AktualijosVaikų apklausose privalo dalyvauti psichologas
2018 spalio 15, Pirmadienis 15:02

Vaikų apklausose privalo dalyvauti psichologas

Vaikų apklausose privalo dalyvauti psichologas

Nuo šių metų liepos 1-os tiriant baudžiamąją bylą vaikai ir nepilnamečiai, jeigu jie yra nukentėjusieji ar liudytojai, privalo būti apklausiami dalyvaujant psichologui. Tokio priimto sprendimo tikslas – padėti vaikams apklausose, kad nusikaltimo tyrėjai ir teisėjai surinktų kuo objektyvesnę medžiagą, taip pat padėti sumažinti procese vaikų ir nepilnamečių patiriamą stresą.

Žino vaiko psichologiją

Smurtą patyrę ar nuo kitų nusikaltimų nukentėję vaikai ar nepilnamečiai tiriant nusikaltimą privalo būti apklausiami dalyvaujant psichologui. Per šimtas psichologų visoje Lietuvoje jau sutiko padėti įgyvendinti šį sprendimą. Planuojama, kad psichologų sąraše turėtų būti ne mažiau kaip 140 specialistų pavardžių.
„Teisingumo ministerija įpareigojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą sudaryti psichologų, galinčių dalyvauti apklausose, sąrašą. Turime pažymėti, kad į kvietimą prisidėti tiriant nusikaltimus, susijusius su vaikais, atsiliepė labai daug specialistų. Pirmiausia, psichologai privalo turėti universitetinį aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnį. Be to, jeigu jie nėra baigę psichologijos studijų krypties teisės psichologijos šakos studijų, privalo dalyvauti specialiuose mokymuose, ir tik po to, jau sukaupę pakankamai specialių žinių apie vaikų psichologiją, apie baudžiamosios bylos procesus, įtraukiami į sąrašą. Dabar jame jau turime per šimtą specialistų", – sakė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) vadovė Anželika Banevičienė.
Anot direktorės, psichologai žino, kaip bendrauti su vaiku, kaip jį prakalbinti, kaip gauti kiek įmanoma objektyvesnius parodymus, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teisėjai surinktų patikimus duomenis. Be to, psichologas padeda vaikui pasirengti apklausai, sumažina tą stresą, kurį neišvengiamai patiria nukentėjusysis ar liudytojas, nes tenka prisiminti nemalonius, skausmą sukėlusius dalykus.

Pagalba visoje Lietuvoje

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ėmėsi iniciatyvos rengti mokymus psichologams ir regionuose, nes baudžiamosios bylos tiriamos įvairiose šalies vietose, tad į apklausas žymiai paprasčiau pasikviesti tame regione gyvenantį ir dirbantį psichologą.
„Psichologų, sutikusių dalyvauti nepilnamečių apklausose, sąrašas yra patalpintas mūsų interneto svetainėje, jis prieinamas visiems. Tad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas pasirinks psichologą iš šio sąrašo ir susisieks su juo nurodytais kontaktais. Kol kas psichologui už paslaugas moka ta institucija, kuri tiria bylą ir kviečiasi psichologą", – teigė A. Banevičienė.
Psichologams atlyginimas mokamas už faktinį paslaugų teikimo laiką – pasiruošimą ir dalyvavimą apklausoje bei kelionę į apklausos vietą ir atgal. Numatytas valandinis įkainis – 13 eurų. Tiek pat mokama ir valstybės skirtiems advokatams. Kaip ir numato įstatymai, už darbą švenčių, ne darbo dienomis ar ne darbo valandomis mokama pusantro karto daugiau.

