Tirmūnuose vietos užtenka ir senbuviams, ir naujakuriams
KaimasTirmūnuose vietos užtenka ir senbuviams, ir naujakuriams
2016 rugsėjo 14, Trečiadienis 09:21

Tirmūnuose vietos užtenka ir senbuviams, ir naujakuriams

Tirmūnuose vietos užtenka ir senbuviams, ir naujakuriams
  • Deimantė KAZOKAITĖ
  • 38 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Leliūnų seniūnijai priklausantį Tirmūnų kaimą, nuo minėto miestelio nutolusį 9 km, aplankėme rudeniškai šiltą rugsėjo mėnesio rytą. Jei reikėtų nupiešti vietovės, kurioje, seniūnijos duomenimis, savo gyvenamąją vietą deklaravo 60 gyventojų, paveikslą, jame veikiausiai būtų vaizduojami apgriuvę sovietinius laikus menantys ūkiniai pastatai, pievose besiganančios ožkos, plunksnas kedenančios antys ir, žinoma, sodybos, prižiūrimos darbščių bei svetingų šeimininkų.

Sunkiai dirbo

Aštuoniasdešimties metų slenkstį peržengusi Vladislava Tumėnienė tikino, kad kartu su tėvais ir trimis broliais bei seserimi į Tirmūnus atsikraustė dar būdama visai jaunutė. „Laikui bėgant visi broliai „apsiženijo" ir išsibėgiojo. Šitame name, kurį vargais negalais patys pasistatėme, likau tik aš viena. Mama man jį (namą – aut. past.) ir „užrašė" – pasakojo V. Tumėnienė. – „Prie ruso" dirbau grūdų sandėliuose Utenoje. Darbas buvo ne iš lengvųjų – reikėdavo valyti grūdus, pakrauti ir iškrauti vagonus."

Užklupo ligos

Susiradusi, kaip pati sakė, „šiokį tokį kavalierių" pašnekovė ištekėjo ir susilaukė dviejų vaikų. Moters sutuoktinis, su kuriuo ji pragyveno dvi dešimtis metų, mirė nuo cukrinio diabeto komplikacijų. V. Tumėnienė pasiguodė, kad kita klastinga liga – vėžys – gana anksti pasiglemžė jos dukters gyvybę. Šiandien sodyboje, šalia kurios vis dar auga senolės tėvų sodintos obelys, ji gyvena su sūnumi, marčia ir anūke, lankančia trečią klasę. „Anksčiau savo prižiūrimame ūkyje auginau kiaules, karves. Dabar turime nemažai naminių paukščių, – glostydama anūkės priglaustą juodą it smala katytę sakė pašnekovė. – Bičių avilius prižiūri marti, aš prie jų nelendu. Man ir paukščiai nelabai patinka, nes teršia viską, kas yra aplinkui. Labai mėgstu švarą, gėles. Nors man jau 83 metai, sėdėti vienoje vietoje negaliu – vaikštinėju, tvarkausi. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi, jeigu niekas nerūpėtų."

Amžina romantikė

V. Tumėnienė „Utenos dienai" sakė, kad dievina skaitymą. Knygomis (dažniausiai – meilės romanais) ją aprūpina rūpestinga anūkė, kuriai labai patinka lankytis bibliotekoje. Pašnekovė juokdamasi sakė, kad per televizorių kasdien žiopso nežinia kiek metų rodomą romantinį serialą apie meilės sūkurį, domisi Lietuvos ir užsienio naujienomis, kartais „įlenda" į politiką.
Geros nuotaikos nestokojanti V. Tumėnienė pasidžiaugė, kad jos aplankyti bei palepinti skanėstais nepamiršta ir amžinąjį atilsį dukros vaikai. Pas močiutę į Tirmūnus dažnai atskuba šeimą jau sukūrusi anūkė, kuri gyvena Utenoje. Jos brolis, pašnekovės teigimu, su „fūra" išvyko dirbti į užsienį.

Negali dirbti

Aleksandra ir Juozas Gaideliai Tirmūnų kaime gyvena nuo 1986 metų. Ignalinos krašte augęs J. Gaidelis tikino, kad ieškodamas geriau apmokamo darbo prieš tris dešimtis metų „įklimpo" į Antalgės tarybinį ūkį. Pašnekovas su nostalgija kalbėjo apie laikus, kai dalgiu be vargo nušienaudavo didžiulius plotus, mat šiandien, dėl gausaus ligų kraičio, jis negali užsiimti beveik jokia fizine veikla. Šiltą rudens rytą lauke sutiktas vyras prisipažino, kad kartais jam iki gyvo kaulo įgrysta sėdėti prie kompiuterio ar žiūrėti rusiškus „bajavykus".

