Automatinė šildymo sistema – energijai taupyti

Šildymo sistema yra labai svarbi daugiabučio namo dalis. Daugelyje (net 80 proc.) senųjų daugiabučių namų įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos, kuriose vanduo iš vieno radiatoriaus žemyn teka į kitą. Kai yra finansinių ir techninių galimybių, senas šildymo sistemas rekomenduojama renovuoti kompleksiškai, t. y. atnaujinti visas sistemos dalis: šilumos paruošimo dalį (šiluminį mazgą), šilumnešio paskirstymo dalį (vamzdynus), patalpų šildymo prietaisus (radiatorius, konvektorius) ir jų mazgus. Tuomet pasiekiamas didžiausias energijos taupymo efektas.

Šildymo sistemos atnaujinimas
Tarp valstybės remiamų daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) priemonių šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas užima itin svarbią vietą. Valstybės paramą galima gauti šilumos punkto ar katilinės ir karšto vandens ruošimo įrenginiams keisti ar pertvarkyti, taip pat balansiniams ventiliams ant stovų įrengti, vamzdynų šiluminei izoliacijai gerinti, šildymo prietaisams bei vamzdynams keisti ir individualios šilumos apskaitos prietaisams ar daliklių sistemoms bei termostatiniams ventiliams įrengti.

Šildymo sistemą ne visada įmanoma renovuoti radikaliai, bet ir minimaliai ją keičiant galima pasiekti, kad ji veiktų gana efektyviai ir užtikrintų reikiamą patalpų mikroklimatą. Šildymo sistemos yra trijų tipų: vienvamzdė, dvivamzdė ir kolektorinė, todėl atnaujinant daugiabutį galima tiesiog patobulinti esamą vienvamzdę sistemą arba keisti ją į dvivamzdę ar kolektorinę.

Šildymo sistemų atnaujinimo ypatumai
Specialistai pabrėžia, kad gyventojai, pasirinkę modernizuoti vienvamzdę šildymo sistemą, patiria nedideles investicijas, nedaug statybos darbų kiekviename bute. Po atnaujinimo galima individuali šilumos apskaita kiekviename daugiabučio namo bute.

Tačiau yra ir trūkumų. Specialistai pažymi, kad naudojant senos šildymo sistemos įrangą išlieka avarijos tikimybė, nes vamzdynai seni ir susidėvėję. Taip pat tinkamai neišplovus sistemos, galima užteršti naują reguliavimo įrangą (termostatinius ir balansinius ventilius). Išlieka ir šiek tiek didesnis šildymo sistemos šiluminis inertiškumas nei dvivamzdėje sistemoje ir kt.

Dvivamzdė šildymo sistema pasižymi dideliu buto šildymo sistemos autonomiškumu, palyginti su visa kita pastato šildymo sistema. Kaip privalumą įrengus dvivamzdę šildymo sistemą specialistai įvardija pakeičiamus visus susidėvėjusius vamzdynus į naujus, todėl mažėja avarijų tikimybė.

Natūralu, kad modernizuojant šildymo sistemą tokiu būdu yra didesnės investicijos, nei paliekant esamą vienvamzdę šildymo sistemą, yra atliekama ir daugiau statybos darbų kiekviename bute.

Dabar nauji daugiabučiai daugiausia statomi su kolektorine šildymo sistema, taigi ir modernizuoti seną šildymo sistemą galima į kolektorinę. Jos privalumas – didelis buto šildymo sistemos autonomiškumas, palyginti su visa kita pastato šildymo sistema, t. y. kiekvienas butas gali šildytis tiek, kiek nori. Specialistai pažymi, kad, sumažėjus stovų skaičiui, sumažėja ir šilumos nuostoliai sistemoje, dėl ko mažėja sąskaitos už šildymą. Avarijos atveju paprasta atjungti butą nuo bendros sistemos, todėl šalinant avarijos priežastis nesutrikdomas visos šildymo sistemos darbas.

Įrengiant kolektorinę šildymo sistemą reikalingos didelės investicijos. Sistemos keičiamos iš esmės: butuose atsiranda vamzdynų, jungiančių kolektorių su visais šildymo prietaisais, be to, reikia įrengti naujus stovus butų kolektoriams. Būtina atlikti ir nemažai sistemos įrengimo darbų kiekviename bute.

Uteniškiai apie automatines šildymo sistemas
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistė Nijolė Genovaitė Graužinytė pabrėžė, kad Utenoje visuose modernizuojamuose daugiabučiuose buvo atnaujinamos šildymo sistemos, kurios reguliuojamos atsižvelgiant į lauko temperatūrą. Taip pat įrengiami termoreguliatoriai, kurie automatiškai butuose palaiko norimą temperatūrą. Tiesa, anot specialistės, šildymo punktai niekur nebuvo keičiami, nes jie gana nauji.

Kaip sakė specialistė, efektyviausia vietoj vienvamzdės šildymo sistemos įrengti dvivamzdę, bet panaudojant tam tikrus prietaisus ir patvarkius esamą sistemą galima ją susitvarkyti be didelių išlaidų ir ji veikia tikrai efektyviai.

N. G. Graužinytė kaip ateities perspektyvą minėjo atsinaujinančius šilumos šaltinius – geoterminį šildymą ar saulės baterijas ir sakė, kad šiuos moderniausius šildymo metodus pasirinko įsirengti Taikos gatvės 27 namas.

Atnaujintuose daugiabučiuose Aušros ir J. Basanavičiaus gatvėse gyvenantys Petras ir Rita džiaugėsi atnaujintomis šildymo sistemomis ir sakė, kad efektas jaučiamas visame name, ypač apatiniuose aukštuose. Petras pasakojo, kad jų namo rūsyje buvo įrengti balansiniai ventiliai, o butuose – termostatai, todėl dabar visuose butuose palaikoma daugmaž vienoda temperatūra, kurią gyventojai gali reguliuoti pagal savo norus. Rita džiūgavo, kad taip gerai viskas buvo sutvarkyta renovacijos metu, kad ji visu šimtu procentų už daugiabučių atnaujinimą.

 

 

Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo

 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas