Dėl vietos ant amerikiečių stalo lietuviški produktai dar turės pakovoti
KaimasDėl vietos ant amerikiečių stalo lietuviški produktai dar turės pakovoti
2015 spalio 12, Pirmadienis 09:56

Dėl vietos ant amerikiečių stalo lietuviški produktai dar turės pakovoti

Dėl vietos ant amerikiečių stalo lietuviški produktai dar turės pakovoti

Lietuvos eksporto į JAV apimtys 2015 m. I pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, išaugo apie 87 proc. Daugiausiai eksportuota sūrių ir varškės, kviečių glitimo, duonos, pyragų, valgomųjų ledų. Dabar Lietuva galės eksportuoti ir mėsą bei jos produktus.

Šalies įmonėms svarbu kaip galima greičiau suderinti norimų eksportuoti produktų žymėjimą. Laukia ir kitas ne mažiau svarbus etapas – mūsų mėsos perdirbėjų ryšių su JAV importuotojais ir vartotojais užmezgimas ir plėtra. „Šaukštą mes, valdžios institucijos, davėme, o košę verslas turi pats išsivirti – dėl vietos ant amerikiečių stalo lietuviški produktai dar turės pakovoti", – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, neseniai kartu su socialinių partnerių delegacija lankiusis JAV Viskonsino valstijoje.

Žengiant į Jungtinių Valstijų rinką negalima skubėti – būtina surinkti pakankamai informacijos. JAV sudaro atskiros valstijos, o tai lemia ekonominius, mokestinius, teisinius ir kultūrinius skirtumus. Amerikoje visai kita ir matų sistema. Vartotojų poreikiai JAV labai skirtingi, tad pradėti veikti reikėtų nuo vienos konkrečios valstijos ar regiono ir įsigilinti į jos rinkos subtilybes. „Žengti žingsnį po žingsnio ir sukaupti patirties, kuri pravers įsitvirtinant kitose valstijose", – akcentavo ministrė V. Baltraitienė.

Amerikiečiai vartotojai nori paragauti vis naujų produktų, ypač ekologiškų, kurių rinka labai plečiasi. Sparčiai populiarėja natūralūs ir sveiki produktai. Tačiau svarbu ir tai, kad norint eksportuoti į JAV, reikia turėti didelius produkcijos kiekius. Didžiausias dėmesys turi būti skirtas rinkodarai, o dėl didesnių produkcijos kiekių būtina susivienyti. Tuo metu, kai lietuviai vis dar bijo tarpusavio konkurencijos, mūsų kaimynai lenkai sėkmingai pasinaudoja ES verslui skirtomis lėšomis rinkodarai trečiosiose šalyse skatinti, akcentuodami savo produktų privalumus, ypač maisto kokybę ir saugumą, specifinius gamybos metodus, vertę sveikatai, ženklinimą, aukštus gyvūnų gerovės standartus bei dėmesį aplinkosaugai. O juk šiomis savybėmis pasižymi ir visi lietuviški produktai.

Manoma, kad turi būti bendras lietuviškas ženklas ir tą ženklą reikia „įsukti", tam skiriant reikiamas lėšas. Vartotojas, atėjęs į prekybos tinklą ir pamatęs lietuvišką ženklą, žinos, kad jis žymi kokybišką ir natūralią produkciją. Mėsos ir pieno perdirbėjai jau dabar turėtų siųsti savo atstovus į JAV, kur pradėtų bendrauti su importu užsiimančiomis organizacijomis ir padėtų pagrindus produktų eksportui.

Gavus mėsos eksporto leidimus, nepamirštamos ir pernai atnaujintos kiaušinių produktų eksporto į JAV vertinimo procedūros – JAV Maisto saugos ir kontrolės tarnybai yra pateikti visi reikiami dokumentai. Tikimasi, kad šių dokumentų vertinimo procedūra bus greitai baigta – Lietuva yra pasiruošusi priimti auditorius.

Šiuo metu Amerikoje ypač daug dėmesio skiriama Europos Sąjungos ir JAV deryboms dėl didžiausio pasaulyje laisvos prekybos susitarimo – Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės. Lietuva įdėmiai stebi šias derybas ir yra aktyvi jų rėmėja. Nors mūsų prekyba labai liberalizuota, vis dar yra didžiulis neišnaudotas potencialas plėsti transatlantinius prekybos santykius ir kurti darbo vietas abiejose Atlanto pusėse. JAV Kongreso žemės ūkio komiteto pirmininko Mike Conaway nuomone, šis laisvos prekybos susitarimas labai reikalingas ir JAV, ir Europai.

