Renovacijos priemonės – ne tik energijos taupymui, bet ir grožiui
AktualijosRenovacijos priemonės – ne tik energijos taupymui, bet ir grožiui
2018 birželio 20, Trečiadienis 09:00

Renovacijos priemonės – ne tik energijos taupymui, bet ir grožiui

Renovacijos priemonės – ne tik energijos taupymui, bet ir grožiui
  • Vytautas AUKŠTAITIS

Prieš atliekant daugiabučio renovaciją, butų savininkai turėtų gerai apsvarstyti, kokius atnaujinimo darbus norėtų ir turėtų atlikti, nes dažnai jau po laiko suprantama, kad renovacija – tai ne tik apšiltintos ir naujai nudažytos sienos, pakeisti langai bei perdengtas stogas. Renkantis vertėtų pasvarstyti apie estetiką ir patogumą.

Taikoma valstybės parama
Renovuojant daugiabutį namą į investicinį projektą galima įtraukti tokias priemones kaip laiptinių remontas, vėdinimo sistemos, liftų, šilumos punktų modernizavimas. Vienos iš įmonių, rengiančių investicijų planus, vadovas Donatas Barysa pasakojo, jog žiūrint iš praktinės pusės atnaujinto daugiabučio gyventojai dažnai grįžta į gražų, sutvarkytą namą, o laiptinė – neremontuota. „Patiems gyventojams nėra malonu įeiti į tokią laiptinę, nes kontrastas – akivaizdus, – dėstė D. Barysa. – Jei grįžti į sutvarkytą namą, atnaujintą laiptinę, dar jei atliktas buto remontas, tai atrodo, kad gyveni naujame name."

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) specialistė Nijolė Genovaitė Graužinytė patikino, kad laiptinės remontas nėra valstybės finansuojama priemonė, nes ji neturi didelės įtakos energijos sutaupymams, tačiau šiai priemonei galima gauti paskolą iš banko su lengvatinėmis palūkanomis. Kitoms aukščiau minėtoms priemonės, tarp jų – ir liftams atnaujinti, suteikiama 30 proc. valstybės parama, o turintiems teisę į kompensaciją – 100 proc. Lifto atnaujinimas – reikalinga priemonė, taupanti energiją, tarnaujanti gyventojų patogumui dėl triukšmo mažinimo ir saugumo, bet gana didelė investicija, turinti nemažą įtaką IP galutinei sumai.

Taip pat specialistė pabrėžė, kad, keičiant šilumos punktą arba atnaujinant šildymo sistemą (pvz., iš vienvamzdės į dvivamzdę), galima gauti papildomą 10 proc. paramą.

Tikslas – jaukesni, patogesni namai
Pasak D. Barysos, šilumos punkto atnaujinimo nauda akivaizdi, nes tik apšiltinus sienas, stogą bei grindis, pakeitus langus, įstiklinus balkonus, nejuntamas norimas efektas. Taip, pasak jo, yra todėl, kad senoji šildymo sistema nėra pritaikyta tokioms apkrovoms, kokios atsiranda renovavus pastatą. Pavyzdžiui, šiluminė apkrova nukrenta du kartus, todėl radiatorių plotas taip pat reikalingas du kartus mažesnis; reikalingi kitokie vamzdynų skersmenys, pritaikyti pagal namo šiluminį poreikį; nesubalansuoti šildymo sistemos stovai ir pan.

IP rengėjo teigimu, atnaujinant daugiabutį, yra privalomas natūralios traukos ventiliacijos kanalų išvalymas ir dezinfekavimas, paskui gyventojai gali rinktis, įrengti ar ne sudėtingesnes vėdinimo sistemas. Pašnekovo aiškinimu, jei langai be ventiliacinių grotelių, galima įrengti orlaides. Siūloma taip pat įsirengti mini rekuperatorius, kurie montuojami išorinėje sienoje ir jų efektyvumas siekia 65 proc. Dėl šios sistemos vyksta oro kaita ir palaikomas tinkamas mikroklimatas. Rekuperacijos renovuojamame daugiabutyje name įrengimą, kaip prisipažino D. Barysa, tenka skaičiuoti retai, būta tik ketinimų iš natūralios traukos ventiliacijos kanalų ištraukiamą oro energiją panaudoti karštam vandeniui paruošti.

D. Barysos nuomone, atsiperkamumas, žinoma, svarbus rodiklis, renkantis renovacijos priemones, bet labai svarbu komfortas ir atnaujinimo būtinybė, nes prieš trisdešimt metų ar seniau statyti daugiabučiai jau seniai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

Autoriaus nuotr.

 

Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Kartu su pagreitį įgaunančia daugiabučių renovacija savivaldybės investuoja į šilumos sistemų modernizavimą

    Per paskutinius kelerius metus Lietuvoje atnaujinta daugiau nei 2 300 daugiabučių. Skaičiuojama, kad pastate įdiegus visas reikalingas energinį efektyvumą didinančias priemones vidutiniškai suvartojama 50–60 proc. mažiau energijos. Miestuose, atnaujinusiuose didelę dalį savo daugiabučių, šilumos vartojimo pokytis jaučiasi ir viso miesto lygmeniu. Kokių iššūkių gali sukelti pastatų atnaujinimas ir kaip jų išvengti, pasakojo sparčiai renovaciją vykdančių rajonų atstovai.

