Utenos, Latgalos ir Polocko muziejininkai jau skina projekto vaisius
ProjektaiUtenos, Latgalos ir Polocko muziejininkai jau skina projekto vaisius
2014 gruodžio 29, Pirmadienis 14:46

Utenos, Latgalos ir Polocko muziejininkai jau skina projekto vaisius

Utenos, Latgalos ir Polocko muziejininkai jau skina projekto vaisius
  • Vytautas RIDIKAS
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Neseniai „Utenos dienoje" (Nr. 97) spausdintame straipsnyje „Muziejų vartai: mokymasis, patirtis ir pritaikymo galimybės" buvo aprašytas projektas „Muziejų vartai", kurį, gavę Europos Sąjungos paramą, vykdė Utenos kraštotyros muziejaus darbuotojai, pasitelkę partnerius iš Latvijos Latgalos regiono ir kaimyninės Baltarusijos Polocko muziejininkus. Gruodžio mėnesio viduryje prieš Utenos kultūros centre vykusį ir Utenos kraštotyros muziejaus inicijuotą teatralizuotą koncertą „Kutavičius / Donelaitis / Metai" suvažiavę visi partneriai surengė spaudos konferenciją.

Spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Zita Ringelevičienė, buvo kalbama apie nuo 2013 metų gruodžio iki šių metų rugsėjo mėnesio vykdytą projektą „Muziejų vartai". Kaip tvirtino viena iš šio projekto iniciatorių Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Lilija Jovarienė, projekto dalyviai Utenos muziejininkai, Baltarusijos Polocko miesto ir Latvijos Latgalos regiono muziejų darbuotojai visą projekto vykdymo laikotarpį gyveno intensyviai. Jie ne tik dalyvavo trijuose muziejų personalo mokymuose Utenoje, Daugpilyje ir Polocke, bet ir buvo išvykę susipažinti su Roma, kurioje, anot direktorės, – muziejus po atviru dangumi. Romoje aplankė Kapitolijų ir Insbruko Svarovskio kristalų muziejų. Kelionės tikslas – susipažinti su šių muziejų ekspozicijomis, įvertinti jų patirtį bei pritaikymo galimybes mūsų mieste, gauti praktinių kultūrinės rinkodaros žinių. Direktorės teigimu, pritaikyti yra ką. Šiuo metu Utenos kraštotyros muziejuje iš šio projekto lėšų jau rengiama nauja, moderni ekspozicija, kuri lankytojus pakvies jau kitąmet. „Bus stilizuotas namas, ant kurio sienų tam tikrais periodais išsidėstys įvairi istorinė medžiaga, juk tokios ekspozicijos Utenos kraštotyros muziejuje nebuvo 10 metų", – spaudos konferencijoje tvirtino direktorė.
Pasak direktorės, miestas visuomet turi du neatskiriamus dėmenis – urbanistinį vaizdą (pastatus, gatves, parkus, paminklus, savo struktūrą) ir gyventojus (šventes, darbus, mokslus, valdymą, tradicijas, ir pan.). Pirmasis dėmuo matomas iš karto, atpažįstamas, nupasakojamas, o štai antrasis pajuntamas tik mieste praleidus daugiau laiko.
Utenos kraštotyros muziejuje naujoji ekspozicija bus labai aiškiai dalijama į dvi dalis, atitinkančias šiuos miesto dėmenis. Erdvėje įkomponuotas namas-statinys, kuriame pasakojama miesto urbanistinė plėtra skirtingais laikotarpiais, o iš jo pakliūnama į miesto gyvenimo atspindžius.