Lietuvių susitikimuose su JAV Kongreso kaimo reikalų komiteto, JAV Viskonsino žemės ūkio departamento, Šiaurės Amerikos mėsos instituto, Amerikos ūkininkų sąjungos atstovais nemažai diskutuota, kaip sutartis paveiktų atskiras ekonomikos sritis. Lietuvos nuomone, visos temos, susijusios su aplinkosauga, maisto sauga, visuomenes sveikata, gali būti diskutuojamos derybų metu, tačiau derybos negali nei keisti esamos ES teisinės bazės, nei sumažinti esamų standartų. JAV jautriausi žemės ūkio klausimai yra ES produktų su geografinėm nuorodom apsauga, GMO, patogenų mažinimas mėsos gamyboje ir kt.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • PUSRYČIAI VILNIUJE

    Pusryčiai, pietūs ir vakarienė – tai būtini dienos ritualai, padedantys visą dieną jaustis energingiems, darbingiems ir sveikiems. Beje, subalansuota mityba ir tinkamai pasirinktas rytinis maistas taip pat nulemia gerą bendrą savijautą ir fizinę sveikatą.

    Pusryčiavimas – pirmas, dienos pradžioje atliekamas valgymo ritualas, kurį beveik visada sudaro pasirinktas patiekalas ir šaltas arba karštas gėrimas (kava, arbata, sultys ar kt.). Verta pasakyti, kad pusryčių istorija siekia labai senus laikus. Dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų ant pusryčių stalo būdavo nemenkas patiekalų pasirinkimas: pieno produktai (varškė, varškės sūris, varškėčiai), įvairūs miltiniai patiekalai, košės. Kiek vėliau atsirado ir kiaušinienė, pagardinama papildomais skoniais – lašinukais, svogūnais ar mėgstamomis daržovėmis. O po daugybės metų ant stalo atsirado ir sausi pusryčiai (įvairių grūdų dribsniai, paskaninami džiovintais vaisiais ir pienu). Ilgainiui neliko abejonių, kad pusryčiams reikia pasirinkti tokį maistą, kuris būtų praturtintas naudingomis medžiagomis.
    Atidžiau pažvelgus į pusryčiavimo tendencijas matyti, kad jos labiausiai priklauso nuo individualių norų bei susiformavusių įpročių. Vieni renkasi sveikus, kiti sočius pusryčius, tačiau visiems svarbu, kad jie būtų naudingi organizmui.

    Pagrindiniai pusryčių teikiami privalumai
    Pusryčiams turi būti skiriamas atidus dėmesys, nes tinkamai subalansuoti jie gali suteikti daug naudos organizmui. Pusryčiai – tai:
    1. Geros dienos garantas – skanus ir sveikas maistas dienos pradžioje. Gerai pradėtas rytas labai svarbus visos dienos savijautai.
    2. Sotumo jausmas. Tinkami pusryčiai užtikrina, kad ilgiau nebus jaučiamas alkis bei energijos stygius, todėl nuotaika bus geresnė, o visa diena – darbingesnė.
    3. Mažesnė persivalgymo tikimybė. Sočiai ir tinkamai papusryčiavus ryte, pietų ir vakarienės metu sumažės persivalgymo tikimybė.
    4. Stipresnis imunitetas. Visaverčiai pusryčiai, sudaryti iš vitaminų ir įvairių vertingųjų medžiagų, stiprina organizmą ir saugo nuo įvairių infekcijų. Tad pusryčiams geriausia rinktis kokybišką, skalsų ir vertingos sudėties maistą.
    5. Puiki bendra savijauta. Pirmiausia, geri pusryčiai skatina spartesnę medžiagų apykaitą. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad tinkami pusryčiai suteikia energijos ir apskritai skatina sveikesnį gyvenimo būdą, nes, gavę pakankamai naudingų medžiagų ryte, žmonės rečiau valgo saldumynus, mažiau vartoja saldžių gazuotų gėrimų, dažniau renkasi daržoves ir vaisius. Be to, visaverčiai pusryčiai padeda sureguliuoti cukraus kiekį ir cholesterolio koncentraciją kraujyje – tai prisideda prie geros savijautos.
    Tad ne veltui geri pusryčiai laikomi geros dienos garantu, svarbiu fizinės ir protinės energijos užtaisu, geros nuotaikos šaltiniu ir netgi būtinybe, kuri reikalinga gerai sveikatai užtikrinti. Vis dėlto norint jausti pusryčių teikiamą naudą reikia tikslingai pasirinkti produktus, kartais – netgi susidaryti kruopštų mitybos planą. Neturintiems laiko, noro ar reikiamų žinių siūloma puiki išeitis – pasinaudoti jau suplanuotais, profesionalių virtuvės meistrų paruoštais gausiais pusryčiais. Jais kasdien galite mėgautis restorane „Šventaragio sodas“. Tai kiekvieno skoniui ir poreikiams pritaikyti pusryčiai Vilniuje.

    https://sventaragiosodas.lt/pusryciai-restorane/

  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

    Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 10 proc. iš 88 mln. tonų kasmet Europos Sąjungoje (ES) susidarančių maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu. Faktą, kad ne visi vartotojai skiria tinkamumo vartoti terminų „Geriausias iki..." ir „Tinka vartoti iki..." reikšmes, patvirtina ir įvairios vartotojų apklausos. Prieš kelerius metus „Eurobarometro" vykdyto tyrimo duomenys parodė, kad užrašo „Geriausias iki..." reikšmę supranta mažiau nei pusė (47 proc.) ES gyventojų, o užrašo „Tinka vartoti iki..." – tik 40 proc. vartotojų.