Padės ir vaikui, ir tyrėjams

Psichologo dalyvavimas apklausose, anot tarnybos direktorės A. Banevičienės, turėtų padėti ir vaikui, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teisėjams. Žinoma, visiems teks išmokti dirbti kartu taip, kad rezultatas būtų kuo efektyvesnis.
„Nusikaltimų tyrėjams psichologo pagalba apklausose yra išties didelė, nes vaikai, ypač mažamečiai, nemoka suformuluoti atsakymų, su jais reikia bendrauti gerai pažįstant vaiko psichologiją, jo netraumuojant. Vaikai paprastai užsisklendžia, nenoriai bendrauja, klauso įvairiausių pamokymų, ką sakyti, ko nesakyti arba atvirkščiai, fantazuoja nesustodami. Todėl psichologai, siekdami tinkamai apklausti vaiką, įgyja jų pasitikėjimą, vadovaujasi keliais apklausos etapais – parengia vaiką pokalbiui, užmezga ryšį ir jį nuolat stiprina, paaiškina pagrindines apklausos taisykles, suformuluoja pagrindinius reikšmingus bylai klausimus ir t.t. Praktiškai, vaiko apklausą ir atlieka būtent psichologas", – pasakojo A. Banevičienė.
Daug kur yra įrengtos specialios patalpos mažamečių apklausoms, kad vaikai jaustųsi patogiai, nebūtų papildomų įtampų. Apklausų kambaryje paprastai būna tik apklausiamas vaikas ir psichologas, o tyrėjai psichologui užduotis formuluoja per nuotolį, stebėdami apklausą kitoje patalpoje.

Gali būti apklausiami ir be psichologo

Priimtas sprendimas dėl psichologų dalyvavimo vaikų ir nepilnamečių apklausose kol kas susijęs tik su vaikais ir nepilnamečiais, kurie baudžiamojoje byloje yra nukentėjusieji ar liudytojai. Apklausiant būtent juos privalo dalyvauti ir psichologas. Jeigu nepilnametis baudžiamojoje byloje yra įtariamasis, ikiteisiminio tyrimo pareigūnas pats sprendžia, ar į apklausą kviestis psichologą.
„Tiriant bet kokią baudžiamąją bylą, kurioje nukentėjusysis ar liudytojas yra asmuo iki 14 metų amžiaus, psichologo dalyvavimas privalomas. Psichologas taip pat privalomas ir nepilnamečių (iki 18 metų) apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją. Kitais atvejais, kitokių nusikaltimų baudžiamosiose bylose psichologas gali dalyvauti tyrėjų ar kitų proceso dalyvių prašymu", – pasakojo VGTP tarnybos direktorė A. Banevičienė.
Anot jos, sistema dėl psichologų dalyvavimo baudžiamųjų bylų apklausose tik kuriasi, todėl tam reikalingas atitinkamas dėmesys. Kol kas psichologai neturi institucijos, su kuria galėtų konsultuotis, kuri galėtų juos apjungti, analizuoti realią situaciją, teiktų pasiūlymus sistemos tobulinimui. Kol kas iki galo nėra apibrėžtas psichologo vaidmuo apklausoje, jo privalomi veiksmai: ar jis turi būti aktyvus apklausos dalyvis, ar tik stebėtojas? Psichologai pastebi, kad kartais apklausa staiga dėl įvairiausių priežasčių yra nutraukiama, tai sukelia papildomą stresą vaikams, baimę dėl dar vienos būsimos apklausos. Psichologai pabrėžia, kad svarbiausia – neprarasti vaiko ar paauglio pasitikėjimo, tada galima tikėtis gerų rezultatų.
„Siekiant apsaugoti vaiko interesus būtinas itin glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuris leistų parengti ir patvirtinti vaikų apklausos organizavimo tvarką, numatytų konkrečias priemones tos tvarkos įgyvendinimui. Tuomet visiems atsirastų žymiai daugiau aiškumo – ir psichologams, ir ikiteisminio tyrimo tyrėjams, ir visiems proceso dalyviams", – akcentavo VGTP tarnybos vadovė A. Banevičienė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos inf.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Atskleidė, kiek per pastarąjį ketvirtį iš tėvų paimta vaikų

    Pastarųjų devynių mėnesių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys apie Utenos apskritį rodo, kad šiek tiek sumažėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Taip pat sumažėjo ir vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos. 2018 metų II pusmetyje iš nesaugios aplinkos paimti 165 vaikai, 2019 metų I ketvirtyje – 72 vaikai.

  • Esant ekstremalioms vairavimo sąlygoms galima mokinių į mokyklas nevežti

    Kelininkams informuojant apie sudėtingas, dėl nepalankių žiemiškų sąlygų susidariusias eismo sąlygas kai kuriuose keliuose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai kartu su savivaldybe gali priimti sprendimą leisti vaikams likti namuose. Tai aktualu kaimiškoms vietovėms.