Anot Utenos muziejininkų, ši idėja leidžia gausią informaciją sugrupuoti ir išskaidyti – lankytojui lengviau orientuotis ir suvokti pateikiamą medžiagą. Šios dvi dalys skiriasi ir vizualiai: pirmoji pateikiama schematiškai kaip laiko skalė su išryškintomis datomis ir ribomis, o antroji – emocionaliai per nuotraukas, daiktus, išlikusius dokumentus. Patalpos viduryje suprojektuotas stalas su kompiuteriu ir liečiamuoju ekranu, kur lankytojai, liesdami atskiras miesto vietas, galės matyti jų vaizdą skirtingu laikotarpiu, gauti išsamesnės informacijos.
Įvairiuose susitikimuose buvo svarstoma, kaip galima padidinti muziejų konkurencines galimybes, pristatyti kultūrinio turizmo produktus, kokios yra informacinių ir komunikacinių XXI a. technologijų panaudojimo galimybės kultūriniame turizme, kokiais būdais įprastą mąstymą paversti kūrybišku ir tai panaudoti muziejų darbe bei kokius gebėjimus turi turėti ekskursijos vadovas muziejuje.
Latvijos atstovė Iveta Dubrovka atkreipė dėmesį, jog muziejų darbuotojai mažai mokosi, mažai mato ir, jei ne šis projektas, kurio metu aplankyta net 19 muziejų, iki šios dienos nebūtų turėję tiek daug patirties. Anot jos, Latgalijoje ketinama įkurti dar vieną muziejų, tikrą turistų traukos centrą su egzotišku „Šmakovkos" pavadinimu. „Kol kas tai tik vizija, bet artimiausiu metu turėtume pradėti darbus ir įgyvendinti projektą, kaip įgyvendintas ir sukurtas 820 kilometrų turistinis maršrutas po visas tris šalis", – įspūdžiais dalijosi Latvijos atstovė.
Kalbėdamas apie šio projekto naudą Baltarusijos muziejininkų atstovas Igoris Zagrekov akcentavo, jog jų muziejininkams didelį įspūdį paliko ne tik Romos Kapitolijus, bet ir Svarovskio kristalų muziejus. Pasak jo, pasisėmus patirties, įgautos žinios jau pritaikomos Polocko muziejuje – bus ruošiami bukletai, maršrutai, žemėlapiai.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs šio grandiozinio spektaklio režisierius uteniškis Gediminas Šeduikis pabrėžė evangelikų liuteronų kunigo Kristijono Donelaičio „Metų" epiškumą, kuris transformuojasi kultinio lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus muzikoje. Anot jo, šiame unikaliame kūrinyje ne tik persipina sodri K. Donelaičio kalba, bet ir per muziką alsuoja metų laikų garsai ir net jausmai. Kūrinyje girdėjosi ir jautėsi pavasario dvelksmas, atbundančios gamtos dermė, vasaros darbų aidai (galandami dalgiai, šilto vakaro linksmybės su pokštais), rudens ritmai, žiemos susikaupimas su skambančiais bažnyčios varpais. Kaip sakė režisierius, kūrinyje aiškiai girdimi K. Donelaičio istorinio kaimo gyvenimo motyvai, įdomiai kontrastuojantys su B. Kutavičiaus savitu – baltišku religiniu – pajautimu.
„Aš prie šio kūrinio pridėjau dar vieną momentą, juk jis puikiai tinka ir teatro scenai, todėl šalia vaizdingo šiuolaikinio šokio, simfoninio orkestro, choro, bus daug ir teatro elementų", – prieš teatralizuotą koncertą susirinkusiems žurnalistams ir svečiams aiškino režisierius G. Šeduikis, pridurdamas, jog minimalistinis scenovaizdis, šviesų dizainas, stilizuoti baltiški kostiumai darniai susitapatins su muzika ir istorijos dramaturgija.