Netinkamas klimatas

Kai lankėmės Tirmūnuose, A. Gaidelienė, ant kurios pečių gula daugybė darbų, šiltnamyje dorojo šiųmetį daržovių derlių. Paklausta apie ūkinius gyvūnus, moteris sakė auginanti vieną ožkytę, kurią pamelžusi ir varškės pasigamina, ir sūrį suspaudžia. Kaip ir daugelio tirmūniškių, Gaidelių tvenkinyje irgi plaukioja antys, tiesa – plastikinės. Paprašyta prisiminti gyvenimo Tirmūnuose pradžią A. Gaidelienė sakė, kad anuomet kaime gyveno gerokai daugiau žmonių, tačiau senbuviai ilgainiui išmirė, o šiandien didžiąją dalį tirmūniškių sudaro naujakuriai. „Augau Suginčiuose, vėliau mokiausi ir gyvenau sostinėje. Privalėjau palikti Vilnių ir kraustytis į kaimą, nes labai sirgau. Man netiko miesto klimatas, – teigė pašnekovė. – Tirmūnuose – ramu, čia oras grynesnis. Mudu su vyru stengiamės kuo daugiau laiko praleisti lauke. Užsiauginu pačių įvairiausių rūšių daržovių, kurias jau pradėjau ruošti žiemai." A. Gaidelienė, savo ruoštomis gėrybėmis pradžiuginanti Utenoje gyvenančią dukros šeimą, sakė, kad nė už ką nesutiktų iškeisti kaimo ramybės į miesto šurmulį. Kai tik prireikia, pašnekovė tikino be vargo galinti pasiekti Uteną, nes autobusas į Tirmūnus užsuka kiekvieną dieną, o stotelė – vos už kelių metrų. Moteris viliasi, kad kelias, besidriekiantis nuo Antalgės iki Tirmūnų, kaip žadama, neilgai trukus bus išasfaltuotas.

Iš miesto – į kaimą

Pasibeldusios į 75-erių tirmūniškės Genovaitės Lapienienės namų, nustebinusių idealia tvarka, duris šeimininkę užklupome besisukiojant virtuvėje – skalbyklėje sukosi drabužiai, puoduose garavo kvapni uogienė. Pakvietusi į svetainę, kuri, pasak jos, seniai beregėjo žmones, pašnekovė papasakojo, kad Tirmūnuose kartu su vyru gyvena 15 metų. Anksčiau jiedu dienas leido viename iš Aukštakalnio mikrorajono daugiabučių namų. Paklausta, kodėl priėmė sprendimą kraustytis į kaimą, G. Lapienienė tikino, kad susimąstyti apie permainas ją paskatino per televizorių rodyti niūrūs zombių sostine pravardžiuojamo Didžiasalio (Ignalinos r.) vaizdai. Moteris sakė norėjusi užsitikrinti sau ir vyrui ramią senatvę.

Vaikšto su lazdomis

Geru humoro jausmu pasižyminti G. Lapienienė prisipažino, kad numetus daug svorio jai pavyko atsikratyti ir antsvorį lydėjusių sveikatos problemų, todėl dabar juda kaip ant sparnų. Kalbinta Tirmūnų gyventoja augina dvi ožkas, mat karvės pieno gerti negali. Paklausta, ką labiausiai mėgsta veikti, pašnekovė tikino laisvu laiku, kurio vasarą beveik nelieka, renkanti ir džiovinanti vaistažoles, mezganti, skaitanti žurnalus, drauge su kaimyne užsiimanti šiaurietiškuoju ėjimu. Garbaus amžiaus sulaukusiai moteriai nesvetimos ir technologijos – sumaniusi kepti pyragą, receptą ji nesunkiai susiranda internete.

