ProjektaiTauragnų krašto piliakalniai
2018 rugsėjo 26, Trečiadienis 08:15

Tauragnų krašto piliakalniai

Tauragnų krašto piliakalniai
  • 8 foto

„Nuo Taurapilio kalno matosi tolimos, žavėtinai gražios apylinkės, išmargintos nesuskaitomais kalnais, kalneliais, ežerais – ežerėliais blizgą, mirgą neužmatomoj tolumoj."
Buračas, 1933, p. 224.
Dovilė BALTRAMIEJŪNAITĖ
Gamtos ir žmogaus kurtame kraštovaizdžio paveiksle išsiskiriantys piliakalniai – baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos liudininkai. Tolimais atgarsiais piliakalnių įvykiai atsiliepia iki šių dienų sklandančiuose padavimuose ir legendose, o archeologiniai tyrinėjimai leidžia tiesiogiai prisiliesti prie sudėtingos, taikių periodų ir kovų paženklintos mūsų istorijos atspindžių. Kaip reikšmingos atminties vietos piliakalniai šiandien svarbūs tautinės savimonės puoselėjimui ir išsaugojimui?

Piliakalnių raidos istorija yra ilgalaikė ir daugiaplanė. Rytų Lietuvoje ankstyvuosiuose piliakalniuose gyvenvietės imtos kurti dar I tūkst. prieš Kr. ir siejamos su archeologine brūkšniuotosios keramikos kultūra. Jai sunykus pirmaisiais amžiais po Kristaus žmonės leidosi gyventi į žemesnes vietas, o piliakalniai, manoma, imti naudoti gynybos tikslais. Dar vėliau, ryškėjant visuomenės socialinei diferenciacijai, piliakalniai su juose įkurtomis pilaitėmis tapo besiformuojančio valdančiojo sluoksnio rezidencijomis, administraciniais, kultūriniais, gynybiniais punktais. Ir nors kiekvieno piliakalnio kultūriniuose sluoksniuose slypi vis kitokių, savitų įvykių pėdsakų, juos apjungia bendras baltiškas kultūrinis pamatas, vėliau tapęs ir Lietuvos valstybės pagrindu.

Tauragnų seniūnijoje žinoma trylika piliakalnių. Vieni jų ryškiai išsiskiria kraštovaizdyje ir yra plačiai žinomi bei lankomi, kiti – paslaptingai dunkso apaugę miškais ir juosiami sunkiai įžengiamų pelkynų. Per ilgus šimtmečius stipriai apardyti gamtos ir žmogaus rankų, jie vis dar mena tūkstantmečiais skaičiuojamą krašto apgyvendinimo istoriją ir laukia išsamesnių tyrinėjimų.

Šiame leidinyje glaustai apibūdinami bendriausieji piliakalnių kaitos etapai, pristatoma Tauragnų krašto piliakalnių pažinimo raida bei pateikiami visų Tauragnų seniūnijos piliakalnių aprašai ir juos iliustruojanti medžiaga. Tikimasi, kad leidinys pasitarnaus kaip vadovas po Tauragnų krašto piliakalnius: keliaujantiems padės juos rasti, o leidžiantiems laiką namuose – bent akies krašteliu susipažinti.

Piliakalniai Rytų Lietuvoje
Piliakalniais vadinamos kalvos, jų dalys, aukštumų kyšuliai, kuriuose priešistorės ir viduramžių laikotarpiais vykdyta žmonių veikla. Juose buvo kuriamos gyvenvietės, sodybvietės, jie galėjo tarnauti kaip gynybinės slėptuvės, kulto, administraciniai ar kitokie centrai. Piliakalniai neegzistavo kaip atskiri objektai – jie buvo vientisos apgyvendinimo sistemos dalys, sąveikaujančios su kitomis gyventojų veiklos vietomis. Šie žmonių reikmėms panaudoti reljefo dariniai dabar išsiskiria iš kitų kalvų savo forma: paprastai jiems būdingos aikštelės kalvos paviršiuje, pylimai ir grioviai, juosiantys aikšteles ar jų dalis, neretai pastebimi dirbtinai pastatyti šlaitai, juose suformuotos terasos. Patys piliakalniai neretai kurdinti netoli vandens telkinių, tarnavusių ir kaip pragyvenimo šaltinis, ir kaip natūrali kliūtis puolimų atveju. Kartais piliakalniai papildomai saugoti aplink juos dirbtinai suformuojant griovius ar pylimus. Pagal piliakalnių įrengimą net ir nekasinėjant nustatomas pirminis jų datavimas.