 

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Sėlės kaime sėliai galbūt niekada ir negyveno (II)

    Penki kilometrai už Tauragnų, važiuojant Kirdeikių link, yra galimai sėliškos kilmės vardu pavadintas kaimas – Sėlė. Ankstesniu pavadinimu vietinių tebevadinamo kaimo gyventojai atsimena anuometę Sėlą buvus ne tik didelę, bet ir linksmą, pilną jaunimo. Čia nuolat būdavo rengiami šokiai, lenktyniaujama Tauragno ledu. Mokytoja Jadvyga Bivainienė visoje apylinkėje buvo žinoma dėl rengiamų klojimo teatro vaidinimų.

  • Vaikams – nemokamas muziejų lankymas

    Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, šią savaitę susitikę su Lietuvos muziejų asociacijos ir nacionalinių bei respublikinių muziejų vadovais, aptarė, kaip toliau plėtoti šių visuomenei svarbių kultūros įstaigų paslaugas.

  • Lietuvoje pradėtas įgyvendinti projektas „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“

    Europos ekonomikos pažangos strategijoje „Europa 2020“ ir pavyzdinėje iniciatyvoje „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ įtvirtintas tikslas 2020 m. visiems europiečiams turėti galimybę naudotis didesnės kaip 30 Mb/s spartos interneto ryšiu. Siekdama šio tikslo viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ 2018 m. pabaigoje pradėjo įgyvendinti projektą „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“. Projektu siekiama sudaryti prielaidas gyventojams prisijungti prie naujos kartos prieigos tinklo teritorijose, kurių šiuo metu nedengia naujos kartos prieigos infrastruktūra ir minėtos infrastruktūros plėtra privačiomis investicijomis nėra numatyta.

  • Nemokamai muziejuose jau apsilankė beveik 200 tūkst. mokinių

    Kultūros ministerija paskirstė 57,5 tūkst. eurų penkiolikai nacionalinių ir respublikinių muziejų už 2018 metų trečiajame ketvirtyje nemokamai juose apsilankiusius mokinius. Nuolatinėse muziejų ekspozicijose šiuo laikotarpiu nemokamai apsilankė 41 tūkst. mokinių. Nuo 2018 metų vasario 1 dienos, kai mokiniams buvo sudaryta galimybė nemokamai apžiūrėti nuolatines muziejų ekspozicijas, juose jau apsilankė 195 212 mokinių.

  • „Erasmus+“ programos projektas mokykloje-vaikų darželyje „Varpelis“

    Utenos mokyklos-vaikų darželio „Varpelis" bendruomenė kartu su dar penkiomis Europos Sąjungos šalimis pastaruosius dvejus metus dalyvauja „Erasmus+" programos tarpmokyklinių strateginių partnerysčių projekte „Už žaliuojantį pasaulį: leiskime vaikams veikti", kurio tikslas – nuo mažens vystyti socialinį bei verslumo ugdymą, skatinti vaikus atsakingai veikti, supažindinti su aplinkos apsaugos bei sociokultūrinėmis problemomis, ugdyti įvairias vertybes ir verslumui reikalingas savybes, tokias kaip pasitikėjimas savimi, atkaklumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas, atsakingumas, savarankiškumas ir komandinė dvasia.

  • Gražvydė Janina Daujotienė: „Savo profesiją myliu ne tik žodžiais, bet ir visa širdimi“

    Apie menininkę Gražvydę Janiną Daujotienę, odinių dirbinių kūrėją, buvo rašyta ir dar bus rašoma ne kartą, todėl tikriausiai daugelis jau puikiai žino, kad moters senelis buvo batsiuvys bei odininkas. Taigi ji greičiausiai būtent iš jo paveldėjo pomėgį dirbti su oda. Šį kartą į menininkę norėjosi pažvelgti naujai, kitaip. Itin jautrios sielos pašnekovė pastebimai jaudinosi viso pokalbio metu, bet vis tiek spinduliavo meile bei atsidavimu savo profesijai ir kūrybai, kurios paslaptis bei žinias dabar stengiasi perduoti Utenos regioninio profesinio mokymo centro mokiniams. Kūryba nelieka pamiršta, ji visada kažkur šalia – tai ruošimasis parodoms, mielos dovanėlės gamyba artimam žmogui ar tiesiog prisilietimas prie odos po darbo.

