Dvejopos kainos etiketėse vartotojų neturi klaidinti
AktualijosDvejopos kainos etiketėse vartotojų neturi klaidinti
2014 rugsėjo 19, Penktadienis 14:52

Dvejopos kainos etiketėse vartotojų neturi klaidinti

Dvejopos kainos etiketėse vartotojų neturi klaidinti

Nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. prasidėjus privalomo kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpiui, Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje 29 straipsnyje įtvirtintos priežiūros institucijos, kurių veiklą kontroliuoja ir koordinuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pradėjo vykdyti patikrinimus prekybos ir paslaugų teikimo vietose dėl Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatų tinkamo įgyvendinimo bei taikyti šiame įstatyme numatytas sankcijas.

Tikrino ūkio subjektus

Priežiūros institucijų inspektoriai tikrino, ar ūkio subjektai kainas nurodo dviem valiutomis, ar perskaičiuojant kainas pritaikytas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas perskaičiavimo kursas, ar kainos apvalinamos pagal matematines apvalinimo taisykles, ar nurodytos kainos eurais ir litais yra aiškiai suprantamos, neklaidinančios.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Nacionaliniame euro įvedimo plane nustatyta, kad skundus nagrinėjančios ir patikrinimus atliekančios institucijos kas mėnesį Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba) teikia ataskaitas apie gautus su euro įvedimu susijusius skundus ir nustatytus pažeidimus, o Tarnyba ne vėliau kaip per 10 kito mėnesio darbo dienų apibendrina pateiktą informaciją ir pateikia ją Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Ką parodė pirmieji patikrinimai
Per 10 dienų (nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.) priežiūros institucijos atliko 625 patikrinimus, kurių metu nustatė 64 pažeidimus, o tai sudaro apie 10 proc. nuo visų tikrintų ūkio subjektų. Daugiausia, beveik pusę pažeidimų, sudaro nustatyti atvejai, kai kainos nenurodytos dviem valiutomis (44 proc.), kainos apvalinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (31 proc.), perskaičiuojant kainas pritaikytas netinkamas keitimo kursas (16 proc.), kainos nurodytos neaiškiai, klaidinančiai (9 proc.).
Pagal veiklos sritis daugiausia pažeidimų nustatyta ne maisto prekių ir paslaugų veiklos srityje (41 proc.) bei maisto prekių (27 proc.) ir maitinimo paslaugų srityje (17 proc.). Pažeidimai mokamų sveikatos paslaugų ir grožio paslaugų srityse sudaro po 6 proc., pašto bei ryšių paslaugų srityje – 3 proc. Už nustatytus pažeidimus priežiūros institucijos 25 ūkio subjektams skyrė įspėjimus, šešiems ūkio subjektams baudas, o kitos sankcijų skyrimo procedūros ataskaitiniu laikotarpiu dar buvo neužbaigtos.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus dr. Felikso Petrausko teigimu, siekiant įvertinti ūkio subjektų pasirengimą privalomam kainų nurodymui dvejomis valiutomis, Tarnybos Regioninės veiklos ir koordinavimo skyriaus vyriausieji specialistai, dirbantys šalies apskrityse, rugpjūčio 4–11 d. atliko prevencinę stebėseną prekybos ir paslaugų teikimo vietose bei internetinėse parduotuvėse. Jos metu 711 vietų patikrintos 1 622 prekių / paslaugų rūšys ir nustatyta, kad 64 proc. verslo subjektų dar nebuvo pasirengę kainų nurodymui dviem valiutomis. Prevencinės stebėsenos metu dar negaliojo reikalavimas kainas nurodyti dvejopai, tačiau buvo pastebėta, kad neretai ir nurodę kainas dviem valiutomis, verslo subjektai netinkamai taikė lito ir euro kursą, netinkamai apvalino kainas arba kainas dviem valiutomis nurodė neaiškiai bei klaidinančiai, o 1 proc. ūkio subjektų apskritai nežinojo apie kainų nurodymo litais ir eurais reikalavimus. Pasak Tarnybos direktoriaus, priežiūros institucijų atliktų pirmųjų patikrinimų rezultatai rodo, kad ir dabar ne visi verslininkai pakankamai gerai žino ir tinkamai taiko teisės aktų reikalavimus dėl dvejopo kainų nurodymo.