Atskirais laikotarpiais piliakalnių paskirtis skyrėsi.
Ankstyvuosiuose piliakalniuose buvo įkurdintos įtvirtintos bendruomeninės gyvenvietės, egzistavusios vadinamosios archeologinės brūkšniuotosios keramikos kultūros gyvavimo etapu – nuo I tūkstantmečio pr. Kr. pradžios iki pirmųjų amžių po Kr. Tokių piliakalnių aikštelėse stovėjo gyvenamieji pastatai, nuo išorės priešų apsaugoti pylimėliais arba tiesiog medinėmis tvoromis, juosiančiomis apgyvendintą aikštelės dalį. Ilgai gyventuose ar gaisrų staiga sunaikintuose piliakalniuose susiformavo gana storas kultūrinis sluoksnis, kuriame išliko gausių to meto gyvenimą liudijančių radinių: maisto atliekų, buities reikmenų, darbo įrankių, mažiau – ginklų, papuošalų ir kitų radinių (Grigalavičienė, 1995, p. 22–44).

Vėlyvesni I tūkstantmečio piliakalniai dažniausiai įvardijami kaip gyventojų slėptuvės ar gynybiniai punktai, į kuriuos būdavo susirenkama puolimų atveju. Dalis piliakalnių galėjo būti naudojami ir kitais bendruomeniniais reikalais – kaip tam tikros kulto, susirinkimų vietos. Tokių piliakalnių aikštelės buvo apsaugotos sudėtingesne griovių ir pylimų sistema, aštriakuolėmis tvoromis ar medinėmis viengubomis ar dvigubomis kelių aukštų sienomis (Tautavičius, 1966, p. 13). Dažniausiai tokiuose piliakalniuose kultūrinis sluoksnis visai nesusiformavęs arba plonas ir storesnis tik tuo atveju, jei piliakalnis staiga sunaikintas, pavyzdžiui, gaisro metu.

Vėlyvųjų piliakalnių raida siejama su vidiniais pokyčiais visuomenės struktūroje. Augant valdančiajam sluoksniui, kuriantis valdančiosioms institucijoms piliakalniai naudoti ne tik kaip gynybiniai objektai, bet ir kaip administraciniai centrai, aukštuomenės rezidencijos, amatininkų papiliai, kulto vietos. Juose stovėjo medinės pilys, tačiau yra ir tokių piliakalnių, kuriuose statinių pėdsakų atsekti nepavyko. Šie vėlyvieji piliakalniai neretai nuo ankstesniųjų skiriasi išvaizda, ypač masyviais pylimais. Archeologinių tyrimų metu šiuose piliakalniuose sutinkamos gausios medinių įtvirtinimų liekanos, statinių likučiai, o radinius sudaro platus spektras – nuo paprasčiausių buitinių dirbinių ir atliekų iki prabangos, karybos ir kitų daiktų. Daugelis tokių piliakalnių sunyko XIV a. pabaigoje–XV a. pradžioje (Zabiela, 1995).

Ilgalaikį ir įvairialypį egzistavimą, kartu turtingą krašto istoriją atspindi ir Tauragnų krašto piliakalnių gausa. Sprendžiant pagal jų įrangą, aptiktus pavienius radinius, aplinkinių paminklų tyrimus, manoma, kad jie reprezentuoja skirtingus laikotarpius ir nevienodas naudojimo paskirtis. Ankstyviausieji – Kalvių, Jonaukos, Antabaltės, Papirčių – piliakalniai naudoti kaip įtvirtintos gyvenvietės, kiti jau I tūkstantmetyje gyvavo kaip gynybiniai ar kitų bendruomeninių reikalų objektai.

Vėliausiai sunykusiame Taurapilio piliakalnyje viduramžiais įkurdinta administraciniu bei gynybiniu požiūriu svarbi pilis, kuri kartu su apylinkėmis minima to laikmečio rašytiniuose šaltiniuose. Livonijos kronikoje nurodoma, kad 1373 m. „Livonijos magistras Vilhelmas iš Vrimusheimo vedė kariuomenę į netikėlių lietuvių žemę <...>. Pirmąjį pastovį, arba vadinamąjį suvalką, jis turėjo prie Tauragnų pilies..." (Latvis, Vartbergė, 1991, p. 198–199). 1375 m. ordinas apylinkes vėl nuteriojo, o pilį sunaikino. Sugriautą ir gynybai vargiai betikusią pilį kartu su visais jos priklausiniais 1387 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila užrašė steigiamai Vilniaus vyskupystei. 1433 m. ją dar kartą užpuolė Livonijos ordinas – Švitrigailos sąjungininkas kovoje dėl sosto. Po šio puolimo pilis ir piliakalnis buvo galutinai apleisti (Baliulis, 2005, p. 175–176; Zabiela, 2005, p. 118).