  • Liną įsimylėjusiai auksarankei kūrėjai būtina saulė

    Jei imtumėmės trumpai peržvelgti Editos Kušleikienės kūrybos ratą, ko gero, tai nelabai pavyktų. Šios šiltos, kūrybiškos bei energingos moters pomėgių ir kūrinių gausybėje – išskirtinės sagės-mergytės, papuošalai, paveikslų tapyba, vilnos vėlimas, juostų pynimas, butelių dekoravimas, interjerinės lėlės, dekupažas, karpiniai, drabužių kūrimas, ir visa tai ji daro su didele meile, polėkiu, labai meniškai bei išradingai. Tačiau vieną savo kūrybos kertelę Edita laiko pasilikusi tik sau – tai rankdarbiai iš lino. Nors pati sakė, kad susidomėjusių daug ir tikrai galėtų grožį iš lino dalyti ir kitiems, kol kas ji nesiryžta to daryti. Bent kol kas... Apie šį lietuvių liaudies dainomis apdainuotą ir išgirtą pluoštą menininkė galėtų kalbėti valandų valandas, dalijamės šiuo pokalbiu su „Utenos dienos" skaitytojais.

  • Uteniškė dailininkė peizažą vadina savo dienoraščiu

    Dailininkės Reginos Skomskienės (Steponavičiūtės) teigimu, turint valandėlę laisvo laiko nėra nieko smagiau, nei pabėgti nuo kasdienybės – suradus akims malonų gimtojo krašto vaizdą, pasitiesti baltą popieriaus lapą, švelniais pieštuko kontūrais brūkštelėti pagrindines piešinio linijas, paskui teptuku jį aptaškyti vandeniu ir, paletėje maišant dažus, skaidriais sluoksniais tapyti peizažą. Tapybą akvarele menininkė apibūdina kaip žaismingą ir nenuspėjamą užsiėmimą. „Besiliedami dažai sukuria naujų atspalvių, netikėtų dėmių, formų ir linijų. O jei liejant akvarelę saulę užstoja debesys, pakyla vėjas ar ima lyti, supranti, kad ne tik nuo tavęs priklauso, ar peizažas bus vykęs", – sakė kūrėja, neseniai uteniškiams ir miesto svečiams pristačiusi autorinių darbų parodą „Gimtojo krašto peizažai".

  • Neįprastų pomėgių turintis uteniškis sako gyvenantis taip, kaip nori

    Utenos rajono tautodailininkų būrį neseniai papildė jaunas (29 m.) aplinkosaugininkas Domantas Žilėnas. Baltų kultūra ir religija besidomintis uteniškis bene vienintelis Utenos krašte kaladėlėmis veja vytines juostas, kurios Lietuvoje žinomos nuo IV amžiaus. Šio amato savarankiškai išmokęs vyras geba valdyti ir adatą – siuva archeologinius kostiumus, kuriais puošiasi per įvairias šventes. Tačiau šis pokalbis – ne tik apie tai.

  • „Gimtojo krašto peizažai“: kas širdyje, tas ir ant popieriaus...

    Gegužės 5 dieną Utenos kultūros centro (UKC) dailės galerijoje atidaryta visą mėnesį iki birželio 7-os veiksianti uteniškės Reginos Steponavičiūtės-Skomskienės akvarelių paroda „Gimtojo krašto peizažai". Susitikti su jų autore ir pasidžiaugti pirmąja jos personaline paroda svarbiausioje miesto dailės ekspozicijų erdvėje panoro nemažai uteniškių.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:7381
Vakar apsilankė:10097
Šią savaitę apsilankė:17478
Šį mėnesį apsilankė:103146
Viso (nuo 2015-02-16):11597841
Šiuo metu naršo:
116
2019-11-12
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!