Utenoje statomi mechaniniai biologiniai apdorojimo įrenginiai
AktualijosUtenoje statomi mechaniniai biologiniai apdorojimo įrenginiai
2014 spalio 17, Penktadienis 14:23

Utenoje statomi mechaniniai biologiniai apdorojimo įrenginiai

Utenoje statomi mechaniniai biologiniai apdorojimo įrenginiai
  • Luknė AUKŠTAITĖ

Blogėjant atliekų sudėčiai ir mažėjant gamtos ištekliams, ieškoma vis naujų būdų, kaip išspręsti atliekų tvarkymo problemą. Vienas iš Utenoje realizuojamų sprendimų, leidžiantis įgyvendinti darnios plėtros principus, yra atliekų pavertimas naudingais ištekliais, naujoms medžiagoms ir energijai išgauti. Vertinant dabartines tendencijas atliekų tvarkymo srityje Europoje teigiama, kad viena pagrindinių priemonių atliekas paversti naudingais ištekliais yra atliekų mechaninis biologinis apdorojimas (MBA). Rugsėjo mėnesio pabaigoje Utenos regioniniame nepavojingų atliekų centre (URATC) oficialiai paskelbta mišrių komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių statybos pradžia.

 

Modernizuoja atliekų tvarkymą

URARC jau prieš metus pradėjo vykdyti regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą bei modernizavimą. Taip siekiama sukurti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą regione, kuri leistų užtikrinti LR Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas užduotis, t. y. iki 2020 m. sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 35 proc. biologiškai skaidžių atliekų ir iki 2013 m. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 proc. visų komunalinių atliekų.
Vykdant minėtą planą, jau pradėti statyti mišrių komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiai. Taip pat ketinama vykdyti komunalinių atliekų biologiškai skaidžios frakcijos biologinio apdorojimo su energijos gamyba, visiškai ją stabilizuojant. MBA įrenginiai turi užtikrinti tolygų viso atliekų srauto apdorojimą, atsižvelgiant į sezoninę atliekų kiekio ir sudėties kaitą.

MBA apdorojimas

MBA įrenginiuose atliekos apdorojamos mechaniškai ir biologiškai. Taikant mechaninį apdorojimą, atliekos bus rūšiuojamos. Visų pirma atliekos skirstomos pagal dydį ir tankį. Dabartiniu metu automatinio rūšiavimo metodai yra pasiekę labai aukštą technologinį lygį. Atliekos rūšiuojamos atsižvelgiant į jų magnetines savybes, elektrinį ir optinį laidumą, tankį, svorį ir kitas savybes.
Biologiškai skaidžios atliekos turėtų būti apdorojamos biologinio džiovinimo būdu. Atliekos sukraunamos į specialias talpas, kuriose, panaudojant natūraliai proceso metu išsiskiriančią šilumą, atliekos bus džiovinamos. Sumažėjus drėgmei, padidės šių atliekų energetinė vertė. Išsiskirianti iš biologinio džiovinimo įrenginių drėgmė valoma biofiltrais, kad į aplinką nesklistų nemalonių kvapų.
Po mechaninio biologinio apdorojimo išskiriami keli pagrindiniai srautai. Dalis tam tinkamų atliekų, turinčių energetinę vertę, turi būti skiriama energijos gavybai. Tokia nuostata yra užtvirtinta Valstybiniame strateginiame plane. Kita dalis – antrinės žaliavos, perduodamos perdirbėjams. Nedidelė dalis likusių niekam netinkamų atliekų (iki 20 proc.) keliauja į sąvartyną. Tokiu būdu, įgyvendinus projektą, atliekos taps naujų medžiagų ir energijos ištekliais.

Dėmesys rūšiavimui

Nors vienas svarbiausių atliekų tvarkymo uždavinių – atidus atliekų rūšiavimas, jis nepakankamai atsakingai vertinamas. Lietuvos žalieji atkreipė dėmesį, kad mūsų šalis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, vis dar išlieka viena iš prasčiausiai atliekas tvarkančių valstybių. Šiuo metu šalyje vienas gyventojas per metus išmeta 450 kilogramų atliekų, tačiau skaičiuojama, kad išrūšiuotos atliekos sudaro tik 19 kilogramų vienam gyventojui. 85 proc. atliekų, jas išrūšiavus, galėtų būti perdirbamos, tačiau dabar jos, patekusios į bendrą atliekų srautą, yra pašalinamos sąvartynuose.
Skaičiuojama, kad 60 procentų atliekų iš bendro jų srauto gali būti perdirbama. Gamtoje viskas glaudžiai susiję tarpusavyje, tad nerūšiuojamos ir netinkamai tvarkomos atliekos ne tik augina sąvartynų kalnus, bet ir teršia aplinką – kenksmingos medžiagos patenka į dirvožemį ir gruntinius vandenis, sunkieji metalai ir kitos kenksmingos medžiagos teršia orą, geriamąjį vandenį ir maistą. Tik tinkamas atliekų rūšiavimas ir atsakingas jų perdirbimas gali padėti apsaugoti gamtą nuo taršos ir tausoti jos išteklius, nes perdirbant gaunamos antrinės žaliavos gali būti panaudojamos dar kartą.         

