2017 gegužės 17, Trečiadienis 15:27

Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose
  • Jorūnė MERKYTĖ
  • 21 foto, video

Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

Kaip jūsų gyvenime atsirado šiaudinių sodų vėrimas?

Be sodų rišimo ir megztinius mezgu, ir šiaudų paukštelius darau, ir verpiu... Sėdėti sunkiau, nes pečius skauda, tad dirbinius į rankas dažniausiai pasiimu vakare atsigulusi į lovą. Nuo mažų dienų mano mama ir senelė išmokė austi. Pamenu, sesė Genovaitė sėdėdama ant pečiaus pirštinytes lėlėms numegzdavo, o dabar riša verbas, užsiima karpiniais, daro gražias sages. Manau, kad ir mano talentas slypi genuose.
Rišti sodus pradėjau atsitiktinai: mane prikalbino viena tautodailininkė. Mano mama mokėjo rišti sodus, todėl atvykusi gyventi į mano namus, atsivežė šiaudinę žvaigždę ir klausė, kam ją padovanoti. O aš tąkart nemandagiai atsakiau: „Kam nori, tam ir duok". Šiandien man dėl šių žodžių gėda. Tokie dalykai tąkart manęs visiškai nedomino. Iš praeities išliko prisiminimai, kaip mama rišdavo gėlytes, iš kurių ir užuolaidėles buvo padariusi. Stebėdama jos darbą ir kruopštumą, vėliau ir aš įnikau į kūrybą.
Daugiau nei prieš dešimtmetį laikraštyje pamačiau vienos medicinos seselės dirbinius. Susigundžiau. Nuėjau pas ją pasižiūrėti šiaudinių sodų. Žinoma, nusižiūrėti ir sukurti analogišką darbą beveik neįmanoma. Tai buvo labai gražu.
Viskas prasidėjo grįžus namo. Atsinešiau šiaudų ir sukūriau pirmąją šiaudinę žvaigždę. Pirmieji darbai galbūt buvo primityvūs, bet jie man patiko. Kitus dovanojau saviems ir svetimiems žmonėms.

Kodėl pasirinkote neįprastą gamtinę medžiagą – šiaudus?

Anksčiau rugius pjaudavo, iš jų darydavo pėdus, o vėliau ir stogus dengdavo. Pėduose rugiai pageltonuodavo, tapdavo neišvaizdūs. Anais laikais kaimuose moterys mėgdavo verti šiaudinius sodus. Man patinka dirbti su šiaudais, galbūt dėl to ir pasirinkau šią medžiagą.
Vienodų darbų neturiu, mintys gimsta bedirbant, taip pat naktimis, kai nemiegu.

Ar tikite, kad sodai namams atneša laimę?

Kartais ateina jaunavedžiai ir užsako šiaudinį sodą sakydami, kad iki pilnos laimės ir tikrų lietuviškų vestuvių trūksta tik sodo. Šiais laikais žmonės nežino šiaudinių sodų reikšmės. Anksčiau vestuvėse būdavo dainuojamos dainos apie sodus, šiais dirbiniais išsipirkdavo ir stalą. Galbūt žmonės tikėjo jų galia nešti laimę kiekvieniems namams.

Koks jūsų sukurtų šiaudinių sodų likimas?

Aš juos išdalinu ir tiek. Padovanojau Antazavės bažnyčiai, kiti iškeliavo į muziejų, daugybė šių mano dirbinių pateko į žmonių namus.

Kokios sodų formos jums labiausiai patinka?
Labiausiai vertinu senoviškus sodus. Šiaip darbai gimsta iš mano fantazijos. Nebaigiau specialių mokslų, tad ir žinių neturiu. Šiais laikais jie ištobulėjo: puošiami įvairiomis žvaigždutėmis, paukšteliais, rugių varpomis. Norisi, kad kiekvienas sodas būtų kuo originalesnis.
Pirmiausia sodus pakabinti reikia taip, kad jie nemaišytų vieni kitiems ir teiktų gražų vaizdą. Juk kiekvienas darbas turi turėti jam skirtą vietą.

Ar kiekvienas norintysis gali išmokti rišti šiaudinius sodus?

Visų pirma reikia noro. Jei norėsi – visus darbus įveiksi. Esu turėjusi mokinių, iš jų tik keli išmoko rišti. Žinoma, kartais neužtenka tik noro, reikia ir kruopštumo, prisirišimo prie šiaudo.

