Naktimis gaisravietėse budintys miškininkai ir gaisrininkai skambina pavojaus varpais
LietuvaNaktimis gaisravietėse budintys miškininkai ir gaisrininkai skambina pavojaus varpais
2019 balandžio 26, Penktadienis 08:55

Naktimis gaisravietėse budintys miškininkai ir gaisrininkai skambina pavojaus varpais

Naktimis gaisravietėse budintys miškininkai ir gaisrininkai skambina pavojaus varpais

Ketvirtadienį, balandžio 24 dieną, Lietuvos miškuose kilo net 22 gaistai, nuniokoję bendrą 59 hektarų plotą. Daugelyje miško gaisraviečių ugniagesiai ir miškininkai budėjo per naktį, kad gūsingas vėjas vėl neįpūstų ugnies. VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėjo, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja IV klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis.

Nuo šių metų pradžios šalyje užregistruoti 105 miško gaisrai 150 hektarų plote. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet ugnis miškams pridarė daug daugiau žalos – miškai liepsnojo tris kartus dažniau, išdegė 15 kartų didesnis miško plotas. Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus tikrinti informacijos dėl galimo gaisro šiais metais jau buvo išvykę daugiau nei 240 kartų, beveik pusę jų – per paskutines septynias dienas.

„Gaisrų priežastis ta pati – neatsargus arba neatsakingas žmogaus elgesys. Kai toks sausas ir lėtas pavasaris, kol medžiai nesulapojo ir nesužaliavo žolė, kuri galėtų stabdyti ugnies plitimą, mažos kibirkšties ant perdžiūvusios miško paklotės pakanka ugniai įsiplieksti", – sakė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.

Ketvirtadienį gaisrai didelės žalos pridarė Mažeikių, Dubravos Kazlų Rūdos, Kretingos regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.

„Vakar pavakare užsidegė miškas Šventosios girininkijoje. Ačiū poilsiautojams ir vietiniams gyventojams paskambinusiems į Bendrąjį pagalbos centrą. Užsidegė kalninės pušies miškas. Gaisras buvo užgesintas mažiau kaip per dvi valandas, tačiau ugnis spėjo sunaikinti pusantro hektaro miško, nes kalninė pušis yra labai degi", – pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė.

Miško gaisro šalia Šventosios gesinti suvažiavo Kretingos, Palangos ir Darbėnų ugniagesių, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio priešgaisrinė komandos. Miškininkų komanda gaisravietėje budėjo ir naktį.

Dar daugiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei miškininkų pajėgų prireikė kovojant su ugnimi Mažeikių rajone. Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio Balėnų girininkijoje išdegė 22 hektarai pušyno. Miško gilumoje kylančius dūmus pastebėjo padalinio darbuotojai, vykdydami reidą. Dėl stipraus vėjo ir labai sausos miško paklotės gaisro gesinimas užtruko devynias valandas.

„Bus atliekamas tyrimas dėl miško pažeidimo laipsnio, Greičiausiai miškas bus žuvęs, teks kirsti pušis ir atkurti mišką iš naujo", – apie gaisro padarinius pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio vadovas Šarūnas Bagdonas.

Vadovas pasakojo, kad toje pačioje Balėnų girininkijoje yra ir daugiau rūpesčių dėl degančio miško. Žalionės miške išdegė 2,5 hektaro miško, ugnies plitimas sustabdytas, tačiau ugnis įsimetė į durpyną ir jau antrą parą miškininkai grumiasi su giluminiu gaisru.

„Po kiekvienu medžiu gausiai pilame vandenį, kad ugnis nepersikeltų į paviršių. Miškininkai pakaitomis budi visą parą, dieną atvažiuoja ir ugniagesių komandos. Jei tokios oro sąlygos bus ir toliau, ugnies židinių gesinimas durpyne gali užtrukti ir mėnesį", – pasakojo Š. Bagdonas.

Dubravos regioninio padalinio Gaižiūnų girininkijoje ugnis įsiplieskė du kartus skirtingose vietose, kiekvienoje išdeginusi apie 10 hektarų plotą. Vakar du gaisrai spėjo išdeginti beveik 7 hektarus miško Kazlų Rūdos regioninio padalinio teritorijoje. Vieną gaisrų, tikėtina, sukėlė nukritę elektros laidai. Dar trys gaisrai kilo Varėnos regioninio padalinio miškuose. Nedidelius gaisrus buvo spėta laiku užgesinti Šakių, Prienų, Trakų, Ukmergės, Rokiškio regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.

Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai.

Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai visoje šalies teritorijoje vykdo reidus, kurie jau davė rezultatų – buvo laiku sureaguota į gaisro signalus. Reidų metu lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai apvažiuoja pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes.

Valstybinių miškų urėdija prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Valstybinės miškų urėdijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Miškams įveisti paprašyta per 770 tūkst. Eur paramos

    Balandžio 30 dieną baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ priėmimo terminas. Supažindiname su paraiškų surinkimo rezultatais.

  • Miškininkai perspėja – ugnis iš pievų netrunka persimesti į miškus

    VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 dienos Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.

  • Ugniagesiai įspėja: tvarkydami aplinką elkimės atsakingai

    Utenos rajono ugniagesiai su nerimu laukia pavasario orų sausojo periodo, kurio metu prasideda pernykštės sausos žolės gaisrai. Paprastai tokių gaisrų kyla, kai gyventojai imasi įvairios ūkinės veiklos savo gyvenamojoje aplinkoje, sodybose, sodų bendrijose.

  • Praėjusių metų gaisrai: skraidantys dujų balionai ir pelenais virtę pastatai

    Pernai šalyje kilo beveik 12 tūkstančių gaisrų. Daugelis jų – skaudžios netektys, prarastas turtas, o neretai ir viltis. Ugnis pasiglemžė ne tik gyventojų namus, bet ir 86 gyvybes.

  • Kovai su miškų gaisrais – naują šiuolaikišką techniką

    Valstybinių miškų urėdija (VMU), siekdama kuo geriau apsaugoti šalies miškus nuo gaisrų, nutarė įsigyti tam skirtos naujos šiuolaikiškos technikos. Ja pirmiausia bus aprūpinti tie VMU regioniniai padaliniai, kurių kontroliuojamose teritorijose vyrauja vidutinės ir didelės gaisrų rizikos miškai.

  • Brangstanti mediena paskatino privačių miškų kirtimą

    Per aštuonis šių metų mėnesius išduota leidimų privačiuose miškuose iškirsti tiek miško, kiek pernai iškirsta per visus metus. Specialistų skaičiavimu, iki metų pabaigos privačiuose miškuose bus paruošta pardavimui iki 30 proc. daugiau medienos nei pernai.

  • Dalyje Lietuvos miškų – aukščiausio laipsnio miškų gaisringumas

    VĮ Valstybinių miškų urėdija informuoja, kad dėl daugelyje rajonų vyraujančio ketvirtos arba penktos klasės miškų gaisringumo Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Rokiškio, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajono miškuose uždraustas arba ribojamas patekimas į miškus.

  • Parama miškui veisti ir prižiūrėti

    Natūralūs miškai – didžiulis Lietuvos gamtos turtas, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Kiekvienas šalies gyventojas turi ne tik puoselėti bei saugoti esamus, bet ir, esant galimybėms, sodinti naujus miškus ar atkurti pažeistus jų plotus. Tam nenašių, nederlingų ir dirvonuojančių žemių savininkams yra suteiktos visos galimybės – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisima“ skiriama vienkartinė parama miškui veisti ir kasmetinė išmoka.

  • Praėjusieji metai Utenos apskrityje pareikalavo aukų

    Per 2017 metus ugniagesiai Utenos rajono savivaldybėje skubėjo gesinti 113 gaisrų, kuriuose žuvo du žmonės. 2016 metais gaisrų buvo daugiau – 129, ugnis pasiglemžė vieną gyvybę, traumuoti buvo du žmonės.

  • Valstybiniams miškams – dar daugiau teisinės apsaugos

    Seimas nuo vasario 1 dienos nutarė įtraukti naujai kuriamą valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdija į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. Tokios įmonės yra apsaugotos nuo privatizavimo – jos gali būti pertvarkytos į akcines bendroves ar reorganizuotos tik priėmus atitinkamą įstatymą.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2377
Vakar apsilankė:6450
Šią savaitę apsilankė:21868
Šį mėnesį apsilankė:158418
Viso (nuo 2015-02-16):10446081
Šiuo metu naršo:
83
2019-06-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!