  • Kaimynai renovacijos patirties sėmėsi Utenoje

    Spalio 15–16 dienomis svečiai iš Minsko, Gardino, Mogiliovo savivaldybių, komunalinių paslaugų įmonių atstovai domėjosi renovacijos procesu Lietuvoje. Delegacija iš Baltarusijos į Lietuvą atvyko pasisemti patirties, kaip išvystyti sėkmingą pastatų atnaujinimo programą. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa Lietuvoje įgyvendinama nuo 2004 metų, per šį laikotarpį sukauptas nemažas patirties bagažas, o išmoktomis pamokomis ir gerąja praktika noriai dalijamasi su kitomis šalimis.

  • Kokius darbus turėtų atlikti gyventojai prieš teikdami paraišką daugiabučio renovacijai?

    Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą nuo 2013 m. atnaujinta beveik 2 300 daugiabučių pastatų. Renovacijos apimtys ir toliau didėja – Aplinkos ministerija dar kartą kviečia teikti paraiškas ir atnaujinti savo būstą. Į ką turėtų dėmesį atkreipti gyventojai, norintys renovuoti savo daugiabučius?

  • Prasidėjo dar vienas daugiabučių renovacijos etapas: bus skiriamas 150 mln. eurų biudžetas

    Aplinkos ministerija septintą kartą pakvietė gyventojus ir savivaldybes teikti paraiškas daugiabučiams namams renovuoti – Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) priims paraiškas iki 2020 m. sausio 31 d. Šiuo metu į daugiabučių modernizavimo programą yra investuota apie 700 mln. eurų.

  • Daugiabučių renovacijos procesas įsibėgėja – prasidės rangos darbų įgyvendinimas

    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) šią savaitę pradėjo valstybės paramos sutarčių pasirašymą daugiabučių atnaujinimo projektams. Tai antras daugiabučių atnaujinimo etapas, einantis po kvietimo teikti paraiškas. Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą nuo 2013 m. Lietuvoje iš viso atnaujinta 65 tūkst. butų – investicijos į šių namų atnaujinimą siekia daugiau nei 700 mln. eurų.

  • Daugiabučių gyventojai įvardijo, kas pagerintų gyvenimo kokybę

    Vis daugiau lietuvių svarbi ne tik jų individualaus gyvenamojo būsto kokybė, bet ir greta esanti aplinka: kiemas, gatvė, šalia esančios erdvės. Šiemet atlikta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad daugelio daugiabučių gyventojų gyvenimo kokybę pagerintų ne tik renovuotas daugiabutis, bet ir sutvarkyta asfalto danga kiemuose, tvarkingi šaligatviai bei padidinta automobilių stovėjimo aikštelė.

  • Startuoja dar vienas daugiabučių renovacijos etapas

    Šiomis dienomis jau startuoja dar vienas šalies daugiabučių renovacijos etapas, prasidėjęs Aplinkos ministerijos praėjusią vasarą paskelbtu kvietimu teikti paraiškas valstybės paramai pagal daugiabučių modernizavimo programą. Šią programą administruojanti Būsto energijos taupymo agentūra pradėjo pasirašinėti valstybės paramos sutartis konkretiems projektams įgyvendinti.

  • Švenčionių savivaldybė dalijasi gerosios kvartalinės renovacijos pavyzdžiais

    Visoje Lietuvoje pagreitį įgauna Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos prioritetinė kryptis – kvartalinė renovacija. Jos tikslas – ne tik modernizuoti pavienius pastatus, bet ir įtraukti visą infrastruktūrą, esančią aplink. Vienus iš geriausių rezultatų šiuo metu demonstruoja Švenčionių savivaldybė, kuri prie renovuojamų kvartalų dar papildomai integruoja ir daugiau miesto infrastruktūros atnaujinimo projektų.

  • Kvartalinė renovacija – savivaldybių ir nacionalinio masto prioritetas

    Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programai pasiekiant vis daugiau Lietuvos savivaldybių, dažniau pradedama kalbėti apie kompleksinius atnaujinimo procesus – kvartalinę renovaciją, kurios metu įgyvendinamas ne tik namų, bet ir tokios infrastruktūros kaip šilumos mazgai, poilsio erdvės ar gatvių apšvietimas modernizavimas. Šiandien sėkmingam proceso įgyvendinimui labiausiai trūksta savivaldybių įsitraukimo.

  • Valstybinės prioritetas kompleksinei kvartalų renovacijai padeda kurti visapusiškai geresnę gyvenamą aplinką

    Pradėjus įgyvendinti daugiabučių modernizavomo programą, buvo svarstoma, ar nereikėtų daugiau dėmesio skirti ne pavienių, o kvartalų atnaujinimui. Šiandien kvartalinės renovacijos naudą vertina tiek gyventojai, tiek savivaldybės, kurios pačio prisideda prie šių projektų įgyvendinimo. Negana to, net 35 savivaldybės – daugiau nei pusė – yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1631
Vakar apsilankė:9784
Šią savaitę apsilankė:11416
Šį mėnesį apsilankė:166801
Viso (nuo 2015-02-16):11661496
Šiuo metu naršo:
110
2019-11-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!