Tauragnų seniūnijos piliakalnių pažinimas
Susidomėjimas piliakalniais Lietuvoje išaugo XIX a. kartu su mokslo plėtra ir tautinio atgimimo idėjomis (Zabiela, Baubonis, 2005, p. 7). To meto kasinėjimai buvo mėgėjiški – apie juos išlikusi menka informacija. Yra duomenų, kad būtent tuo metu bandyta kasinėti Taurapilio piliakalnį. Rusų archeologas F. Pokrovskis 1899 m. aprašydamas Kauno gubernijos archeologinius paminklus užsimena, kad prie Tauragno ežero esantį Taurapilio piliakalnį vedamas smalsumo bandė kasinėti kunigas Bareika. Tačiau be plytgalių ir ežero kriauklių daugiau nieko nerado.

Ankstyvojoje periodinėje spaudoje taip pat gvildenamas Taurapilio kasinėjimų klausimas. Antai Peterburge leistame „Lietuvių laikraštyje“ rašoma, kad ieškant kalne apipiltos bažnyčios, „...tauragniečiai vienąkart ant viršaus piliakalnio pakasinėję per keletų aršinu, nekokios sienos nerado – viduje buvo paprasta žemė" (Tauragnai, 1905a, p. 565), „...tik kur ne kur atsirasdavę kąsneliai plytų ir puvėsių"; (Tauragnai, 1905b, p. 714). 1928 m. P. Tarasenkos parengtame pirmajame archeologinių Lietuvos paminklų sąraše jau minėti dabartinėje Tauragnų seniūnijoje esantys Kalvių, Taurapilio, Pilkalnio (Papirčių) piliakalniai, tačiau platesnių duomenų apie juos nepateikta (Tarasenka, 1928, p. 149, 163, 284).

Daugiau ir išsamesnių duomenų apie Tauragnų seniūnijos piliakalnius, kaip ir apie kitas archeologines vietoves, randama Valstybinės archeologijos komisijos archyvų medžiagoje (toliau – VAK) (VAK (š). XX a. 4 dešimtmetyje inventorizuojant kultūros vertybes pildytos juos apibūdinančios anketos, kuriose pateikti pavadinimai, adresai, vertinta būklė, surašyti vietos žmonių pasakojimai. Pagal susitarimą su tuometine Vidaus reikalų ministerija, komisijos anketos siųstos valsčių policininkams, kurie rūpindavosi gauti žemės savininkų pasižadėjimus, kad šie saugotų paveldo objektus (Kulikauskas, Zabiela, 1999, p. 185). Taip buvo pasirūpinta ir pirmine daugelio Tauragnų krašto piliakalnių apsauga. Sovietmečiu pradėjus rengti išsamius archeologinių vietovių sąrašus, organizuojant kultūros paveldo paminklų apsaugą Tauragnų seniūnijos piliakalnius 1970, 1977, 1980, 1985 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto, Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos ekspedicijos (Tautavičius, 1970š; Tautavičius, 1977š; Balčiūnas, 1980š; Zabiela, 1985š). Lankant piliakalnius vertinta jų būklė, fiksuoti duomenys apie įrengimą, kruopščiai tikslinta ir aprašyta lokalizacija bei rinkti paviršiuje matomi radiniai. Šių ekspedicijų pagrindu piliakalnių aprašymai pateikti svarbiuose paveldo sąvaduose (Lietuvos TSR..., 1975; Kultūros..., 1998; Zabiela, Baubonis, 2005).

Po Nepriklausomybės atgavimo tik 2012–2013 m. archeologai iš naujo susidomėjo Taurapilio piliakalniu ir jo aplinka. Jungtinė Klaipėdos universiteto ir Vokietijos archeologų ekspedicija, vadovaujama G. Zabielos ir E. Stankevičiūtės, Taurapilyje vykdė nedidelės apimties archeologinius, taip pat geologinius ir geofizikinius tyrimus. Žvalgant piliakalnio aikštelę kalamuoju zondu nustatyta sudėtinga jo raida. Manoma, kad ankstyviausias išskirtas kultūrinis sluoksnis siejamas su brūkšniuotosios keramikos kultūra, o vėlyviausias, apimantis visą aikštelę, susiformavo viduramžiais Tauragnų pilies egzistavimo metu. Šalia piliakalnio buvusi taip pat ilgalaikė gyvenvietė, kuri paskutiniuoju savo egzistavimo etapu buvo apjuosta grioviu bei medinę užtvarą turėjusiu pylimu (Stankevičiūtė ir kt., 2013; Zabiela, Messal,
2014).

