Lietuvos eksporto į JAV apimtys 2015 m. I pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, išaugo apie 87 proc. Daugiausiai eksportuota sūrių ir varškės, kviečių glitimo, duonos, pyragų, valgomųjų ledų. Dabar Lietuva galės eksportuoti ir mėsą bei jos produktus.
Šalies įmonėms svarbu kaip galima greičiau suderinti norimų eksportuoti produktų žymėjimą. Laukia ir kitas ne mažiau svarbus etapas – mūsų mėsos perdirbėjų ryšių su JAV importuotojais ir vartotojais užmezgimas ir plėtra. „Šaukštą mes, valdžios institucijos, davėme, o košę verslas turi pats išsivirti – dėl vietos ant amerikiečių stalo lietuviški produktai dar turės pakovoti”, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, neseniai kartu su socialinių partnerių delegacija lankiusis JAV Viskonsino valstijoje.
Žengiant į Jungtinių Valstijų rinką negalima skubėti – būtina surinkti pakankamai informacijos. JAV sudaro atskiros valstijos, o tai lemia ekonominius, mokestinius, teisinius ir kultūrinius skirtumus. Amerikoje visai kita ir matų sistema. Vartotojų poreikiai JAV labai skirtingi, tad pradėti veikti reikėtų nuo vienos konkrečios valstijos ar regiono ir įsigilinti į jos rinkos subtilybes. „Žengti žingsnį po žingsnio ir sukaupti patirties, kuri pravers įsitvirtinant kitose valstijose”, – akcentavo ministrė V. Baltraitienė.
Amerikiečiai vartotojai nori paragauti vis naujų produktų, ypač ekologiškų, kurių rinka labai plečiasi. Sparčiai populiarėja natūralūs ir sveiki produktai. Tačiau svarbu ir tai, kad norint eksportuoti į JAV, reikia turėti didelius produkcijos kiekius. Didžiausias dėmesys turi būti skirtas rinkodarai, o dėl didesnių produkcijos kiekių būtina susivienyti. Tuo metu, kai lietuviai vis dar bijo tarpusavio konkurencijos, mūsų kaimynai lenkai sėkmingai pasinaudoja ES verslui skirtomis lėšomis rinkodarai trečiosiose šalyse skatinti, akcentuodami savo produktų privalumus, ypač maisto kokybę ir saugumą, specifinius gamybos metodus, vertę sveikatai, ženklinimą, aukštus gyvūnų gerovės standartus bei dėmesį aplinkosaugai. O juk šiomis savybėmis pasižymi ir visi lietuviški produktai.
Manoma, kad turi būti bendras lietuviškas ženklas ir tą ženklą reikia „įsukti”, tam skiriant reikiamas lėšas. Vartotojas, atėjęs į prekybos tinklą ir pamatęs lietuvišką ženklą, žinos, kad jis žymi kokybišką ir natūralią produkciją. Mėsos ir pieno perdirbėjai jau dabar turėtų siųsti savo atstovus į JAV, kur pradėtų bendrauti su importu užsiimančiomis organizacijomis ir padėtų pagrindus produktų eksportui.
Gavus mėsos eksporto leidimus, nepamirštamos ir pernai atnaujintos kiaušinių produktų eksporto į JAV vertinimo procedūros – JAV Maisto saugos ir kontrolės tarnybai yra pateikti visi reikiami dokumentai. Tikimasi, kad šių dokumentų vertinimo procedūra bus greitai baigta – Lietuva yra pasiruošusi priimti auditorius.
Šiuo metu Amerikoje ypač daug dėmesio skiriama Europos Sąjungos ir JAV deryboms dėl didžiausio pasaulyje laisvos prekybos susitarimo – Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės. Lietuva įdėmiai stebi šias derybas ir yra aktyvi jų rėmėja. Nors mūsų prekyba labai liberalizuota, vis dar yra didžiulis neišnaudotas potencialas plėsti transatlantinius prekybos santykius ir kurti darbo vietas abiejose Atlanto pusėse. JAV Kongreso žemės ūkio komiteto pirmininko Mike Conaway nuomone, šis laisvos prekybos susitarimas labai reikalingas ir JAV, ir Europai.
Lietuvių susitikimuose su JAV Kongreso kaimo reikalų komiteto, JAV Viskonsino žemės ūkio departamento, Šiaurės Amerikos mėsos instituto, Amerikos ūkininkų sąjungos atstovais nemažai diskutuota, kaip sutartis paveiktų atskiras ekonomikos sritis. Lietuvos nuomone, visos temos, susijusios su aplinkosauga, maisto sauga, visuomenes sveikata, gali būti diskutuojamos derybų metu, tačiau derybos negali nei keisti esamos ES teisinės bazės, nei sumažinti esamų standartų. JAV jautriausi žemės ūkio klausimai yra ES produktų su geografinėm nuorodom apsauga, GMO, patogenų mažinimas mėsos gamyboje ir kt.
Žemės ūkio ministerijos inf.