Daugailių miestelio gyventojų laukia malonūs pasikeitimai
ProjektaiDaugailių miestelio gyventojų laukia malonūs pasikeitimai
2015 sausio 19, Pirmadienis 12:53

Daugailių miestelio gyventojų laukia malonūs pasikeitimai

Daugailių miestelio gyventojų laukia malonūs pasikeitimai
  • Jorūnė MERKYTĖ

Jei ne 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų skiriamos lėšos, veikiausiai nebūtų galima džiaugtis gražėjančiu Daugailių miesteliu, kuriame, siekiant padidinti miestelio patrauklumą, įgyvendinamas projektas „Viešosios infrastruktūros sutvarkymas Utenos rajono Daugailių miestelyje" pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Įgyvendinant šį projektą, numatyta asfaltuoti gatvės atkarpą miestelyje, dalyje gatvių įrengti šaligatvius ir apšvietimą, skverą su poilsio zona bei prie jo įrengta automobilių stovėjimo aikštele, suoliukais, šiukšlių dėžėmis, scena renginiams, pėsčiųjų taku bei aikštelėmis, o prie Daugailių pagrindinės mokyklos rekonstruoti stadioną su aikštelėmis. Darbus numatoma užbaigti šių metų rudenį.

Nuspręsta keisti pasenusią miestelio infrastruktūrą

Daugailiai – unikalus Utenos rajono miestelis. Tai – gatvinis miestelis, kurio vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XIII amžiaus, garsėja baroko stiliaus medine Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, kuri buvo pastatyta 1883 m., senąja pašto stotimi bei Nepriklausomybės dvidešimtmečio paminklu.
Vasarą čia vykstanti kraštiečių šventė pritraukia gausų būrį miestelio svečių ir kraštiečių. Po spalvingų muzikinių, sportinių, kultūrinių renginių daugailiškiai traukia į Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus, vykstančius Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje.
Iki šiol daugailiškiai susidūrė su pagrindinėmis problemomis: pasenusia kaimo bendruomenės infrastruktūra, taip pat trūko erdvių bei priemonių, skirtų laisvalaikiui, sportui, kultūrai. Atsižvelgdami į šio miestelio gyventojus, smulkias verslo įmones, projekto rengėjai iš anksto numatė priemones, kurios didintų Daugailių patrauklumą, numatė investicijų į bendruomeninės infrastruktūros atnaujinimą – gatvių atkarpų asfaltavimą, šaligatvių tiesimą, apšvietimo įrengimą, skvero įrengimą ir mokyklos stadiono bei sporto aikštyno sutvarkymą.