Kaime darbų užtenka

„Utenos dienai" pavyko pakalbinti ir naujakurį Evaldą Varatinską, Tirmūnuose su žmona gyvenantį penkerius metus. Vyras, kuriam iki pensijos liko pusantrų metų, tikino kelis dešimtmečius praleidęs „ant asfalto", tačiau vos tik radęs laisvą minutę skubėdavęs į Daugailių seniūnijai priklausantį Drąsėnų kaimą, kur talkindavo našle likusiai mamai. Kaime užaugęs pašnekovas, paklaustas, ar nebūna dienų, kai gailisi, kad atsisakė miesto patogumų, papurtė galvą. Tirmūnuose jiedu su žmona atrado savo laimę. Pasak E. Varatinsko, čia jie tikrai nenuobodžiauja – ruošia žiemai malkas, augina daržoves, rūpinasi pulku vištų, ančių, kalakutų, kuriuos pasipjovus nereikia paukštienos dairytis parduotuvėje.

Ilgisi medicinos

Genovaitė Bernotienė sakė, kad iš Maželiškių (Leliūnų sen.) kaimo į Tirmūnus likimas ją atvedė prieš 43 metus. Jos teigimu, tuomet čia veikė tarybinio ūkio fermos, dauguma gyventojų laikė gyvulius. Kalbinta moteris su vyru, padedami sūnaus, ir patys ūkininkavo bemaž 15 metų – augino po dešimtį kiaulių, karvių. Šiandien G. Bernotienės kasdienybė – daug niūresnė. Ji prasitarė slauganti paralyžiaus kaustomą sutuoktinį, kurį ištiko jau du insultai. „Auginu karvytę, naminių paukščių. Mano pensija – juokingai maža, todėl reikia kažkaip prisidurti. 20 metų išdirbau medicinos sesele. Iš pradžių Kavarsko ligoninės Vaikų ligų skyriuje, vėliau Antalgės vaikų darželyje, Jasonių vaikų namuose, – apie praeitį kalbėjo G. Bernotienė. – Man labai patiko dirbti su vaikais, norėtųsi, kad tie laikai sugrįžtų..."

Daugiausia – „atėjūnų"

Seniūnijos duomenimis, šiuo metu Tirmūnuose registruoti 22 ūkiai. Apie 15 metų ūkininkaujančio G. Bernotienės sūnaus ūkio specializacija – grūdinės kultūros. Tirmūnuose daugiau kaip keturis dešimtmečius gyvenanti moteris teigė, jog žmonės čia – palyginti ramūs, jei kuris ir išlenkia vieną kitą taurelę, aplinkui negirdėti jokių baisybių. Anot pašnekovės, dauguma kaimo senbuvių jau atgulė amžinojo poilsio, dabar savo gyvenimą nuo miesto triukšmo nutolusioje vietovėje kuria „atėjūnai". „Anksčiau kaimas buvo linksmas, jame gyveno daug panašaus amžiaus žmonių, vykdavo gegužinės. Dabartinė karta tokių dalykų nebevertina, – apgailestavo G. Bernotienė. – Džiaugiuosi, kad turime gražią tradiciją kasmet per Sekmines susirinkti pas kaimynus priepirtyje. Anksčiau mūsų sueidavo daugiau, dabar gretos sumažėjo. Ragaudami suneštines vaišes bendraujame, dainuojame. Tirmūniškis Žulys pagroja armonika."

Linos Narčienės nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Biliakiemio šventėje – dėmesys Baltijos keliui

    Praėjusį šeštadienį Utenos seniūnijos gyventojai traukė į Biliakiemyje vykusią tradicinę Žolinės-kaimynų šventę. Renginyje veiklos netrūko – buvo galima dalyvauti klumpdirbystės bei puokščių rišimo kūrybinėse dirbtuvėse, aplankyti Dalios Puodžiukienės ir jos sūnaus Astijaus kūrybos darbų parodą „Erdvėse", pasivažinėti karieta, paragauti garuojančios košės, žuvienės, naminės giros. Mažieji šventės dalyviai laiką leido jodinėdami, žaisdami įvairius žaidimus, smaližiaudami. Susirinkusiems koncertavo tradicinė kaimo kapela „Smalvos" (vadovė Danutė Stunžienė), moterų vokalinis ansamblis „Vėtrungė" (vadovė Valentina Sinkevič) ir uteniškė muzikinių televizijos projektų dalyvė Gerda Zaptoriūtė.