Kainos litais ir eurais: kaip jas teisingai apskaičiuoti?

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-201 patvirtintose Prekių ir paslaugų kainų nurodymo dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu rekomendacijose nustatyta, kad kainos litais ir eurais nurodomos pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, kurį sudaro šeši reikšminiai skaičiai – 3,45280. Šis kursas negali būti apvalinamas ar trumpinamas.
Prekių ir paslaugų kainų apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas 1; jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs.
Perskaičiuojant prekių ir paslaugų kainas, kaina eurais nurodoma su tiek pat skaitmenų po kablelio, kaip ir kaina litais. Tais atvejais, kai kaina litais nurodyta be skaitmenų po kablelio, perskaičiavus kainą eurais, po kablelio nurodomi du skaitmenys. Jeigu perskaičiuojamoje kainoje turi būti ne daugiau kaip du skaitmenys po kablelio, apvalinama pagal trečią skaitmenį po kablelio; jeigu perskaičiuojamoje kainoje turi būti daugiau kaip du skaitmenys po kablelio, pavyzdžiui, trys, – apvalinama pagal ketvirtą skaitmenį ir t. t.
Galutinė vartotojo mokėtina suma apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio, neatsižvelgiant į tai, kiek skaitmenų po kablelio nurodyta prekės ar paslaugos kainoje.

Dvejopos kainos turi būti gerai matomos ir lengvai suprantamos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintame Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos apraše nustatyta, kad prekių ir paslaugų kainos dviem valiutomis prekybos ir paslaugų teikimo vietose nurodomos kainų etiketėse, kainoraščiuose ar kitose informacijos apie prekių ir paslaugų kainas pateikimo priemonėse, kurios turi būti lengvai prieinamos prieš įsigyjant prekę ar paslaugą. Kai parduodamos prekės vartotojo akivaizdoje sveriamos ar kitaip matuojamos, dviem valiutomis privaloma skelbti standartinio vieneto (pavyzdžiui kilogramo) kainą.
Kai kuriais kitais teisės aktų nustatytais atvejais prekių ir paslaugų kainos (pavyzdžiui, elektros, šilumos energijos, karšto ir šalto vandens, dujų tiekimo, komunalinių ir priežiūros paslaugų kainos ir kita) dviem valiutomis turi būti nurodomos vartotojui išrašomose sąskaitose ar mokėjimo pranešimuose.

Prekių ir paslaugų kainų dviem valiutomis nurodymo priemones ir jų formą, atsižvelgdamas į teisės aktuose nustatytus kainų nurodymo reikalavimus, prekių pardavimo ar paslaugų teikimo būdą ir vietą (verslo patalpose, elektroninėje erdvėje ir kitur), technines galimybes, pasirenka pardavėjas ar paslaugų teikėjas. Tačiau Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. F. Petrauskas verslininkus įspėja nemanipuliuoti šrifto dydžiais. Svarbu įsidėmėti, kad pagrindine valiuta nurodytos kainos simbolių dydis neturi būti mažesnis negu nepagrindine valiuta nurodytos kainos simbolių dydis. Prekių pardavėjas ir paslaugų teikėjas savo nuožiūra gali pasirinkti, kuri kaina etiketėje, kainoraštyje ar kitoje kainoms nurodyti naudojamoje priemonėje bus nurodoma pirma, tačiau rekomenduojama abi kainas nurodyti viename matymo lauke, kad vartotojas vienu metu galėtų matyti abi – litais ir eurais – nurodytas kainas.