Permainos
Vykdant projektą „Viešosios infrastruktūros sutvarkymas Utenos rajono Daugailių miestelyje", Bažnyčios gatvėje įrengtas šaligatvis, todėl tikintiesiems ir miestelio svečiams nuo šiol patogiau pasiekti miestelio bažnyčią ir kapines. Orai nebuvo žiemiški, todėl darbai nesustojo iki praėjusių metų pabaigos – miestelyje darbus atliekantys UAB „Šilinė" darbuotojai džiaugėsi galėję daug nuveikti. Visų pirma sutvarkyta senąsias Daugailių kapines juosusi medinė tvora, kuri nebuvo išvaizdi – ją pakeitė nauja segmentinė tvora.
Prie Šv. Antano Paduviečio bažnyčios ilgą laiką triūsę darbuotojai lygino žemes, tiesino ir trinkelėmis klojo šaligatvius. Šiose erdvėse bus įkurta poilsio zona. Sustačius polius, šalia gražaus tvenkinuko bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė su takais.
Žiemiški orai sutrukdė darbus pradėti pagrindinėje Daugailių miestelio gatvėje, kuri jau šiais metais turėtų pasidabinti nauju šaligatviu, taip pat ruošiamasi išasfaltuoti Indrajos gatvės, kuri susikerta su magistraliniu keliu Kaunas–Zarasai, atkarpą.
Darbai pradėti ir Daugailių pagrindinei mokyklai priklausančiame stadione. Pasak Daugailių pagrindinės mokyklos direktoriaus Stasio Dervinio, praėjusiais metais buvo tvarkomas sporto bazės pagrindas, o pavasarį bus galima pradėti ir didesnius darbus. „Iki šiol turėjome sovietinę sporto bazę. Anksčiau patys šiek tiek tvarkėme, tačiau toks remontas buvo tik kosmetinis. Mūsų mokiniai dažnai išvyksta į kitus rajonus, lankosi švietimo įstaigose. Neretai mokiniai atvirai prisipažįsta, kad renovuotuose stadionuose ar sporto aikštelėse malonu sportuoti. Tokios jų kalbos leido suprasti, kad ir mums reikia kažką daryti...", – sakė S. Dervinis, teigdamas, kad šalia mokyklos esančiame stadione sportuoti susirenka ne tik šios mokyklos ugdytiniai, bet ir Daugailių miestelio gyventojai. Vasarą pas senelius pailsėti atvykstantis jaunimas savo laisvalaikį mėgsta leisti sportuodami.
„Mūsų stadionas nebus uždara erdvė. Čia galės sportuoti daugiau žmonių ne tik iš Daugailių ir aplinkinių kaimų, bet ir iš miesto. Kuo daugiau čia sulauksime sportininkų, tuo mums bus didesnis džiaugsmas", – pabrėžė direktorius S. Dervinis, tikėdamas, kad kitais mokslo metais mokiniai galės džiaugtis naujai rekonstruotu stadionu ir aikštelėmis.

Taps patrauklesnė gyvenamoji aplinka
Projekto lėšomis atnaujinus viešąją bendruomeninę infrastruktūrą, Daugailių miestelio gyventojai turės patrauklesnę gyvenamąją aplinką, galimybę naudotis modernia poilsio ir sporto infrastruktūra, taip pat vietą socialiniams ir kultūriniams bendruomenės sambūriams organizuoti, galės grožėtis patrauklia aplinka, dalyvauti vyksiančiose šventėse ir kituose sportiniuose bei kultūriniuose renginiuose, jie turės galimybę pasivaikščioti skvere arba leisti laisvalaikį šalia Daugailių piliakalnio. Teritorijos bus tvarkomos, siekiant išsaugoti esamą aplinkos natūralumą ir augmeniją.
Šio projekto įgyvendinimui skirta 467 588,01 euro, iš jų – 429 675,47 euro ES struktūrinių fondų. Parama Daugailių miestelio infrastruktūrai tvarkyti skirta pagal priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas".

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Eugenijus Vanagickas: metalas lyg nešlifuotas brangakmenis, iš kurio galima sukurti grožį

    Smulkutis, regis, visai nepanašus į daugelio įsivaizduojamą plačiapetį žaliūką kalvį tautodailininkas Eugenijus Vanagickas nedaugžodžiauja ir negražbyliauja. Panašu, kad už patį liaudies menininką kalba gausūs jo darbai ir kūriniai, kuriuose itin dažni gamtos motyvai. Iš miesto į nedidelį kaimelį išsikraustęs kūrėjas džiaugiasi supančia gamta ir tuo, kad gali daryti tai, kas jam patinka. Interneto platybėse savo darbų nereklamuojantis ir ypatingo populiarumo nesiekiantis kūrėjas tvirtino dirbąs savo malonumui, tačiau laisvo laiko, kaip ir sveikatos, – kuo senyn, tuo mažyn...

