Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) organizavo savo veiklos zonos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ), ligoninių ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių vadovų pasitarimą. Tokio pasitarimo pageidavo ligoninių vadovai, dalyvavę pasitarime, rugsėjo mėnesį ir prašę ligonių kasos specialistų atlikti GMP automobiliais atvežamų pacientų būklės analizę bei pristatyti ją ne tik stacionaro, bet ir kitų įstaigų vadovams.

Panevėžio TLK specialistai maždaug pusšimčiui gydymo įstaigų vadovų pristatė ir šią, ir kitą aktualią informaciją: 2012–2015 m. Panevėžio TLK veiklos zonos viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) finansinės veiklos, pastarųjų keturių metų stacionarinių paslaugų analizes, ASPĮ darbuotojų darbo užmokesčio didinimo įgyvendinimo apžvalgą.
Utenos ligoninės vadovas Dalius Drunga pirmiausiai pateikė paties vadovaujamos įstaigos vieno mėnesio priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugų analizę, iš kurios paaiškėjo, kad ligoninių vadovų anksčiau išsakyti spėjimai, kad GMP dažnai atlieka taksi paslaugas ir veža į priėmimą ne skubios, bet ambulatorinės pagalbos reikalingus pacientus, nepasitvirtino. Analizė rodo, kad GMP į priėmimo skyrių Utenoje atveža tik ketvirtadalį pacientų, iš kurių pusė yra paguldoma į ligoninę. Trys trečdaliai pacientų atvyksta kitu transportu patys.
Tą patį patvirtino Panevėžio TLK Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjas Raimundas Abramavičius, pristatydamas visos Panevėžio TLK veiklos zonos ASPĮ 2016 m. I pusmečio GMP paslaugų analizę. Jo teigimu, vis tik didžioji dalis pacientų į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių atvyksta patys ir dauguma jų išleidžiama gydytis ambulatoriškai, o mažesnė dalis yra atvežama GMP, tačiau didžioji dalis atvežtųjų GMP yra hospitalizuojama.
Tarp gydymo įstaigų vadovų vyko diskusija dėl PASPĮ darbo laiko ir jų teikiamų paslaugų užtikrinimo, apsvaigusiųjų nuo alkoholio vežimo į ligoninę ir kt.
Direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė pastebėjo, kad nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio hospitalizacijos rodiklis Panevėžio TLK veiklos zonos ligoninėse po truputį mažėja ir tai yra sveikintinas dalykas žinant, kad gyventojų skaičius per šį laikotarpį nuosekliai mažėjo visose savivaldybėse. Savivaldybių gyventojai dažniau vyksta gydytis į kitų TLK veiklos zonos ASPĮ ir mažiau pacientų guldoma savo miesto ligoninėse.
Analizė parodė, kad prie PASPĮ prirašytų gyventojų skaičius kasmet mažėja vidutiniškai po 1,7 proc. arba 6,5 tūkst. gyventojų. Per 5 metus iš viso sumažėjo 25,5 tūkst. gyventojų arba 6,2 proc. Hospitalizacijos atvejų skaičius sumažėjo maždaug 9 proc. Per 4 metus visos ASPĮ šį bendrą zonos hospitalizacijos rodiklį sumažino 13 proc. Standartizuotas hospitalizacijos rodiklis šalyje per paskutinius metus sumažėjo 0,19 hospitalizacijos atvejų šimtui gyventojų. Panevėžio apskrities savivaldybės šiuo atžvilgiu pasiekė šalies vidurkį, tačiau Utenos apskrities savivaldybės – dar ne.
Pasitarime kalbėta apie tai, kad viešųjų ASPĮ finansinis rezultatas 2012–2015 m. gerėjo, 15 ASPĮ per nagrinėtą laikotarpį turėjo sukauptą finansinį deficitą, 21 – lėšų perviršį.
Taip pat pristatyta informacija apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įpareigojimą ASPĮ nuo 2016 m. liepos 1 d. darbo užmokestį didinti vidutiniškai 8 proc. visiems savo darbuotojams. Dėl to Panevėžio TLK veiklos zonos valstybinėse ASPĮ gydytojų darbo užmokestis vidutiniškai padidintas 6,9 proc., slaugytojų – 8,2 proc., kitų specialistų su aukštuoju išsilavinimu – 4,6 proc., kitų specialistų su spec. viduriniu išsilavinimu – 6,4 proc., o kito personalo – 7,1 proc.
Daugeliu klausimų tarp susirinkusiųjų vyko diskusija. Diskusijos pagrindu tapo 2016 m. rugsėjo 30 d. išėjęs SAM įsakymas, kuriuo paciento atvežimas į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių GMP automobiliu prilyginamas atvykimui su gydytojo siuntimu.
Po šios žinios tarp medikų kilo aštresnė diskusija. Vieni teigė, kad problemą geriausiai išspręstų GMP paslaugų priskyrimas PASPĮ, kiti tvirtino, kad savivaldybės turėtų priimti politinį sprendimą ir skirti lėšų budinčioms brigadoms įsteigti – jos dirbtų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose PASPĮ nedarbo metu.
GMP įstaigų atstovai tvirtino, kad GMP medikai privalo vežti pacientą į ligoninę, jei įtaria, kad kažkas su juo negerai, nes patys išsamiai ištirti paciento negali. Jei ateityje GMP bus atiduota į paramedikų rankas, kaip planuojama, jie turės dar mažiau galimybių nustatyti ligonio būklę.
Daugelis priėjo išvadą, kad dėl GMP darbo ir ligonių vežimo į priėmimo skyrius labiausiai reikalinga spręsti organizacinius, ne medicininius dalykus.

Panevėžio teritorinė ligonių kasos inf.