2014 m. Tauragnų seniūnijoje, pačiame Tauragnų miestelyje, rastas dar vienas piliakalnis (Tauragnų piliakalnis II) su papėdės gyvenviete. Siekiant gauti išsamesnių duomenų apie šią naują kultūros paveldo vertybę, saugomoje gyvenvietės teritorijoje vykdyti žvalgomieji archeologiniai tyrimai (vad. D. Baltramiejūnaitė). Jų metu aptiktas I tūkstantmečio pabaigoje–II tūkstantmečio pradžioje stovėjusios sodybvietės kultūrinis sluoksnis su akmeninių ir medinių struktūrų liekanomis, buitinėmis šiukšlėmis, keramikos, metalo dirbiniais. Taip pat rastas ir kur kas ankstyvesnis – III tūkstantmečio pr. Kr. pabaiga–II tūkstantmečiu pr. Kr. datuojamas – titnaginis strėlės antgalis. Vis dar tenka pažymėti, kad Tauragnų krašto archeologijos paminklų bei piliakalnių pažinimas išlieka menkas. Tačiau pastarųjų metų atradimai rodo, jog dar daug įdomių ir reikšmingų rezultatų pateiks ateities tyrinėjimai.

Tauragnų krašte yra 13 istorijos paslaptis saugančių piliakalnių: Antabaltės, Jonaukos, Kalvių, Kamšos,Klykių, Papirčių, Rukšėnų, Sėlos, Šeimaties, Tauragnų I, Tauragnų II, Taurapilio, Ūdriškių.

Pagal leidinį, skirtą Piliakalnių metams,
Parengė Elvyra SABALYTĖ

Gintauto Zabielos, Adofo Sinkevičiaus ir Autorės nuotr.

Paveikslėlių galerija

  • Click to enlarge image tauras 6.JPG
  • Click to enlarge image tauras 7.JPG
  • Click to enlarge image tauras1  11 psl.jpg
  • Click to enlarge image tauras2.JPG
  • Click to enlarge image tauras3.JPG
  • Click to enlarge image tauras5.JPG
  • Click to enlarge image tauras8.JPG
  •  

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Sprendžiamas Tauragnų seniūnijoje esančių akmenų su dubenimis likimas

    Neseniai Tauragnų seniūnijos seniūno Alvydo Danausko kvietimu, Tauragnų miestelyje ir jo apylinkėse lankėsi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus vedėja Donata Šimkūnaitė ir vyr. valstybinis inspektorius Robertas Motuzas, kurie, dalyvaujant Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio skyriaus vyr. valstybiniam inspektoriui Romualdui Mikulėnui, seniūnui Alvydui Danauskui ir prof. dr. Vykintui Vaitkevičiui, apžiūrėjo kelis valstybės saugomus mitologinius objektus – akmenis su dubenimis.

  • Tauragnus garsina ne tik unikali Vyšnių žydėjimo šventė

    Kas gali būti įstabiau nei pavasarinį svaigulį skleidžiantis vyšnių žydėjimas, kurį tauragniškiai įprasmino jau penktą kartą vykusia Vyšnių žydėjimo švente. Kartu praėjusį šeštadienį Utenos kultūros centro (UKC) Tauragnų skyriuje paminėta ir Tauragnų krašto bendruomenės, sulipdžiusios tvirtą korį, 15 metų sukaktis.

  • Dalius Ribokas: „Piliakalniai – praeitis, kurią turime žinoti ir gerbti“

    Piliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo itin panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio „Pilis“, bet nuo veiksmažodžio „Pilti“. Utenos rajone priskaičiuojama beveik 60 piliakalnių – šiuo klausimu esame turtingiausi šalyje. Apie mūsų krašto piliakalnius, jų dabartinę būklę bei reikšmę Rytų Aukštaitijos gyvenviečių formavimuisi „Utenos dienai“ pasakojo istorikas, archeologas, muziejininkas Dalius Ribokas.

  • Tauragniškius pakerėjo romantinės melodijos

    Spalio 28-os vakarą Tauragnų kultūros namų salėje vos tilpo visi romantinį žanrą pamėgę žiūrovai. Jau vienuoliktus metus organizuojamas romantinių dainų vakaras „Po Tauragnų dangum" kasmet sulaukia išskirtinio dėmesio, o salės erdvės tampa per ankštos vis daugiau dalyvių bei žiūrovų sutraukiančiam renginiui.