Turgavietėse kainas litais ir eurais leidžiama pateikti ir žodžiu

Pardavėjai ir paslaugų teikėjai, kurie verčiasi išnešiojamąja ar išvežiojamąja prekyba, taip pat prekiauja ar teikia paslaugas turgavietėse nuo lauke pastatytų laikinųjų prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių), kilnojamuosiuose nameliuose, vagonėliuose, iš automobilių ar kitose turgavietės vietose, kuriose nereikalaujama įrengti kasos aparato, informaciją apie prekių ir paslaugų kainas dviem valiutomis vartotojams pateikia žodžiu. Tačiau ir šiais atvejais pardavėjams rekomenduojama turėti rašytinį pavyzdį, kuriame būtų nurodyta dviejų valiutų santykis ir nuoroda, kad kainos apvalinamos pagal matematines apvalinimo taisykles.
Automatinėse prekybos ir paslaugų teikimo vietose (išskyrus internetines parduotuves), kai prekės parduodamos ir paslaugos teikiamos be kasininko ar kito darbuotojo prekybos ir paslaugų automatuose, taip pat prekybos ir paslaugų teikimo vietose naudojamuose elektroniniuose prietaisuose ar įrenginiuose (kasos aparatuose, svarstyklėse, degalinių kolonėlėse), kai dėl techninių priežasčių nėra galimybės rodyti kainų dviem valiutomis, prekių ir paslaugų kainos rodomos ta valiuta, kuri yra pagrindinė valiuta tą dieną (t. y. iki 2015 m. sausio 1 d. – litais, nuo šios datos – eurais).
Minėtais atvejais informacija apie prekių ir paslaugų kainas dviem valiutomis prekių pardavimo ir paslaugų teikimo vietose turi būti pateikta naudojant kitas priemones – kainų etiketėse prie prekės arba ant prekės, kainoraščiuose, prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar atsiskaitymo už jas vietoje įrengtame specialiame ekrane, stende, popieriaus lape ar kitoje pardavėjo ar paslaugų teikėjo pasirinktoje informacijos apie prekių ir paslaugų kainas pateikimo priemonėje.
Privalomas dvejopas kainų nurodymas prekybos ir paslaugų teikimo vietose galios dar šešis mėnesius po euro įvedimo Lietuvoje, t. y. iki 2015 m. birželio 30 d.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Vėlinės su euru: kapai šiemet puošiami kukliau

    Prekybos tinklo „Maxima" duomenimis, šiais metais ruošdamiesi Vėlinėms ir visų Šventųjų dienai, lietuviai artimųjų kapus rengiasi puošti šiek tiek kukliau: šiuo laikotarpiu aktualioms prekėms jie išleidžia vidutiniškai 3 proc. mažiau nei pernai. Šiemet pačios populiariausios pigiausios ir vidutinės kainos žvakės, gyvos vazoninės bei dirbtinės gėlės. Tikėtina, kad lietuvių apsipirkimo įpročius kiek pakoregavo nuo šių metų pradžios įvestas euras: perkama racionaliau, renkamasi kuklesnės prekės, aktyviau ieškoma žemesnės kainos pasiūlymų bei nuolaidų.

  • Euras kėlė sumaištį Utenoje

    Nuo sausio 1 d. Lietuvai prisijungus prie euro zonos šalių, oficialiai džiūgauta sklandžiu perėjimu prie naujosios valiutos. Išties, jei nekreiptume dėmesio į stringančią bankomatų veiklą, buksuojančią Lietuvos paštų veiklą bei galimybę vyresnio amžiaus žmonėms prisiminti, o jauniems – pajusti mindžikavimo besivyniojančiose eilėse džiaugsmą, mūsų šalyje perėjimas prie naujos valiutos vyko sklandžiau nei kaimynėje Latvijoje. Europos Komisijos apklausos „Flash Eurobarometer 409", atliktos 2014 m. gruodžio 29–30 d., duomenimis, didelė dalis Lietuvos gyventojų grynųjų eurų turėjo dar prieš euro įvedimą, tačiau po sausio 1 d. „Utenos dienos" redakcija sulaukė uteniškių antplūdžio ir klausimų lavinos.

  • Penktadienį vienintele Lietuvos valiuta tampa euras

    Penktadienį, sausio 16 d., baigiasi 15 dienų po euro įvedimo trukęs dviejų valiutų apyvartos laikotarpis ir vienintele teisėta mokėjimo priemone atsiskaitant grynaisiais pinigais tampa euras.

  • Namuose surašinėdami pinigus lankosi sukčiai

    Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad apsimesdami mokesčių inspekcijos darbuotojais gyventojus lanko sukčiai, siūlydami namuose laikomų pinigų surašymo paslaugą. Sukčiai netgi atsineša falsifikuotą deklaraciją „Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijos dokumentas", į kurią turėtų surašyti turimus litų ir eurų banknotus.