Ar sunku dirbti su šiaudu?
Taip. Juos reikia mirkyti. Išbandau įvairiausius būdus ir tik tuomet išsirenku patį geriausią. Kartais žmonės kalusia, per kiek laiko pagaminu šiaudinį sodą. Kaip aš galiu pasakyti? Tam reikia didelio pasiruošimo: atsivežti šiaudus, juos išdžiovinti, prisikarpyti.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Oreivystės meistro kalvėje žaizdras neužgęsta

    Gražiose Antalksnės (Ignalinos r.) apylinkėse, apsuptose mėlynakių ežerų, gyvenantis Raimondas Žievys jau daugelį metų kuria savo pasaulį: kieme įkūręs kalvę mūsų krašto kūrėjas ne vienerius metus jame kursto žaizdrą, o jo rankomis pagaminti stebuklai puošia ne tik individualius namus, bet ir sakralias vietas.

  • Utenos krašto kūrėjas Raimondas Žievys

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Ignalinos rajone gyvenančiu kalviu ir medžio drožėju Raimondu Žieviu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 16 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Leliūniškė V. Udrienė savo malonaus užsiėmimo darbu nevadina

    Pynimas yra seniausias menas pasaulyje. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Molinėms puodynėms pirmiausia buvo pinami karkasai iš karklų, paskui jie būdavo aplipinami moliu. Pynimo menas tebegyvuoja daugelyje pasaulio šalių, o pintų gaminių formos, konstrukcija ir pynimo žaliavos panašios į tas, kurios buvo naudojamos praėjusiuose šimtmečiuose. Bėgant laikui keitėsi mūsų buitis, atsirado pintų gaminių, panašių net į skulptūras.
    Leliūnuose gyvenanti pynėja iš vytelių Valda Udrienė šiuo širdžiai mielu užsiėmimu vaduojasi nuo neigiamų minčių, o vakarais dar maloniai laiką leidžia sėdėdama prie televizoriaus ir megzdama šiltas kojines ar pirštines. Tačiau šiuos malonumus, kaip prisipažino kūrėja, teks trumpam atidėti, mat pavasario bei ateinančios vasaros darbai šiek tiek pakoreguos dienotvarkę: prasidės rūpesčiai kieme ir darže.

  • Utenos krašto kūrėja Valda Udrienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su pynėja iš vytelių Valda Udriene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki balandžio 1 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Iš Utenos rajono kilusi audėja vienatvei nepasiduoda: jos rankose gimsta vienetiniai darbai

    Anykščiuose gyvenanti tautodailininkė Veronika Limbienė visą savo gyvenimą skyrė kūrybai: ilgus dešimtmečius audė, tačiau šiandien audimo staklės, stovinčios jos namuose, dulka nebenaudojamos, mat šiam sunkiam darbui paprasčiausiai nebėra sveikatos. Garbų 80-mečio jubiliejų atšventusiai anykštėnei, šiandien besirūpinančiai tik būreliu vištų, laiko užtenka ir verbų bei sodų rišimui, ir servetėlių mezgimui.

    Utenos rajone, Užpalių krašte, gimusi ir augusi V. Limbienė lankė Kišūnų pradinę mokyklą, o vėliau – Duokiškio septynmetę mokyklą. Iš pradžių išmoko austi rankšluosčius, o vėliau išvykusi į Kamajus, taip susidraugavo su staklėmis, kad su jomis nesiskyrė visą gyvenimą.
    Meilė šiek tiek pakoregavo ponios Veronikos gyvenimą – ji kartu su savo vyru gyventi išvažiavo į Anykščius, šiek tiek vėliau ėmė statytis namą, tačiau su sutuoktiniu gyvenimas nesusiklostė ir jų keliai išsiskyrė. Su antruoju vyru Romučiu Jonu kartu savo laimę kūrė 36 metus, tačiau prieš daugiau nei šešerius metus antrasis jos vyras iškeliavo į Amžinybę.
    Šiandien Anykščių mieste, dideliame ir erdviame name, tautodailininkė gyvena viena ir visą laisvalaikį skiria savo pomėgiui – kūrybai.

Reklama

 

Reklama

Reklama

DPC_250x250

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:448
Vakar apsilankė:8602
Šią savaitę apsilankė:9050
Šį mėnesį apsilankė:246370
Viso (nuo 2015-02-16):5578429
Šiuo metu naršo:
93
2017-06-27