ĮvairenybėsVertybių sąraše – dainos iš marių dugno, lietuviškos ristynės ir kitos išsaugotos tradicijos
2019 vasario 13, Trečiadienis 10:05

Vertybių sąraše – dainos iš marių dugno, lietuviškos ristynės ir kitos išsaugotos tradicijos

Vertybių sąraše – dainos iš marių dugno, lietuviškos ristynės ir kitos išsaugotos tradicijos
  • 6 foto

Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukti reiškiniai mus pasiekė karta iš kartos, ir šiandien jie atveria tai, kas ir kokie mes esame, kaip gyvename, kas mums svarbu, kuo skiriamės nuo kitų. Ekspertų komisija įvertinusi paraiškas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukė dar devynis reiškinius.

Sąvadą papildė lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai" Vilniuje, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimo bandonijomis tradicija Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventės „Sabantui", Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymo, Biržų krašto sutartinių atlikimo, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimo Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicijos.
Nematerialaus kultūros paveldo vertybės – tai bendruomenėms, visuomenei reikšmingi nematerialaus kultūros paveldo reiškiniai, išlikę, gyvuojantys žodinės kūrybos, dainavimo, muzikavimo, šokio, amatų tradicijose, papročiuose, apeigose, šventėse, su gamta ir visata susijusioje žinijoje.
Kultūros paveldo vertybių sąrašui šiais metais pateikta net 21 paraiška iš Akmenės, Biržų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Mažeikių, Molėtų, Pakruojo, Raseinių, Rokiškio, Šilutės, Tauragės, Utenos, Visagino, Zarasų rajonų, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei rajonų savivaldybių kultūros įstaigų ir bendruomenių. Devynias jose pateikiamas vertybes nutarta įtraukti į sąvadą, o kai kuriuos pristatymus tereikia šiek tiek patobulinti...
Tad šiandien mūsų sąvade jau turime 22 vertybes, priskaičiuojant 10 įrašytų 2017 m., ir tris jau esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Paraiškas svarsto šiam tikslui sudaryta ekspertų komisija, kuriai priklauso žymūs mūsų šalies kultūros tradicijas tyrinėjantys, saugantys ir plėtojantys asmenys: menotyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė, etnologės dr. Elvyda Lazauskaitė, Gražina Kadžytė, Nijolė Marcinkevičienė, etnomuzikologai prof. Daiva Vyčinienė, dr. Gaila Kirdienė, dr. Gvidas Vilys, dr. Loreta Sungailienė, Kultūros ministerijos Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Kezienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė.
Sąvado sudarytojai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras – dėkoja visiems, teikusiems paraiškas, puoselėjantiems savo krašto ar visai Lietuvai bendrą nematerialų paveldą – renkantiems duomenis, tiriantiems, užtikrinantiems perdavimą, buriantiems ir skatinantiems bendruomenes jį pažinti ir saugoti, atveriantiems šias vertybes visuomenei.
Įrašymo iškilmes, kurių metų vertybių teikėjams ir saugotojams bus įteikti sertifikatai, planuojama surengti kovo viduryje.
Sąvado kūrimas – ilgalaikis įvairiapusis procesas, dėl kurio, tikimasi, įtrauktos vertybės ne tik įgauna nacionalinį statusą, o jų veiklos tampa prioritetinėmis skiriant valstybės ar savivaldybių paramą, bet ir stiprėja vertybių saugotojų bendruomenių prieraišumas prie savo aplinkos, visuomenės sąmoningumas, atsiranda daugiau galimybių darniai plėtrai, tradicijų, žinių, pasaulio suvokimo pritaikymui tiek žmogaus, tiek valstybės gyvenime.
Šis sąvadas yra valstybės įsipareigojimo 2004 m. Lietuvai ratifikavus UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją išraiška ir šios tarptautinės organizacijos skelbiamų pasaulio nematerialaus kultūros paveldo sąrašų analogas.
Panašius registrus kuria daugelis Europos ir pasaulio šalių, vertinančių savo kultūrinę tapatybę, tradicijas, aplinką ir dėl to pasiekusių visuomenės gerovės ar ekonominio proveržio. Tarp jų – Japonija, Kinija, Šveicarija, Belgija, Prancūzija, Italija, Kroatija, netolimos kaimynės – Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Slovakija, Vengrija ir t. t.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro inf.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:7239
Vakar apsilankė:6391
Šią savaitę apsilankė:13631
Šį mėnesį apsilankė:174269
Viso (nuo 2015-02-16):9856631
Šiuo metu naršo:
90
2019-03-26
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!