  • Euras – ne žiaurusis Hanibalas, bet jau nekantriai trypčioja prie vartų

    Galima tvirtai pasakyti, kad Lietuvos žmonės jau seniai Naujųjų metų laukė ne tik su džiaugsmu, bet ir su didžiuliu nerimu. Euro įvedimas, be abejo, bus labai svarbus tolimesnei valstybės ir tautos istorijai. Dar niekada taip nežiro kibirkštys nuo sukryžiuotų euro entuziastų ir euro skeptikų iečių. Vieni bendroje Europos valiutoje mato naujas galimybes ir ekonominį suklestėjimą, kiti tuo labai abejoja. Ir vienoje, ir kitoje stovykloje – įtakingi politikai, žinomi ekonomistai. Kol mokslo korifėjai ginčijasi, piliečių balsas jau visai negirdimas. Jiems aiškiai pasakyta – euras bus, litas – jau praeitis. Tik nežinia, kokie praradimai ir atradimai visų laukia. Apie naudą kalbėti visus jau atpratino šiemet vos ne kasdien didėjusios būtiniausių prekių, maisto ir pramoninių, kainos. Nors euras dėl to dar niekuo dėtas.

  • Daugelis savitarnos automatų nuo Naujųjų priims tik eurus

    Nors 2015 m. sausio 1–15 d. bus galima atsiskaityti litais bei eurais, tačiau automatinėms prekybos ir paslaugų teikimo vietoms numatyta išimtis: prekybos centruose įrengtose savitarnos kasose, automobilių stovėjimo aikštelėse esančiuose parkomatuose, taip pat kavos, saldumynų bei kitose automatinėse prekyvietėse nuo sausio 1 d. leista priimti vien eurus. Dauguma pardavėjų ketina pasinaudoti šia išimtimi.

  • Lietuvos pašto mobilios komandos jau ruošiasi valiutos keitimui

    Nuo kitų metų sausio 2 dienos 330-yje paštų nemokamai bus keičiami litai į eurus. Dalyje šių paštų dirbs mobilios komandos, kurios valiutą keis nustatytu darbo metu.

  • Sąžiningo verslo žemėlapis: Utenos apskrityje aktyviausi – Ignalinos, pasyviausi – Molėtų verslininkai

    Ignalinos ir Utenos įmonės aktyviausiai Utenos apskrityje jungiasi prie Geros verslo praktikos memorandumo, įsipareigodamos nepiktnaudžiauti euro įvedimu. Ūkio ministerijos inicijuoto konkurso „Sąžiningiausio verslo savivaldybė" gruodžio 8 d. duomenimis, pagal sąžiningo verslo reitingą Ignalinos savivaldybė pirmauja ne tik apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje. Utenos savivaldybė kol kas užima šeštą vietą šioje lentelėje.

  • Lietuvos paštas – apie euro įvedimą

    Artėjant euro įvedimui, vis daugiau klausimų sulaukia Lietuvos pašto darbuotojai. Gyventojai domisi, kur bus galima išsikeisti litus į eurus, ar galios pašto ženklai su litų nominalais, kaip dirbs paštai ir pan. Į visus šiuos klausimus atsako Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.

  • Dėl euro įvedimo „Maxima“ priims papildomų darbuotojų

    2015 m. sausio 1 dieną įvedus naują nacionalinę valiutą prekybininkams teks didesnis nei įprasta krūvis – dvi savaites pirkėjai galės atsiskaityti dviem valiutomis, per jas turės būti pakeistos visos kainų etiketės, užtikrinant operatyvų atsiskaitymo procesą – dirbti maksimalus kasų skaičius. Siekdamas užtikrinti kuo sklandesnį perėjimą prie naujos valiutos savo klientams ir darbuotojams, prekybos tinklas „Maxima" šiuo periodu papildomai ketina įdarbinti kelis tūkstančius darbuotojų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1950
Vakar apsilankė:9307
Šią savaitę apsilankė:20001
Šį mėnesį apsilankė:108127
Viso (nuo 2015-02-16):11870319
Šiuo metu naršo:
82
2019-12-11
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!