  • Galeliai – iš visų galų suvarytų žmonių kaimas (I)

    Prie Lukno ežero įsikūręs „iš visų galų“ suvarytas kaimas – Galeliai (Vyžuonų sen.). Čia trobų skaičius jau senokai nekinta, o gyventojų nedaugėja, atvirkščiai – jų vis mažiau. Vis dėlto Galeliuose dar yra žmonių, prisimenančių dūmines kaimo pirkias ir ankstesnį jo pavadinimą. Kaime gyveno garsus medžio drožėjas Stanislovas Karanauskas, vasaromis lankydavosi legendinis Lietuvos televizijos diktorius Vytautas Kybartas.

  • Žiezdrių kaime gyvena laumės ir velniai (II)

    Už Tauragnų plyti Žiezdrių kaimas, kuriame gyvena ne tik žmonės, bet ir bebrai, dvasios, laumės bei velniai. Tiesa, žmonių nebe marios – vieną sodybą nusipirkę užsieniečiai, kitose taip pat dažniausiai tik šiltuoju metų laiku lankosi vasarotojai. Keli likę vietiniai gyventojai išsibarstė vienišose sodybose, menančiose kažkada gyvenusias gausias šeimynas.

  • Sėlės kaime sėliai galbūt niekada ir negyveno (II)

    Penki kilometrai už Tauragnų, važiuojant Kirdeikių link, yra galimai sėliškos kilmės vardu pavadintas kaimas – Sėlė. Ankstesniu pavadinimu vietinių tebevadinamo kaimo gyventojai atsimena anuometę Sėlą buvus ne tik didelę, bet ir linksmą, pilną jaunimo. Čia nuolat būdavo rengiami šokiai, lenktyniaujama Tauragno ledu. Mokytoja Jadvyga Bivainienė visoje apylinkėje buvo žinoma dėl rengiamų klojimo teatro vaidinimų.

  • Parama kaimo bendruomenėms mažina socialinę atskirtį

    „Gyvybingas kaimas ir stiprios vietos bendruomenės – vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų“, – sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, tvirtindamas 2019 m. Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles, nustatančias paramos sąlygas ir tvarką. Kaimo bendruomenių projektams finansuoti skirtas beveik milijonas eurų.

  • Europos Sąjungos parama Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui

    2014–2020 m. Lietuvai iš viso skirta 8 353 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Iš jų 1 613 mln. eurų – kaimui ir žemės ūkio plėtrai. ES fondų investicijos yra svarbus Lietuvos ūkio ekonomikos variklis.

  • Verslo kūrimui ir plėtrai kaime – 19,4 mln. eurų

    Jau nuo rugpjūčio 1 dienos kaimo vietovėse veikiančios įmonės gali kreiptis dėl Europos Sąjungos paramos verslo plėtrai. Šiam paraiškų priėmimui skirta apie 19,4 mln. Eur, vienam pareiškėjui maksimali paramos suma – 200 tūkst. eurų.

  • Apsisprendimas gyventi kaime lėmė verslą

    Kretingiškiai Laima ir Marius Rimgailos sakė turėję ne vieną galimybę rinktis, kur jiems geriau sukti šeimos lizdą: ieškotis vietos gyventi mieste ar ant plyno lauko pradėti statybas Kretingos r., Petreikių kaime, netoli Laimos mamos tėviškės. „Kaimas vis dėlto nugalėjo“, – atviravo jie.

  • Kelią į kaimo širdį radęs keistuolis savo sodybos duris atvėrė režisieriui A. Puipai

    Senoji apleista Pagulbio kaimo (Molėtų r.) mokykla maždaug prieš dešimtmetį tapo menininkų traukos centru, o jau šį rudenį čia prasidės režisieriaus Algimanto Puipos režisuoto ilgametražio filmo „Kamanių medus" filmavimas.

  • Kunigiškių I kaime vyks popietė, skirta prof. Algirdui Juliui Greimui

    Spalio 7 dieną, šeštadienį, nuo 13 val. Kunigiškių I kaime (Anykščių r.) vyks popietė „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose", skirta pasaulinio garso mokslininko, semiotiko, kalbotyrininko, lietuvių mitologijos tyrinėtojo, eseisto profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:4912
Vakar apsilankė:7642
Šią savaitę apsilankė:27150
Šį mėnesį apsilankė:147617
Viso (nuo 2015-02-16):11365464
Šiuo metu naršo:
92
2019-10-17
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!