Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apibendrinusi savivaldybių pateiktus 2016 metų duomenis, pastebi, kad savivaldybės, skirstydamos nepanaudotas lėšas piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, vis daugiau jų skiria kitai socialinei paramai finansuoti.

Jau keletą metų visose Lietuvos savivaldybėse taikomas vienodas piniginės socialinės paramos teikimo modelis – socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų teikimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Sumažėjus socialinių pašalpų ir kompensacijų šildymui poreikiui, 2016 m. savivaldybės nepanaudojo 140,8 mln. Eur iš skirtų 226,8 mln. Eur, t. y. 62,1 proc. šiai paramai skirtų lėšų. Tačiau iš jų 77,9 proc. lėšų skyrė kitai socialinei paramai finansuoti. 16,5 proc. skirta kitoms savivaldybių reikmėms, 5,6 proc. lėšų liko neperskirstyta.
Lėšas, skirtas kitai socialinei paramai finansuoti, savivaldybės paskirstė taip: socialinėms paslaugoms teikti ir finansuoti – 31,905 mln. Eur (29,16 proc.), transporto lengvatoms užtikrinti – 30,52 mln. Eur (27,8 proc.), vaikų globos namams, socialinės globos namams išlaikyti, dienos centrams – 21,836 mln. Eur (19,9 proc.), piniginei socialinei paramai išimties tvarka teikti – 6,422 mln. Eur (5,9 proc.), socialinių darbuotojų, socialinę paramą administruojančių specialistų darbo užmokesčiui, kvalifikacijai kelti – 5,380 mln. Eur (4,9 proc.) ir kt.
16 savivaldybių – Alytaus rajono, Birštono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Kalvarijos, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pagėgių, Pakruojo rajono, Rokiškio rajono, Utenos rajono, Vilniaus rajono – visas (100 proc.) piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšas skyrė kitai socialinei paramai finansuoti.
Daugiausia piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti skirtų lėšų 2016 m. nepanaudojo šios savivaldybės: Šilalės rajono (74,5 proc.), Šiaulių miesto (72,6 proc.), Akmenės rajono (72,4 proc.), Švenčionių rajono (72,2 proc.), Klaipėdos miesto (71,9 proc.), Elektrėnų (69,8 proc.), Panevėžio rajono (69,7 proc.). Dažniausiai lėšos naudotos kreditoriniams ir įvairiems kt. įsiskolinimams padengti – 9,015 mln. Eur (38,7 proc.), infrastruktūrai plėtoti, viešosioms erdvėms ir objektams tvarkyti, švietimo programoms vykdyti – 4,36 mln. Eur (18,7 proc.), sveikatos priežiūros įstaigoms išlaikyti, paslaugoms finansuoti, sveikatos programoms vykdyti, medicininei įrangai įsigyti ir pan. – 1,036 mln. Eur (4,4 proc.) ir kt.
Piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotų lėšų panaudojimo analizė parodė, kad savivaldybės, perskirstydamos piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšas, tinkamai įgyvendina Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatą – atsižvelgiant į poreikį, pirmiausia šias lėšas naudoti kitai socialinei paramai finansuoti.
Vidutiniškai per vieną 2016 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 88 tūkst. asmenų (3,1 proc. visų Lietuvos gyventojų; palyginti su 2015 metais, skaičius sumažėjo 20,5 proc.). Vidutiniškai per vieną 2016 metų mėnesį būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas gavo 129,8 tūkst. asmenų (4,6 proc. visų Lietuvos gyventojų; palyginti su 2015 metais, jų skaičius sumažėjo 10,2 proc.).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.