Kas per šalčius šokdina ugnį
ĮvairenybėsKas per šalčius šokdina ugnį
2017 sausio 09, Pirmadienis 09:29

Kas per šalčius šokdina ugnį

Kas per šalčius šokdina ugnį

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei gedimų kilo 735 gaisrai. Juose žuvo 9 žmonės, o 14 gyventojų patyrė traumų. Gaisrai dažniausiai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, dėl iš jos iškritusių žarijų ar degančių malkų. Be to, kartais pamirštama, kad negalima palikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečių vaikų.

Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Jonas Jočys, dažnai apsilankantis gyventojų būstuose, ragina žmones laiku pasirūpinti krosnių ir dūmtraukių saugumu: „Gaisrinės saugos taisyklėse nurodoma, kad dūmtraukius ir krosnis būtina patikrinti ir valyti prieš kūrenimo sezono pradžią, o vėliau tai daryti reikia ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Deja, net pagal taisyklėse nurodomą dūmtraukių priežiūros periodiškumą prižiūrint šildymo įrenginius ir dūmtraukius, kartais dėl jų kyla gaisrai. Jei kūrenate dažnai ir ilgai (ypač aktualu esant žemai minusinei temperatūrai), jei šildymo įrenginys ir dūmtraukis yra senos statybos ir naudojate drėgnas arba spygliuočių medžių malkas, dūmtraukį derėtų valyti dažniau."
Pasak J. Jočio, kad dūmtraukis prašosi priežiūros, rodo suprastėjusi trauka. „Be to, tamsiu paros metu galima pastebėti iš dūmtraukio kartu su dūmais išlekiančių ir degančių suodžių daleles. Nors pastaruoju metu prekybininkai siūlo įvairią dūmtraukių priežiūros įrangą (ją naudojant net nebūtina žiemos metu ropštis ant slidaus stogo, o dūmtraukį išvalyti galima pro jo apačioje esančias dureles), visgi patikimiausia kreiptis pagalbos į specialistus, kurie atlieka dūmtraukių valymo ir šildymo įrenginių remonto darbus ir užtikrina atliktų darbų kokybę," – sakė jis.
J. Jočys pažymėjo, kad gaisrai individualiuose gyvenamuosiuose namuose padažnėja spustelėjus didesniam šaltukui ar pakilus stipresniam gūsingam vėjui, o pavojingiausias abiejų gamtinių reiškinių derinys: „Pūstelėjus stipresniam vėjo gūsiui, dūmtraukiuose dažnai susidaro slėgis ir šilto oro ir dūmų srautas grįžta atgal į šildymo įrenginį. Ir tada krosnis tarsi „atrajodama" į patalpą pūsteli dūmus, kartais ir su pakuroje esančiais pelenais ar žarijomis. Jei dūmtraukis nesandarus (ypač nedažnai lankomose palėpėse ir pan.) – dūmų srautas su smulkiais degimo produktais prasiveržia ir pro dūmtraukio tarpus. Jeigu tuo metu patalpoje nėra žmonių, o prie pakuros sukrautos malkos ar džiovinami kiti degūs daiktai – nelaimės tikimybė labai didelė."
Kad kūrenama krosnis nesukeltų gaisro, pakanka dviejų sąlygų: teisingai ją įrengti ir saugiai eksploatuoti. Krosnį reikia kurti 2–3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos. Baigti kūrenti rekomenduojama ne vėliau kaip dvi valandos prieš išeinant iš namų. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos, pakuros durelės turi būti tvarkingai uždarytos. Negalima kišti į krosnį malkų, kurios ilgesnės už pakurą. Pavojinga šalia krosnies statyti baldus, laikyti įvairius daiktus. Arčiau nei 1 metro atstumu nuo krosnies esantys daiktai gali įkaisti ir užsidegti. Prie pakuros laikomos malkų atsargos taip pat gali užsiliepsnoti. Negalima įkurti krosnies lengvai užsiliepsnojančiais ar degiais skysčiais (žibalu, benzinu) – gali užsidegti žmogaus drabužiai ir šalia esantys daiktai. Baigti kūrenti krosnį reikia ne vėliau kaip dvi valandos prieš einant miegoti.
Krosnis pavojinga ne tik dėl atviros liepsnos. Jeigu krosnies sklendė uždaryta, o kuras dar nėra visiškai sudegęs, dėl deguonies stygiaus susidaro labai nuodingos dujos – anglies monoksidas, arba smalkės. Smalkės yra bespalvės, beskonės ir bekvapės. Jeigu smalkių koncentracija ore yra didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys, jis gali netekti sąmonės. Neretai gaisruose žuvę žmonės būna randami lovose, nepabudę iš miego. Todėl per anksti uždaryti krosnies sklendę, ypač nakčiai, labai pavojinga.
Derėtų žinoti, kad žmonių gyvybę nuo gaisro ir klastingų smalkių žudančio poveikio gali apsaugoti autonominiai dūmų ir smalkių detektoriai. Dūmų detektorius informuos patalpoje esančius žmones garsiniu signalu vos tik atsiradus dūmams, o autonominis smalkių jutiklis garsinį signalą paskleis smalkių koncentracijai patalpoje pasiekus pavojingą ribą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Paaiškėjo, ar šalį kaustantis šaltis turėjo įtakos uteniškių sveikatai

    Lietuvą sukaustęs šaltis jau pareikalavo aukų – Vilniaus apylinkėse praėjusios savaitės pabaigoje rasti dviejų mirtinai sušalusių žmonių kūnai. Sinoptikai informuoja, kad didžiausias speigas dar tik laukia – manoma, kad rekordinis šaltis atslinks antradienį. Medikai įspėja, jog nušalimai yra itin pavojingi ir prašo žmonių pasisaugoti.

  • Pirmoji šių metų šalčio auka – ant laiptų rasta sukniubusi moteris

    Praėjusį savaitgalį medikų pagalbos prireikė keliems nuo šalčio nukentėjusiems asmenims, tačiau Utenoje ant laiptų rastai sukniubusiai ir į gydymo įstaigą atvežtai moteriai medikai nebegalėjo padėti – dėl sunkaus laipsnio bendro kūno atšalimo ligoninėje ji mirė.

  • Esant 20 laipsnių šalčio, pradinukai ir penktokai į mokyklą gali neiti

    Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija primena: jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti pradinukai ir 5 klasių mokiniai. Jei spusteli 25 laipsnių speigas, į mokyklą gali neiti ir vyresni (6–12 klasių) mokiniai.

  • Orai atšals: kitą savaitę pakliūsime į šalčio gniaužtus

    Nors šį savaitgalį oras bus vos šiltesnis, o daug kur sulauksime kritulių panašu, tai tebus paskutinis šilumos pasispardymas. Pagal dabartinį prognozių modelį, matyti, jog kitą savaitę į šalį plūstelės itin šaltas oras. Tuo metu didžiojoje Europos dalyje vyraus gerokai šaltesni orai, kurie jau kitos savaitės antroje pusėje įsiverš ir į mūsų šalį.

  • Kaip atpažinti nušalimą ir kaip elgtis nušalus

    Nušalimas – tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles, o vėliau jos siaurėja, todėl blogėja audinių mityba ir pasirodo pabalusios odos plotai. Nušalimai dažniausiai atsiranda ant veido, nosies, rankų, kojų pirštų, šlaunų esant šaltam, drėgnam, vėjuotam orui. Pirmiausiai ima šalti galūnės: rankų ir kojų pirštai, nes jie blogiau nei kiti organai aprūpinami krauju. Taip pat sušalus gali išsivystyti ir hipotermija – bendras kūno atšalimas, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta 1–2 laipsnių žemiau normalios kūno temperatūros, atsiranda drebulys, kalbos, judesių, koordinacijos sutrikimai, suretėja pulsas ir kt.

  • Pediatrė: per šalčius apgauna ne tik saulė, bet ir termometrai

    Giedras žiemos oras ir ne per seniausiai iškritęs sniegas vilioja vaikus į lauką. Tačiau spaudžiant šalčiui tėvai dažnai svarsto: leisti ar neleisti vaiką į lauką? Kada pasivaikščiojimo lauke rizika didesnė už galimą naudą?

  • Kaip elgtis per šalčius?

    Oro temperatūra Lietuvoje pastarąsias dienas laikosi žemiau dešimties laipsnių šalčio, o kai kuriose šalies vietose termometro stulpelis nukrenta ir žemiau  dvidešimties laipsnių šalčio. Sinoptikai prognozuoja, kad ir ši savaitė bus žvarbi ir šalta. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos primena gyventojams, kaip elgtis per šalčius.

  • VDI primena žiemiškų orų pavojus darbe

    Valstybinė darbo inspekcija primena, kad stojus žiemiškiems orams kiekvienoje darbovietėje būtina įvertinti papildomus pavojus, gresiančius įvairiais pakenkimais sveikatai.

  • Per šalčius ragina pasirūpinti gyvūnais

    Pastaruoju metu atšalus orui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina gyventojus pasirūpinti gyvūnais, saugoti juos nuo nepalankių oro sąlygų.

  • Sušalti galima ir be šalčio

    Žmogus šąla tuomet, kai šilumos netenka daugiau, nei pasigamina arba gauna. Tam tikras kiekis šilumos mūsų organizme gaminasi nuolatos dėl ląstelių ir jų molekulių judėjimo. Raumenys susitraukimų metu taip pat generuoja daug šilumos. Žmogus gali šalti atsidūręs šaltoje aplinkoje arba negalėdamas gaminti šilumos.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:302
Vakar apsilankė:5867
Šią savaitę apsilankė:6169
Šį mėnesį apsilankė:38886
Viso (nuo 2015-02-16):14062878
Šiuo metu naršo:
78
2020-07-07
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!