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Akcija „Plaukia valtelė“ nustebino aplinkosaugininkus

    Siekiant užtikrinti aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reikalavimų laikymąsi, gegužės 20 d.–birželio 20 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos (Utenos RAAD) pareigūnai vykdė tikslinius akcijos „Plaukia valtelė" reidus.

  • Aplinkosaugininkai ruonių medžiotojams paskelbė karą

    Aplinkosaugininkams kelia nerimą, kad Baltijos jūroje gyvenantiems ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems pilkiesiems ruoniams iškilo dar viena grėsmė – šiemet šalies pajūryje į krantą atplukdyti net 26 negyvų šių žinduolių kūnai. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) duomenimis, visų ruonių kūnuose esama smurtinių žaizdų, todėl šių saugomų gyvūnų žudikų paieškai skiriamos didelės pajėgos.

  • Aplinkosaugininkų reidas: etatinių žvejų neišgąsdino net solidžios baudos

    Sausio mėnesio pabaigoje Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai surengė reidą, kurio metu tikrino, kaip žvejai laikosi mėgėjiškos žūklės reikalavimų, ar jie turi žvejybos leidimus, operatyviai reagavo į Utenos apskrities gyventojų pranešimus apie taisyklių nepaisančius žvejus. Norėdami pamatyti, kaip aplinkosaugininkai kovoja su pažeidėjais, „Utenos dienos" žurnalistai nusprendė į jų darbą pažvelgti iš arčiau.

  • „Galapagų“ svečiai rūpinosi aplinkosauga

    Praėjusį savaitgalį Zaraso ežero saloje vykusiame festivalyje „Galapagai" Aplinkos ministerija ragino neteršti gamtos, skatino stabdyti besaikį vartojimą ir nebenaudojamų daiktų neišmesti, o jais keistis arba perdirbti. Taip pat surengtos kūrybinės dirbtuvės, kuriose projekto „KITA FORMA" dizainerės mokė, kaip daiktus prikelti antram gyvenimui. Festivalio svečiai galėjo iš senų trikotažinių marškinėlių, džinsų, paklodžių ir kitų audinių nusinerti kilimėlį – visai tokį pat, kokius ausdavo senoliai kaime. Šiuo būdu buvo „išgelbėta" beveik 100 nebereikalingų marškinėlių – užuot tapę atliekomis, jie pavirto puikiais užtiesalais.

  • Į Utenos aplinkosaugininkų akiratį pateko būrys pažeidėjų

    Prasidėjus vasarai vis daugiau žmonių išsiruošia į vandens telkinius su motorinėmis valtimis, vandens motociklais ir pan. Tačiau plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis galima toli gražu ne visur.

  • Žvejai tikrinami ir naktį

    Gegužės 2 dieną aplinkosaugininkai suplanavo ir atliko verslinės žvejybos, vykdomos Ignalinos rajone, patikrinimus. Šiuo metu migruojantys unguriai Ignalinos rajone gaudomi septyniolikoje vietų. Šiai žvejybai vykdyti konkurso būdu yra išduoti specialūs leidimai.

  • Aplinkosaugininko „dūšia“ leidžia kasdien plauti automobilį darbe

    Pavasaris – švaros metas. Kas švarinasi namuose, kas kieme, o kas pradeda nuo automobilio, kad šis spindėtų pasitikdamas pirmuosius saulės spindulius. Pastarąjį švarinimosi faktą ir užfiksavo „Utenos dienos" žurnalistai. Faktas būtų įprastas ir niekam neįdomus, tačiau šį sykį savo asmeninį automobilį vienas valstybės tarnautojas nusprendė plauti ne plovykloje ar savo, tačiau įstaigos, kurioje dirba, kieme, darbo metu naudodamasis valdišku vandeniu ir elektra. Ir, kaip pats pripažino, ne pirmą kartą.

  • Į pagalbą aplinkosaugininkams – ore zvimbiantis dronas

    Nuo šiol šalies aplinkosaugininkams kovoti su įžūliais brakonieriais ar įvairiais pažeidimais gamtoje talkins ore zvimbiančios skraidyklės – dronai. Šie bepiločiai orlaiviai atliks tam tikrą darbą – įvairius pažeidimus fiksuos iš aukštai. Ši naujovė pasiekė ir Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Tiesa, kol kas dronas išbandomas nedidelėse erdvėse ir laukiama palankesnio oro, tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu šis ore skraidantis prietaisas jau talkins pareigūnams.

  • Ant pažliugusio ledo mirkstančius žvejus tikrino aplinkosaugininkai

    Reidus nuolat organizuojantys aplinkosaugininkai stebisi ne tik žvejų savivaliavimu ant ledo gaudant žuvis uždraustu būdu, bet ir jų įžūlumu: ne kartą bausti žvejai ir toliau rizikuoja likti nepastebėtiems, tačiau ne visuomet sėkmingai...

  • „Metų brakonierius“ vėl pateko į aplinkosaugininkų akiratį

    „Metų brakonieriumi" tituluojamas Švedriškės kaimo (Ignalinos r. ) gyventojas V. I. ir jo bendrininkas R. Ž. mesti savo nelegalaus verslo, neteisėtai žvejojant statomais tinklais, nesiliauja.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2049
Vakar apsilankė:9307
Šią savaitę apsilankė:20100
Šį mėnesį apsilankė:108226
Viso (nuo 2015-02-16):11870418
Šiuo metu naršo:
131
2019-12-11
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!