Liepos 18–22 dienomis „Utenos žirgyne“, įsikūrusiame Joneliškio kaime, vyko 9–14 metų vaikams skirta aktyvi, kūrybiška, edukacinė stovykla „Juodasis žirgas“, kurios dalyviai turėjo galimybę sužinoti negirdėtų dalykų apie žirgus, išmokti saugaus elgesio su šiais galingais gyvūnais taisyklių, pajodinėti. Penkias dienas trukusi stovykla vaikams dovanojo galybę įspūdžių – jie šoko, dainavo, žaidė įvairius žaidimus, važinėjosi karieta, bandė sėkmę viktorinose, trumpam įsikūnijo į indėnus ir kaubojus. Beribe meile žirgams spinduliuojanti stovyklos iniciatorė Veronika Drazdauskienė „Utenos dienai“ atskleidė, kad „Juodasis žirgas“ pasinerti į nuotykius vaikus kvies ir kitąmet.
V. Drazdauskienės teigimu, stovykloje vykdytomis veiklomis buvo siekiama ugdyti vaikų atsakomybę, skatinti jų fizinį aktyvumą, suteikti galimybę bent kelioms dienoms dulkėtas miesto gatves ir sėdėjimą prie kompiuterio ar televizoriaus iškeisti į aktyvų laisvalaikį gryname ore, naujas pažintis, bendravimą.
Pirmą stovyklos dieną į Joneliškį specialiai jiems užsakytu autobusiuku atvykę vaikai susipažino vieni su kitais, padedami Vilniaus „Ryto” progimnazijos muzikos mokytojos Karolinos Alfavickaitės kūrė himną ir taisykles, kurių uoliai stengėsi laikytis iki pat paskutinės dienos. Energijos nestokojanti Indrė Petkevičienė jaunuosius stovyklautojus mokė kaubojiško šokio žingsnelių, o jojimo trenerė V. Drazdauskienė skaitė paskaitą apie saugų elgesį su žirgais, šių gyvūnų kūno kalbą. Kai vaikams buvo paaiškinta, kad būdami šalia bemaž pusę tonos sveriančių gyvūnų turi būti labai atsargūs, žirgų mylėtoja Ieva Pangonytė juos vieną po kito kvietė jodinėti. Stovyklautojų fiziniu aktyvumu rūpinosi Utenos tradicinio karate do klubo „Danas” treneris Raimondas Gruodis, kiekvieną rytą vesdavęs mankštas. Savo namų Joneliškyje duris vaikams ir savanoriškomis paskatomis (be jokio atlygio) jiems įdomias veiklas organizavusiems suaugusiesiems atvėręs „Utenos žirgyno” šeimininkas Leonardas Rinkevičius visus pakvietė leistis į žygį Ąžuolijos (kelias Utena–Vilnius) pažintiniu pėsčiųjų taku ir dovanojo įsimintiną pramogą – pasivažinėjimą karieta. Vaikai mėgavosi „Utenos žirgyne” gyvenančių žirgų Prados, Venecijos, Eicho ir Vikos draugija. Jie noriai rūpinosi abejingų nepaliekančiais gyvūnais, žaisdami indėnus pynė jiems kasas, puošė plunksnomis ir piešiniais ant kūno.
„Penkias vasaros dienas trukusioje stovykloje dalyvavę vaikai turėjo galimybę iš arčiau pažinti žirgus, atrasti savyje užslėptus talentus, užmegzti naujas pažintis. Laikui bėgant jie tapo drąsesni, pradėjo laisviau bendrauti, – tikino jojimo trenerė V. Drazdauskienė. – Paskutinę „Juodojo žirgo” stovyklos dieną surengėme uždarymo šventę, kuriai scenarijų kūrė patys stovyklautojai. Šventinę programą vaikai, stovyklą palikę su ašaromis akyse, dovanojo jų pasiimti atvykusiems tėvams. Mus, vadoves, maloniai nustebino mergaitė, pradžiuginusi savo rankomis kurtais paveikslėliais ir sausainiais, kuriuos iškepti jai padėjo mama.”
„Utenos dienos” kalbinta V. Drazdauskienė negailėjo gerų žodžių rėmėjams, kurių dėka vaikai galėjo jodinėti dėvėdami apsaugos liemenes ir šalmus, gaivinosi sultimis bei ledais, kiekvieną dieną sočiai maitinosi, buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, į namus grįžo nešini viktorinose laimėtais prizais. Anot pašnekovės, daugiau nei pusei iš 26 stovyklautojų kelialapiai buvo įteikti nemokamai, nes juos finansavo stovyklos organizatoriai ir Utenos rajono savivaldybė.
Vaikus jodinėti mokanti kumelaitės Prados šeimininkė V. Drazdauskienė sakė, kad persikraustyti iš Vilniaus į Uteną buvo vienas geriausių sprendimų jos gyvenime. „Aš labai norėjau kiekvieną dieną būti arčiau gamtos. Šiame mieste man gera ir tikrai netrūksta veiklos, – kalbėjo nuosavą verslą turinti pašnekovė. – Žirgai mano gyvenime atsirado dar vaikystėje. Daugiau kaip 15 metų profesionaliai sportavau, dalyvaudavau varžybose. Dabar treniruoju vaikus, ruošiu žirgus jojimui. Kartu su I. Petkevičiene įkūrėme VšĮ „Sprendimai verslui ir visuomenei”, stovykla „Juodasis žirgas” – pirmasis mūsų veiklos etapas. Turime daug ambicijų – planuojame ateityje dirbti su žirgais ir vaikais, garsinti Uteną savo prasminga veikla.”
„Juodojo žirgo” archyv. nuotr.