  • Keramikė Jovita Paukštytė: „Niekada nesilaikiau standartų“

    Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centro (buvusi Utenos jaunimo mokykla) neformaliojo švietimo mokytoja Jovita Paukštytė jos vadovaujamą keramikos būrelį lankančius vaikus bei jaunuolius supažindina su moliui būdingomis savybėmis, skatina išmėginti įvairias lipdymo technikas, formas, faktūras, moko dekoruoti pačių rankomis sukurtus keramikos dirbinius. Dar vaikystėje su moliu susipažinusios keramikės išugdyti mokiniai nuolat skina laurus įvairiose parodose, konkursuose, tad nenuostabu, kad mokytoja didžiausiu savo ilgametės kūrybinės veiklos įvertinimu vadina vaikų jai dovanojamas šypsenas. „Utenos diena" su iš Ignalinos kilusia kūrėja kalbėjosi apie atsidavimą darbui bei kūrybai, meilę gyvūnams, pomėgį kurti namų interjerą, modeliuoti ir siūti drabužius.

  • „...einu, kad pasodinčiau medį“

    Utenos rajone, Vyžuonų miestelyje, gyvena talentingas, maištingos sielos menininkas Algirdas Indrašius. Jo sodybos kiemas – nuostabių medžio skulptūrų, kompozicijų, stogastulpių muziejus, kuriame išstatyta daugiau nei 30 autorinių darbų, o namo viduje – mažoji grafika, tapyba, metalo plastika.

  • Irena Latonienė: skudučiai – nepopuliarus, bet saugotinas lietuvių liaudies instrumentas

    Adolfo Šapokos gimnazijos muzikos mokytoja Irena Latonienė jau dvidešimt metų vadovauja šios gimnazijos skudutininkų ansambliui „Kadijo". Pamėgusi lietuvių liaudies instrumentus dar vaikystėje, dirba su jais nuo devyniolikos metų. Ir žada šio darbo neapleisti tol, kol bus jėgų. O jų kol kas entuziastinga, jaunatviška ir šiltai bendraujanti ansamblio vadovė nestokoja. Kaip sako pati – jaunatviškumą ir energingumą ji gauna iš savo auklėtinių, o jiems atiduoda savo patirtį.

  • Tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė sukasi lyg voverė rate...

    Kas nors kiek domisi kultūriniu Utenos gyvenimu, lankosi renginiuose, seka feisbuko naujienas, tas negali nepastebėti įvairiapusės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės veiklos: ji dalyvauja parodose, rengia ir leidžia knygas, rengia mokymus, seminarus, o pastaruoju metu – dar ir daug keliauja po pasaulį su savo darbais. Sukasi it kokia voverė rate, tik moters ratas kitoks – ne uždaras, o su daugybe takų takelių. Tokio tautodailininkės veiklumo (ir rezultatų) galima tik pavydėti!

  • Senovėje žmonės baltus drabužius vilkėjo net dirbdami lauko darbus

    Valstiečių – gausiausio ir istorinėms bei socialinėms negandoms atspariausio luomo – tradicinis išeiginis kostiumas yra vienas svarbiausių lietuvių tautos dvasinės ir materialinės kultūros simbolių. Jis savo reikšme ne tik prilygsta, bet ir neretai pranoksta pagrindinius valstybingumo simbolius – vėliavą, himną. Nacionalinis liaudies kostiumas visos tautos šimtmečiais buvo kuriamas tradicijų persmelktose bendruomenėse. XX a. fenomenas – tautinis kostiumas – buvo ir yra kuriamas tradicinio liaudies kostiumo pagrindu patriotiškai nusiteikusių šviesuolių, visuomenininkų, mokslininkų, etnografų siekiant sutelkti tautą, pabrėžti jos išskirtinumą, identitetą (tapatybę). Todėl kostiumo rekonstrukcijos pavyzdžiu buvo pasirinkti ne kasdieniai, o išeiginiai, puošnūs XIX a. vidurio vasariniai pasiturinčio valstiečio drabužiai, kurie atrodė vertingi tautinio kostiumo kūrėjo akimis.

