Apie vis nokstančias valdžias ir vėliavą

Sausio 1 diena kitiemet sutaps su pirmadieniu. Visi (na, gal ne visai visi) darbai jau nuveikti, belieka skaičiuoti, kaip sako Antosė nuo Užpalių, viščiukus. O tų viščiukų mūsų valdžia ne ką ir priperėjo. Visi žinome, visi girdėjome, visi buvome įvykių sūkuriuose, nes šiemet kliuvo visiems – valdžia mums neleido snūduriuoti. Todėl šiandien, bandant žadinti tautos savimonę, nesinori Jūsų graudinti, juk visi mes kalti, kad dar gyvename Lietuvoje, jog turime tokią žalią (tikrąja šio žodžio prasme) valdžią, kuri, tikėkimės, po kurio laiko prinoks. Aš jai kitais metais linkiu, kad suprastų, jog Lietuvoje dar yra lietuvių, kad Lietuvoje gyvena tikri patriotai, o ne tik aš su Antose ar jos „prietelkos“, bet ir jaunimas, kuris privalo dalyvauti geresnio rytojaus šalies statybose.

Neseniai su Antose svarstėme, kada buvo geriau: „prie lito”, kurį dar smetoninį prisimena Antosė, „prie rublio”, už kurį maistą pirkau ir aš, prie „vagnorkių”, neseniai buvusio lito ar dabar „prie euro”?.. Priėjome prie išvados, kad visos valiutos buvo geros, nes mes su jomis buvome. Kai kuriais atvejais ne savo noru, bet buvome.

Lyginti dabartį ir tai, kas buvo, tai tas pats, kas eiti laiko bangų skalaujamu mediniu lieptu – senutėliu, patręšusiomis lentutėmis, rizikuojant… Mes visą laiką rizikuojame. Anais laikais nors ir buvo darbo, bet negalėjai pasirinkti mėgstamiausio. Dabar gali pasirinkti mėgstamiausią, bet tuščių vietų ne visada yra.

Dažnai girdime, kad sovietiniais metais viskas buvo blogai. Kartais galvoju, o kodėl taip vadiname?.. Juk buvo ne sovietų valdžia, o tarybų… Buvo neva tarybos, tarybų deputatai, iš kurių kilo tarybų valdžia. Mano giliu įsitikinimu, aną laikotarpį reikėtų vadinti tarybmečiu. Kaip aiškina tautiniai kalbininkai, abu žodžiai geri ir vartotini. Tačiau ne tai svarbu – svarbiausi esame mes. Anksčiau, dabar – koks skirtumas?.. Kas buvo – tai istorija, kas vyksta dabar – tai dabartis, o kas bus – ateitis. Nesudėtinga formuluotė, kuri aiški ir Antosės „prietelkoms”. Tiesa, kai kurioms buvo geriau anuomet, nes dabar pensija per maža…

Rašau šiuos pasvarstymus tam, kad visi prisimintume savo gyvenimais rašytas istorijas. Juk kiekvieni ateinantys metai kupini naujų vilčių, įsipareigojimų ir darbų, taurių siekių… Nepamirškite, viltis vilioklė miršta paskutinė, todėl tikėkime, kad bus geriau…

Ir dar. Sausio 1-a – ypatinga diena mums, lietuviams. Paskaitysite ir nustebsite. Apie tai man priminė Antosė. Ar žinote, kad kaip laisvos Lietuvos ženklas pirmą kartą trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tą kartą trispalvę Gedimino bokšte iškėlė 10 Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, paskui savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. Pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai.

1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas. Liko tik raudona. Svarbu tai, kad tradicija kelti vėliavą sausio 1-ą Gedimino pilies bokšte, kuris šiuo metu laikosi kaip ant vištos kojelės, gyvavo iki šiol. Įdomu, kad iki šiol oficiali ceremonija sulaukdavo tik nedidelio būrio entuziastų palaikymo.

Pradėjus griūti Gedimino kalnui šių metų sausio 1 dieną pirmą kartą šios datos istorijoje mūsų vėliavos kėlimo tradicija buvo perkelta į Katedros aikštę. O pilies bokšte trispalvę iškėlė tik keli garbės sargybos kuopos kariai. Keista, kad, skaičiuojant paskutines valandas iki kitų metų pradžios, kada bus paminėtas valstybingumo 100-metis, taip niekas ir nesusiprato mūsų paakinti savo šalies jubiliejaus pradžios metus sutikti iškeliant valstybės vėliavas. O gal mes, uteniškiai, imkime ir padarykime tai!..

Su geriausiais ir nuoširdžiausiais sveikinimais artėjant Šuns metams Jūsų redaktorius Vytautas Ridikas

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas