Penki svarbūs faktai apie sveikatos draudimą Europoje
ĮvairenybėsPenki svarbūs faktai apie sveikatos draudimą Europoje
2016 birželio 08, Trečiadienis 09:48

Penki svarbūs faktai apie sveikatos draudimą Europoje

Penki svarbūs faktai apie sveikatos draudimą Europoje

Vasara – atostogų metas. Vykstantiems atostogauti į Europos šalis, svarbu pasirūpinti savo sveikatos draudimo dokumentais – Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) arba ją pakeičiančiu sertifikatu. 2014 m. šių dokumentų išduota beveik 183 tūkst., o 2015 m. – 179 tūkst. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena penkis svarbiausius dalykus, kuriuos būtina žinoti apie ESDK.

Kaip įsigyti ESDK

ESDK išduodama apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) Lietuvoje žmonėms. Ją užsisakyti ir gauti galima teritorinėse ligonių kasose. Tereikia atvykti į teritorinę ligonių kasą ir užpildyti prašymo formą, taip pat turėti su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę). Už ESDK kortelės išdavimą mokėti nereikia.
Jei atostogauti vykstate su šeima, nepamirškite pasirūpinti ESDK ir vaikams. Vaiko ESDK išduodama tėvams arba globėjams. Norint ją gauti, kartu su užpildytu prašymu reikia pateikti vaiko tapatybę patvirtinantį dokumentą (gimimo liudijimą, pasą arba asmens tapatybės kortelę).
Svarbu žinoti, kad ESDK galioja tik PSD apdraustiems žmonėms, o ją patiekus gydymo įstaigoje suteikiama būtinoji medicinos pagalba, kurią apmoka ligonių kasos. Draudimui nutrūkus, kortelė nustoja galioti, tad neapdraustam asmeniui pasinaudojus ESDK ir ligonių kasoms kompensavus gydymo paslaugas užsienyje, gali būti nustatoma žala privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF), kurią vėliau reikia atlyginti.

Kur kreiptis prireikus medicinos pagalbos užsienyje

Šalyje, kurioje galioja ESDK, prireikus būtinosios medicininės pagalbos reikia kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su tos šalies ligonių kasomis. Gydymo įstaigoje pateikus ESDK, verta iš karto pasiteirauti, ar gydymo įstaiga dalyvauja tos šalies valstybinėje sveikatos sistemoje ir kokios paslaugos bus kompensuojamos, o už kokias gali tekti primokėti.
Kokios medicinos paslaugos teikiamos užsienio gydymo įstaigose
Netikėtai susirgus užsienio šalyje, pacientams suteikiama būtinoji medicinos pagalba, kurios mastą nustato gydantis gydytojas. Pagalbą teikiantis gydytojas turi atsižvelgti į Jūsų numatomą lankymosi šalyje trukmę. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, turi būti suteikta tokio masto pagalba, kad nereikėtų dėl medicininių priežasčių anksčiau laiko grįžti į šalį, kurioje žmogus yra apdraustas sveikatos draudimu.
Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams paslaugos suteikiamos išskirtiniais atvejais, paūmėjus ligai, išsivysčius komplikacijoms bei tais atvejais, kai pacientui reikalinga nuolatinė priežiūra. Lietuvos apdraustiesiems, turintiems ESDK ir susirgusiems užsienyje, medicinos pagalba teikiama pagal toje šalyje  numatytą tvarką.

Ar už gydymą reikia primokėti iš savo kišenės?

Lietuvos ligonių kasos kompensuoja tą dalį išlaidų, kuri yra kompensuojama tos šalies apdraustiesiems. Sumokėti iš savo kišenės tektų už tai, už ką tos šalies apdraustieji turi susimokėti patys.
Taigi, gydymo išlaidos gali būti apmokamos keliais būdais. Dažniausiai gydymo įstaigų išlaidas tos šalies, kurioje paslaugas suteikiamos, apmoka tos šalies ligonių kasos, o vėliau jos kreipiasi į Lietuvos ligonių kasas dėl kompensacijos.
Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje) už suteiktą būtinąją ambulatorinę medicinos pagalbą net ir pateikus ESDK gydymo įstaigoje pacientui reikia sumokėti pačiam, o norint gauti kompensaciją, grįžus į Lietuvą, reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl išlaidų būtinajai medicinos pagalbai kompensavimo bei mokėjimus patvirtinančių dokumentų originalus ir išrašus iš medicininių dokumentų. Ligonių kasa, susisiekusi  su atitinkama institucija užsienyje, gaus informaciją, kokią dalį Lietuvos apdraustojo išlaidų gali kompensuoti, o lėšas perves į paciento sąskaitą.

Kokiose šalyse galioja ESDK

ESDK galioja visose Europos Sąjungos valstybėse, Europos ekonominės erdvės šalyse (Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje) bei Šveicarijoje. Kitose šalyse ESDK negalioja, tad vykstantiems atostogauti į egzotiškesnius kraštus reikėtų pasirūpinti papildomu sveikatos draudimu. ​

Valstybinės ligonių kasos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbas po karantino

    Nuo birželio 17 dienos Lietuvoje buvo atšauktas karantinas. Pirminės sveikatos priežiūros centrai ir kitos gydymo įstaigos suskubo pranešti pacientams, kad, vadovaudamiesi Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) rekomendacijomis bei nurodymais, prie ankstesnio darbo režimo negrįš – vis dar bus teikiama pirmenybė nuotolinėms konsultacijoms su šeimos gydytojais bei kitais specialistais, o į medicinos įstaigų patalpas ir toliau bus įleidžiami tik užsiregistravę žmonės, prieš tai patikrinus jų temperatūrą, privalomai dėvint apsaugines kaukes ir laikantis saugaus atstumo. Kaip nuo šiol dirbs Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Utenos PSPC), „Utenos dienai" papasakojo šios įstaigos šeimos gydytoja Zina Žemčiugova bei komunikacijos specialistė Daiva Pečionė.

  • Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus

    Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir netolygumus per praėjusius penkerius metus. Analizuoti vaikų demografijos pokyčiai, socialinė-ekonominė padėtis, gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.

  • Daugiau nei milijonas gyventojų pakviesti pasitikrinti, kiek kainavo jų gydymas

    Valstybinė ligonių kasa (VLK) daugiau nei milijonui šalies gyventojų per „Sodros“ asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokėtos sveikatos paslaugos ar vaistai.

  • Draudikai: praėjusieji metai šalyje buvo avaringesni, bet ne Utenoje

    Ne tik Lietuvos kelių policijos duomenys, kuriuose fiksuojami tragiškų pasekmių turėję eismo įvykiai, bet ir smulkesnes avarijas atspindinti draudikų statistika byloja tą patį – praėjusiais metais avaringumas šalyje išaugo. Draudimo bendrovė BTA pernai užfiksavo 11,8 tūkst. eismo įvykių, kuriuos sukėlė lengvieji automobiliai – 20 proc. daugiau nei 2018 m. Labiausiai jų skaičius augo Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

  • „Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

    Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.

    Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi kartu laikytis sveiko ir subalansuoto gyvenimo principų, pasakojo mitybos specialistė ir maisto tinklaraščio autorė Indrė Trusovė.

  • Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais.

    Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, apie tai plačiau pasakojo gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.

  • Aukštaitijoje BTA šiemet gyventojams atlygino beveik 4 mln. eurų nuostolių

    Nelaimės ir nuostoliai, kaip sako liaudies išmintis, po vieną nevaikšto. Neaplenkia jie ir Aukštaitijos gyventojų – per devynis šių metų mėnesius draudimo bendrovė BTA čia užfiksavo per 6 700 būsto, turto bei automobilių suniokojimo atvejų. Už juos BTA gyventojams atlygino 3,7 mln. eurų nuostolių. Po šiais skaičiais slepiasi skaudžios nelaimės, įvykusios ne tik didžiuosiuose Aukštaitijos miestuose, bet ir Ukmergės, Kėdainių, Rokiškio, Kaišiadorių, Radviliškio, Anykščių, Biržų bei kituose rajonuose. Vien Utenos mieste ir rajone dėl žalos atlyginimo į BTA kreipėsi 181 gyventojas, bendra jų patirtų nuostolių suma siekė beveik 80 tūkst. eurų.

  • Dideliame pasaulyje – didelės rizikos

    Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai yra suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys.

    Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

  • Išgyti nuo priklausomybių gali padėti ir artimieji

    Respublikinio priklausomybių ligų centro specialistai pastebi: daugiausia pagalbos kreipiamasi dėl priklausomybės nuo alkoholio – praėjusiais metais dėl šių problemų užfiksuota apie 11 000 apsilankymų. Specialistų teigimu, didelė atsakomybė įtraukiant priklausomą šeimos narį į kurią nors gydymo ar psichologinės socialinės reabilitacijos programą tenka jo artimiesiems.

  • Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime

    Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.

    Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela" arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“.
    Dažnai sveikindami žmogų palinkime geros sveikatos, tačiau ji savaime neateina – sveikata bus gera, jei tinkamai gyvensime.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:816
Vakar apsilankė:6758
Šią savaitę apsilankė:13441
Šį mėnesį apsilankė:46158
Viso (nuo 2015-02-16):14070150
Šiuo metu naršo:
69
2020-07-08
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!