  • Kalvystės amato pramokęs daugailiškis muzikos instrumentus prikelia antram gyvenimui

    Daugailiškis Rolandas Mecelica – liaudiškai tariant, visų galų meistras. Kalvystės amato pramokęs jis visas vasaras leidžia dirbdamas su metalu, o ilgus žiemos vakarus atiduoda maloniam pomėgiui – remontuoja, restauruoja, gamina muzikos instrumentus. Nereikia pamiršti, kad dar yra ir tiesioginis vyr. energetiko darbas UAB „Dauniškis ir ko". Tarsi to būtų maža, laiko daugailiškis suranda ir koncertams – kartu su kapela „Indraja" (vadovas Petras Leleika) yra pabuvojęs ne viename Lietuvos mieste bei kaime.

  • Dalia Magylienė – folklorininkė iš prigimties

    Užpalių miestelyje augusią folklorininkę, etnomuzikologę, Utenos kultūros centro (UKC) vaikų ir jaunimo folkloro studijos bei sutartinių giedotojų grupės „Sėdauta" vadovę Dalią Magylienę muzika lydi nuo pat mažų dienų. Dar besimokydama pradinėse klasėse ji prisijaukino tradicinį lietuvių liaudies muzikos instrumentą – kankles – ir tapo bemaž ketvirtį amžiaus gyvuojančio Užpalių kanklininkų ansamblio „Pasagėlė" dalimi, paauglystėje, savarankiškai išmokusi groti gitara, džiugindavo savo bendraamžius dainomis prie laužo. Beveik du dešimtmečius Vilniuje praleidusi ir vos prieš metus į gimtinę grįžusi pašnekovė atskleidė, kad vaikystėje užgimusi meilė folklorui ją lydėjo net tada, kai dirbo su muzika nieko bendro neturintį darbą.

  • Valentas Trainys – Peterburgo armoniką virkdantis siuvimo mašinų meistras

    Praėjusio amžiaus pradžioje Peterburgo armonika buvo vienas populiariausių muzikos instrumentų Šiaurės bei Rytų Lietuvoje, muzikantus žavėjęs savo puošnia išvaizda ir unikaliu skambesiu. Šiandien armonikų, kurios liaudyje vadinamos „peterburgskomis", niekas nebegamina, o jomis groja vos kelios dešimtys mūsų šalies „armonikierių". Vienas tokių – septyniasdešimties metų slenkstį perkopęs uteniškis Valentas Trainys. Pakvietęs į individualaus namo rūsyje jaukiai įrengtą kambarėlį, kuriame vietą rado koncertus, varžytuves, išvykas į svečias šalis primenančios nuotraukos, padėkos raštai bei kitos su ilgamete muzikine veikla susijusios smulkmenos, armonikos virtuozas dalijosi atsiminimais ir su šypsena veide kalbėjo apie tai, kas jam teikia didžiausią džiaugsmą.

  • Utenos mėgėjų teatro kuopa

    Daugeliui žmonių bus įdomu sužinoti, kaip Utenoje vystėsi, plėtėsi mėgėjų teatro sambūris iki 1940 metų, kokius sunkumus teko įveikti ir džiaugtis kūryba, pasiektais laimėjimais ir kt. Mėgėjų teatro kuopos veikla skiriama į du laikotarpius. Pirmasis mėgėjų teatro etapas, prasidėjęs 1908 metais, tęsėsi iki 1927-ųjų. Antrasis veiklos laikotarpis, paženklintas nauju teatro pavadinimu – Utenos šaulių teatras, truko iki 1940 metų. Teatras Utenos mieste buvo vienintelė meno įstaiga, išskyrus kiną. Teatro branduolį sudarė nuolatinis dvidešimties aktorių kolektyvas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:325
Vakar apsilankė:8903
Šią savaitę apsilankė:27085
Šį mėnesį apsilankė:175493
Viso (nuo 2015-02-16):12526927
Šiuo metu naršo:
104
2020-02-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!