  • Valstybės dieną atgijo rajono piliakalniai

    Utenos kultūros centro (UKC) kieme vykusiais lėlių teatro „Zuikis Puikis" (vad. Janina Baldauskienė) pasirodymais bei jaunimo roko grupės „Lets" (vad. Rimantas Sinica) ir istorinio šokio kolektyvo (vad. Donata Šeduikienė) koncertu „Čia mano žemė" prasidėjusi Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos šventė iki pat vėlumos tęsėsi ant keturių rajono piliakalnių. 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais, o 2018-aisiais švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, tad šiemet „Tautiška giesmė" vieningai buvo giedama nuo šimto Lietuvai svarbių piliakalnių.

  • Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkei Danguolei Trimonienei – garbingas titulas

    Kiekviena Tauragnuose vykstanti šventė kažkuo ypatinga: kūrybinga ir naujų iniciatyvų nestokojanti šios seniūnijos bendruomenė svečiams kaskart dovanoja įdomią ir originalią programą. Kaip pastebėjo praėjusį šeštadienį, per Jonines, į Tauragnų kraštiečių šventę atvykęs garbus svečias kraštietis Alvydas Jauniškis, kiekvienas renginys išties stebina savo išmone. Štai pavasarį surengtoje Vyšnių žydėjimo šventėje Tauragnuose dėl prasto oro nespėjusias pražysti vyšnaites moterys padabino... popieriniais žiedais. Vaizdinguose Tauragnuose daugybę metų vykstanti Kraštiečių šventė sutraukia daug su šiuo miesteliu susijusių žmonių bei svečių, dovanoja malonių akimirkų.

  • Išrinktas gražiausias Lietuvos piliakalnis

    Kernavės piliakalniai nuo šiol gali didžiuotis dar vienu gautu statusus – po du mėnesius trukusio balsavimo Lietuvos gyventojai jų kompleksą išrinko gražiausiu. Šie rinkimai – viena iš iniciatyvų, skirtų 2017 metams, Lietuvoje paskelbtiems piliakalnių metais. Tai puiki proga šiemet aplankyti ne tik rinkimų lyderius, bet ir kitus žmogaus bei gamtos paveldo objektus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra beveik 900 piliakalnių, bet tikrasis skaičius gali būti gerokai didesnis, mat miškai vis dar slepia dalį jų.

  • Archeologai į dienos šviesą traukia Antilgės piliakalnio istoriją

    Nuo gegužės mėnesio pradžios Antilgės piliakal­nį (Daugailių sen.) kasinėjanti gausi archeologų ko­manda patvirtino, kad I–II amžiuje ant šalia ežero stūksančio piliakalnio stovėjo pastatai, o šlaitai buvo nukasti, suformuoti grioviai, apsaugantys nuo prie­šiškai nusiteikusių bendruomenių, laukinių žvėrių ir kartu apsaugantys naminius gyvulius, kuriuos laiky­davo piliakalnio aikštelėje. Aptiktos stulpavietės prie suformuotų griovių ir pylimų įrodo, kad piliakalnį juosė kelių eilių įtvirtinimai. Čia gyveno tos pačios kultūros žmonės, sudarę nedidelę, apie 60 žmonių, bendruomenę.

  • Dar galima balsuoti už gražiausią Lietuvos piliakalnį

    Dar daugiau kaip savaitę – iki gegužės 31 d. – šalies gyventojai gali balsuodami internetu rinkti gražiausią Lietuvos saugomų teritorijų piliakalnį. Jis bus paskelbtas birželio 1-ą.

  • Vyšnių žydėjimo šventė Tauragnuose vyko... be vyšnių žiedų

    Praėjęs savaitgalis pagaliau pasitiko malonia šiluma ir saulėtu oru, o Tauragnų krašto bendruomenė šį pavasarišką gegužės šeštadienį minėjo keturioliktąjį savo gimtadienį ir Vyšnių žydėjimo šventę, deja, be šių vaismedžių žiedų, nes vėluojant pavasariui vyšnios dar nebuvo spėjusios prasiskleisti. Nepaisant to, išradingi tauragniškiai medelius pražydino popieriniais žiedais, pasitiko visus, saviškius ir svečius, su puikia nuotaika ir įvairiomis atrakcijomis, o šventės dalyviai patys dainavo, šoko, vaidino, klausėsi romantiškų dainų bei vaišinosi dilgėlių sriuba ir vyšnių pyragu.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:3788
Vakar apsilankė:3646
Šią savaitę apsilankė:7434
Šį mėnesį apsilankė:79900
Viso (nuo 2015-02-16):9131604
Šiuo metu naršo:
29
2018-10-23
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!