  • Utenos ligoninės pacientai apie vėsų maistą ir kiauras lėkštes

    Kai viešojoje erdvėje pradėjo plisti informacija apie nekokybišką, neapetitiškai atrodantį Lietuvos ligoninių maistą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vasario mėnesio pradžioje inicijavo akciją, kurios metu SAM bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspertai, nuvykę į bet kurias šalies ligonines, tikrina ir vertina ligoniams tiekiamą maistą bei siekia nustatyti pagrindines žmonių skundų priežastis. Vasario 22 dieną mobili ekspertų komisija, sudaryta iš dviejų SAM ir dviejų VMVT specialistų, apsilankė Utenos ligoninėje, vertino maisto kokybę, išsakė savo pastabas bei patarimus ligoninės administracijai.

  • Pareigūnai ragina nesusigundyti pigiomis maisto teikimo paslaugomis

    Vasaros metas neretai asocijuojasi ne tik su atostogomis, bet ir su šventėmis, kurioms pasiruošti dažnai pritrūksta laiko. Tuomet gyventojų akys pradeda krypti į pigesnes paslaugas siūlančius skelbimus.

  • Maisto paketai jau pakeliui į savivaldybes

    Į savivaldybes pradedami vežti pirmieji maisto produktų paketai labiausiai nepasiturintiems žmonėms. Šiemet gyventojai sulauks 17 rūšių skirtingų maisto produktų, iš kurių šio mėnesio maisto produktų paketą sudaro: makaronai, grikių kruopos, kiaulienos konservai, konservuotų daržovių sriuba, konservuotos pupelės, avižiniai sausainiai ir greito paruošimo avižų košė.

  • Kulinarinėje kelionėje po pasaulį – ir Lietuvos smulkieji gamintojai

    Žemės ūkio parodos visame pasaulyje sulaukia nemažo susidomėjimo, tačiau Berlyne rengiama populiarioji tarptautinė paroda „Žalioji savaitė" sulaukia ypatingo lankytojų, profesionalų ir žiniasklaidos dėmesio. Šiemet paroda, visada stebinanti plačiausiu produktų ir paslaugų asortimentu žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės srityse, vyksta sausio 20–29 dienomis. Lietuvos stendas šioje parodoje vėl bus įrengtas tokio pat dydžio kaip ir pernai, o mūsų šaliai atstovaus smulkieji gamintojai, pristatysiantys tautinio paveldo ir ekologiškus gaminius.

  • Ką reikėtų atsiminti perkant ir tvarkant maistą

    Specialistai pataria, ko nereikėtų pamiršti ruošiant šventinį stalą bei norint išvengti maisto švaistymo ir sveikatos sutrikimų.
    Visų pirma, renkantis maisto produktus, reikia įdėmiai perskaityti ženklinimo etiketes ir įsitikinti, kad nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Nereikėtų pirkti gaminio su ištaisyta, perklijuota ar visai nuplėšta etikete, nes taip gali būti nuslepiamas tikrasis produkto galiojimo terminas. Be to, nuo šių metų gruodžio 13 dienos įsigaliojo privalomas reikalavimas – pateikti maistingumo deklaracijas, pagal kurias galima įvertinti produktų energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, baltymų, angliavandenių bei cukrų kiekius.

  • Naujovės ženklinant fasuotus maisto produktus

    Nuo šių metų gruodžio 13 dienos vartotojai gali gauti daugiau informacijos apie fasuotus maisto produktus, kadangi jų ženklinimo etiketėse esančią informaciją papildė maistingumo deklaracija. Iki šiol ją buvo privaloma nurodyti tik tuo atveju, kuomet yra pateikiami maistingumo teiginiai, pvz.: „be cukrų", „mažiau riebalų" ir panašiai. Prekybos centruose vartotojai skaitydami ženklinimo etiketes ir besirinkdami maisto produktus galės pamatyti ne tik jų energinę, tačiau ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius.

  • Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai

    Maisto atliekų rūšiavimas – dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių tokių atliekų kiekio. Šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.

  • Maisto produktų nepasiturintiesiems pirkimuose – naujas etapas

    Artimiausiu metu bus pradėtos vykdyti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo 4-ojo viešojo pirkimo procedūros, kurių metu planuojama įsigyti kokybiškai žmonių mitybai subalansuotų 17 rūšių maisto produktų. Pirkimą vykdys atsakomybę iš Rinkos reguliavimo agentūros perėmusi Europos socialinio fondo agentūra.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:3505
Vakar apsilankė:8903
Šią savaitę apsilankė:30265
Šį mėnesį apsilankė:178673
Viso (nuo 2015-02-16):12530107
Šiuo metu naršo:
116
2020-02-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!