Sausio 26 dieną beveik 40-yje Lietuvos bei užsienio miestų, tarp jų – ir Utenoje, vyko unikalus žinių apie Lietuvą pasitikrinimo konkursas – Nacionalinė viktorina. Šįmet mūsų mieste savo jėgas šiame individualiame protmūšyje išmėgino apie 20 dalyvių, o jo nugalėtoja tapo pernai antrą vietą užėmusi Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Zina Žemčiugova (103 taškai), netrukus sugrįšianti į darbą po vaiko priežiūros atostogų. „Utenos diena“ uždavė Nacionalinės viktorinos laimėtojai kelis klausimus.
Ar tikėjotės aplenkti varžovus ir tapti Nacionalinės viktorinos nugalėtoja Utenoje?
Aišku, norėjosi pakliūti į geriausiųjų trejetuką, tačiau laimėti tikrai nesitikėjau. Nacionalinėje viktorinoje dalyvavau ir pernai, todėl palyginusi klausimus galiu pasakyti, kad šiemet jie buvo gerokai sunkesni. Pasibaigus viktorinai minčių apie pergalę tikrai nebuvo, galvojau: pasitikrinau savo žinias, sužinojau kažką naujo. Kai pamačiau rezultatus, labai maloniai nustebau.
Pernai taip pat buvote arti pergalės – nusileidote tik mikrobiologei Ritai Zarankaitei, kuri šiemet užėmė antrą vietą…
Praėjusiais metais užėmiau antrą vietą, tačiau tada ir konkurencija buvo mažesnė – susirinko mažiau nei 10 dalyvių… Šiemet perskaičius klausimus ūpas krito, pamaniau: nieko gero nebus. Išėjo taip, kaip išėjo (šypsojosi)…
Kodėl dalyvaujate šioje viktorinoje?
Man labai patinka įvairūs protmūšiai, viktorinos. Prieš kurį laiką filmavausi LRT laidoje „Kas ir kodėl?” bei patekau į dienos finalą. Turiu svajonę patekti į „Auksinį protą”. Intelektiniai žaidimai suteikia galimybę išmėginti save, papildyti sukauptą žinių bagažą. Jau beveik metus sėdžiu namuose su sūneliu Dominyku, todėl dalyvavimas Nacionalinėje viktorinoje man leido pakeisti aplinką, skirti laiko sau. Viskas gerai: namuose mes žaidžiame, dūkstame, bet mamai reikia nors trumpam ištrūkti ir nuveikti kažką malonaus (šypsojosi). Ši viktorina buvo maža dovana sau.
Kuri Nacionalinės viktorinos sritis Jums artimiausia?
Žinių turiu visose srityse, tačiau bene geriausiai man sekasi atsakinėti į klausimus apie istoriją, geografiją ir gamtą. Nustebau, kad šiemet atsakiau nemažai klausimų, susijusių su sportu. Šia sritimi aš domiuosi, bet perskaičius viktorinos klausimus susidarė įspūdis, kad nieko nežinau (šypsojosi). Kūryba – kiek tolimesnė sritis. Kad galėtum atsakyti į klausimus apie, pavyzdžiui, dailininkus, turi specialiai tuo domėtis, bendro išprusimo nepakanka.
Kokie klausimai Jums įsiminė labiausiai?
Į klausimą „Kokia logistikos įmonė, „Verslo žinių” duomenimis, 2018 metais buvo penktoji pagal pajamas tarp visų Lietuvos įmonių?” (atsakymas – „Girteka” – aut. past.) teisingai atsakiau todėl, kad kažkada prie vakarienės stalo apie tai esame diskutavę su savo antrąja puse. Man taip pat įsiminė šis klausimas: „Kokios Lietuvos įmonės kodas NASDAQ Baltic akcijų biržoje yra RSU1L?” Jį perskaičiusi pamaniau, kad tai – kažkoks raidžių ir skaičių kratinys. Pasirodo, atsakymas yra labai paprastas – „Rokiškio sūris” (šypsojosi).
Šiemet Nacionalinėje viktorinoje dalyvavote su savo mama Nijole. Ar ji taip pat yra intelektinių žaidimų gerbėja?
Mama internete susirado pernykščius Nacionalinės viktorinos klausimus, juos nagrinėjo. Ji yra vadinamoji sofos žaidėja – dalyvauja visuose intelektiniuose žaidimuose sėdėdama prie televizoriaus. Kai pasiūliau dalyvauti Nacionalinėje viktorinoje, mama mielai sutiko. Tiesa, renginiui pasibaigus sakė, kad šiek tiek pritrūko laiko ir buvo gana sunku įskaityti smulkiomis raidėmis surašytus klausimus. Mama norėjo save išbandyti, pasižiūrėti, kiek žino. Jai pasisekė visai neblogai – užėmė aštuntą vietą. Kitais metais bandysiu į viktoriną tempti ir antrąją pusę (šypsojosi).
Šiuo metu esate vaiko priežiūros atostogose. Kada ketinate sugrįžti pas savo pacientus?
Mano sūneliui Dominykui vasario 11 dieną bus vieneri. Man baigiasi atostogos – netrukus grįžtu į darbą. Šiuo metu slenka paskutinės mūsų katino dienos (šypsojosi). Mintys – dviprasmiškos: kai pavargstu nuo tyrelių ir sauskelnių, imu galvoti, kad visai norėčiau į darbą, bet pažvelgus į vaiką mane ima graužti sąžinė: koks darbas, kai taip smagu sėdėti namuose?! Žinoma, man patinka mano darbas, patinka bendrauti su žmonėmis ir kiek įmanoma jiems padėti, spręsti jų problemas. Kažkaip suksiuosi – bus laisvų savaitgalių, vakarų… Aišku, su mažuoju nebegalėsime praleisti tiek daug laiko kartu. Grįžusi iš atostogų ir toliau dirbsiu Utenos poliklinikoje, turėsiu budėjimų ligoninėje. Kai mieste sutinku savo pacientus, visi klausia, kada gi pagaliau grįšiu į darbą. Truputį baisu sugrįžti, nes žinau, kad manęs laukia savotiškas šaltas dušas – daug kas spėjo pasikeisti.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Deimantė KAZOKAITĖ
deimante@utenosdiena.lt
Zinos Žemčiugovos asmeninio archyvo nuotr.