  • Vaikams dovanojamas džiaugsmas sugrįžta su kaupu

    Iš laimės blizgančios akys ir pakili bei šventiška nuotaika – taip buvo galima apibūdinti įvairaus amžiaus vaikus, kurie prieš didžiąsias metų šventes išsirikiavo prie boulingo takelio Utenoje. Šią pramogą jiems dovanojęs Užpalių Švč. Trejybės parapijos klebonas Jonas Bučelis apie nebe pirmus metus teikiamą gerumo dovaną vaikams kalbėjo nesiplėsdamas. Dvasininko teigimu, išvažiavimas iš namų ir aplinkos pakeitimas jiems teikia džiugesio, o judėjimas skatina atsigręžti į sveikesnį gyvenimo būdą.

  • Vaikų nukritimų prevencija

    Nukritimai yra opi problema, nes tai yra pagrindinė visų amžiaus grupių vaikų susižalojimų priežastis. Mažam vaikui pasaulis yra nepažintas ir viliojantis. Vaikui susipažįstant su supančia aplinka, neįmanoma išvengti lengvų traumų. Suklupti ar pargriūti yra natūralus savo galimybių pažinimo procesas. Nors daugelis nukritimų baigiasi tiesiog nestipriais nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau galima patirti ir sunkių traumų: stiprų kraujavimą, kaulų lūžius, galvos ar akių sumušimus, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Pačios pavojingiausios yra galvos traumos – jos netgi gali baigtis mirtimi.

  • Rudens palydėtuvės – su ožka

    Lapkričio 12-ą švenčiama Ožio diena, anot etnologų – įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams. Tai – paskutinė rudens šventė. Ganymo sezono pabaigą žmonės anuomet pažymėdavo įvairiomis apeigomis, burdavo, ar greit ateis žiema. Baltas ožys tapdavo tarpininku tarp dieviškojo ir žemiškojo pasaulių, buvo manoma, kad jis gali priartinti žiemą ir savo elgesiu išduoti apie ateitį. Pasak lietuvių tradicijų žinovų, Ožio diena buvo itin svarbi piemenėliams, nes prisnigus jiems prasidėdavo savotiškos atostogos, nebereikėdavo tęsti ganiavos: piemenėliai galėdavo pailsėti, prie šilto „pečiaus" pasišildyti, šiltos putros sočiai prisisrėbti. Šią šventę ketvirtus metus iš eilės švenčia ir Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis", puoselėjančio senąsias tradicijas, ugdytiniai.

  • Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

    Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakojo gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja Jolanta Trinkūnienė.

  • Varvanti nosis ar kosulys – ne kliūtis eiti į vaikų darželį

    Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinama higienos norma, numatanti, kokių sveikatos sutrikimų požymių turintys vaikai negali būti priimami į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šia higienos norma atsisakoma perteklinių reikalavimų, tad nežymių sveikatos sutrikimų turintys vaikai į darželius galės būti priimami.

  • Keliaujantiems su vaikais – palankesnės sąlygos

    Numatoma suteikti galimybę vaikams iki 7 metų pirkti bilietus su 50 proc. nuolaida, jei tolimojo ar vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo transporte bus norima vaikui turėti atskirą sėdimąją ar miegamąją vietą. Tai numatančiam Transporto lengvatų įstatymo pakeitimui pritarė Vyriausybė, vėliau jis bus teikiamas svarstyti Seimui.

  • Rajono vaikų vasaros poilsiui – 10 tūkst. eurų

    Šiais metais padidintas vaikų vasaros poilsio projektų finansavimas. Iš Europos socialinio fondo lėšų skirta 400 tūkst. eurų. Dar apie 900 tūkst. nusimačiusios savivaldybės, lėšų skirs ir Švietimo ir mokslo ministerija. Kartu sudėjus ES, valstybės biudžeto ir savivaldybių lėšas vaikų vasaros poilsiui teks daugiau kaip 1 milijonas eurų. Utenos rajono vaikai poilsiaus už 10 tūkst. eurų, skiriamų iš Utenos rajono savivaldybės biudžeto.

  • Siekiama sukurti efektyvią vaikų teises ginančią sistemą

    Vyriausybė pritarė dar vienam vaiko teisių apsaugos centralizacijos žingsniui: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiktame įstatymų projektų pakete skirtingų institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą, sąvokos pakeistos į vieną. Valstybine vaiko teisių apsaugos institucija nuo liepos 1 d. tampa Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5313
Vakar apsilankė:6844
Šią savaitę apsilankė:50642
Šį mėnesį apsilankė:144169
Viso (nuo 2015-02-16):10035171
Šiuo metu naršo:
63
2019-04-21
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!