2017 balandžio 07, Penktadienis 09:53

Leliūniškė V. Udrienė savo malonaus užsiėmimo darbu nevadina

Leliūniškė V. Udrienė savo malonaus užsiėmimo darbu nevadina
  • Lina NARČIENĖ
  • 14 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Pynimas yra seniausias menas pasaulyje. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Molinėms puodynėms pirmiausia buvo pinami karkasai iš karklų, paskui jie būdavo aplipinami moliu. Pynimo menas tebegyvuoja daugelyje pasaulio šalių, o pintų gaminių formos, konstrukcija ir pynimo žaliavos panašios į tas, kurios buvo naudojamos praėjusiuose šimtmečiuose. Bėgant laikui keitėsi mūsų buitis, atsirado pintų gaminių, panašių net į skulptūras.
Leliūnuose gyvenanti pynėja iš vytelių Valda Udrienė šiuo širdžiai mielu užsiėmimu vaduojasi nuo neigiamų minčių, o vakarais dar maloniai laiką leidžia sėdėdama prie televizoriaus ir megzdama šiltas kojines ar pirštines. Tačiau šiuos malonumus, kaip prisipažino kūrėja, teks trumpam atidėti, mat pavasario bei ateinančios vasaros darbai šiek tiek pakoreguos dienotvarkę: prasidės rūpesčiai kieme ir darže.

Ar seniai užsiimate šia veikla?

2009 metais susirgau depresija ir mane leliūniškė Alena Trumpienė privertė mokytis pinti. Net gydytojai patarė vengti pervargimo ir užsiimti įdomia veikla. O Alena vis ragindavo: „Valda, gabi esi, atvažiuok, išmokysiu". Prisipažinsiu, iš pradžių spyriojausi. Tačiau vieną dieną prisiverčiau ir nuvažiavau. Pamačiusi jos darbą ir gaminius pagalvojau: „o Dieve, aš niekada to neišmoksiu". Juk reikėjo įsiminti, kaip ir kada tas vyteles ištraukti ar sulenkti. Rodėsi, kad viskas lūžta ar kreivai išeina... Praeityje niekad nesusimąsčiau, kad pradėsiu pinti.
Po kokio pusmečio, kurį vos ne kasdien važinėjau pas Aleną, pradėjau pinti viena. Prisimenu, jei iškildavo neaiškumų, aš su savo nebaigtu gaminiu vėl važiuodavau pas Aleną.
Kai prieš šešerius metus gulėjau ligoninėje, susipažinau su ukmergiške Vaiva, kuri labai gražiai mezgė kojines. Ji man parodė savo mezginius, susipažinau su raštais, juos pati pradėjau kurti popieriaus lape ir taip įnikau į mezgimą.
Kad pamirščiau savo sveikatos sutrikimus, anksčiau daug žvejodavau, tačiau dabar slaugau mamą ir šiam malonumui lieka vis mažiau laiko. Lygiai taip pat laiko pritrūksta ir mano mėgiamam grybavimui.

Tikriausiai labai svarbu vyteles gerai paruošti?

Taip. Vasarą mažai pinu, nes vytelės labai greit džiūsta. Kadangi jos mirkomos lietaus, ežero ar upės vandenyje, mat vanduo iš krano netinka – dėl geležies gausos jis vytelėms suteikia pilkšvą atspalvį.
Vytelių atveža iš Kazlų Rūdos. Tinka ir mūsiškės lietuviškos, tik jas reikia tinkamai paruošti – nužievinti, išdžiovinti. Jei gerai neišdžius – pakeis spalvą. Labai daug darbo, pasiruošimo.

Iš kur semiatės idėjų?

Tiesiog pati susigalvoju formas, nes visi gaminiai pinami ant specialų formų, vadinamų kurpaliais. Šias formas darau pati, tačiau tai reikalauja daug laiko. Esu pasidariusi apie 10 formų. Žinoma, galima nusipirkti, tačiau jos labai brangios.

Ar į savo darbą įtraukiate šeimos narius? Gal ir jie atskuba jums į pagalbą?

Vyras Kęstutis apie šį darbą nieko neišmano. Todėl ir nenoriu, kad padėtų. Aš susikaupiu, dirbu rūsyje, pjūklas rėkia, bet aš pati viską pasidarau. Jis galbūt nežinotų, nuo kurio galo pradėti (juokiasi). Anksčiau dukrą mokiau lėkštutę pinti, tačiau pynusi vos valandą pavargo. Aš dažnai susimąstau, iš kur Alenutė turėjo kantrybės mane mokyti. Tiek kartų norėjau mesti ir pamiršti pynimą. Neturėčiau tiek kantrybės mokyti žmonių.

Prisiminkite savo pirmąjį darbą. Kokius gaminius pinate iš karklo vytelių?

Tikriausiai išmečiau pirmąjį kreivą krepšį, kuris man tuomet atrodė tobuliausias ir gražiausias. Tik dabar, kai įgijau patirties, galiu viską vertinti iš šalies. Kai nepyniau – nematydavau, o dabar jau kitaip.
Pinu dujų balionų gaubtus, įvairaus dydžio krepšius, ant sienos pakabinamus krepšelius, padėklus, kurie pastaruoju metu labai populiarūs. Žmonės pageidauja didelių padėklų, skirtų vasarą susidėti maistui ar kavai. O maži padėkliukai naudojami saldumynams.
Užsakymų sulaukiu pačių įvairiausių: nuo labai didelių krepšių iki mažiausių pintinėlių. Esu pynusi kelias skalbinių dėžes, dėžes su dangčiais susidėti buities reikmenims.

Ar jūs savo dirbiniais puošiate savo namus?

Ne, o kodėl – nežinau. Dar turiu minčių apipinti namų sienoms papuošti skirtą paveikslą, t. y. jam padaryti pintą rėmelį. Tam neprisiruošiu, bet labai įdomu, ar man pavyks įgyvendinti šį sumanymą. Taip pat turiu minčių pabandyti apipinti butelius. Labai gražu, tačiau nemoku ir tai mane kolei kas stabdo.

Vytelių pynimas – darbas ar malonus užsiėmimas?

Niekada šio malonumo nevadinau darbu ir niekada neskaičiavau pelno. Man patinka ši veikla. Gaminius parduodu nebrangiai, užsakovų sulaukiu nemažai – jie atvažiuoja tiesiai į namus.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Oreivystės meistro kalvėje žaizdras neužgęsta

    Gražiose Antalksnės (Ignalinos r.) apylinkėse, apsuptose mėlynakių ežerų, gyvenantis Raimondas Žievys jau daugelį metų kuria savo pasaulį: kieme įkūręs kalvę mūsų krašto kūrėjas ne vienerius metus jame kursto žaizdrą, o jo rankomis pagaminti stebuklai puošia ne tik individualius namus, bet ir sakralias vietas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:7910
Vakar apsilankė:6178
Šią savaitę apsilankė:7910
Šį mėnesį apsilankė:90075
Viso (nuo 2015-02-16):6994060
Šiuo metu naršo:
84
2017-12-11