Dvigubą tarptautinį pripažinimą pelnęs alus „Utenos Classic” iliustruoja, kad kruopštus darbas siekiant aukščiausios produkto kokybės gali pelnyti ne tik vietos mėgėjų, bet ir užsienio ekspertų simpatijas. O aludarių kelionė į kokybę nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Reiklūs vertinimo standartai

Gegužės mėnesį įvykusiuose kulinariniuose apdovanojimuose „Superior Taste Awards 2015″, kuriuos organizuoja tarptautinis skonio ir kokybės institutas „iTQi”, „Utenos Classic” alus antrą kartą iš eilės gavo aukščiausią 3-jų auksinių žvaigždučių įvertinimą.
Ne ką mažesnę reikšmę turi ir balandį pelnytas „Monde Selection” aukso medalis, žymintis išskirtinę produkto kokybę. Šie tarptautinio kokybės instituto „Monde Selection” rengiami apdovanojimai turi ilgą istoriją ir yra teikiami daugiau kaip 50 metų. Juos įsteigęs institutas išsiskiria itin kruopščia apdovanojimams pateikiamų produktų vertinimo procedūra.
„Monde Selection” vertintojų komandą sudaro ekspertai iš įvairių sričių: „Michelin” žvaigždutėmis galinčių pasigirti restoranų šefai, Prancūzijos kulinarijos akademijos nariai, alaus gamybos technologijų specialistai, mitybos ir sveikos gyvensenos specialistai, žinomi someljė ir kiti ekspertai.
Kiekvieną apdovanojimams pateikiamą alaus rūšį vertina 8 ekspertai. Jie nustato, ar alus tinkamai subrandintas, ar neturi šalutinių skonių bei kvapų, kurie liudytų apie ne iki galo išgrynintą jo gamybos procesą.
„Iš viso atsižvelgiama net į 20 skirtingų alaus kokybės aspektų įskaitant jo skonio, chemines ar net įpakavimo estetikos ypatybes. Kad būtų užtikrintas vertinimo proceso objektyvumas, kiekvienam ekspertui pateikiamas atskiras produkto pavyzdys – jis kokybės vertinimą atlieka individualiai”, – pasakojo bendrovės „Švyturys-Utenos alus” Kokybės užtikrinimo skyriaus vadovė Jolanta Strockienė.
Reiklūs tarptautiniai vertintojai, skirdami aukščiausius apdovanojimus, nepraleidžia pro akis net tokių dalykų kaip estetiška pakuotė. Vis dėlto aludarių kelionė į kokybę yra ilgas ir sudėtingas procesas, prasidedantis nuo sudedamųjų dalių pasirinkimo. Pasirinkti ir tinkamai jas suderinti nėra taip lengva, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kokybiško produkto paieškos

Alui išvirti viso labo reikia 4 ingredientų – salyklo, apynių, vandens ir mielių. Iš šių sudedamųjų dalių pagamintas ir šiemet du auksinius apdovanojimus už kokybę pelnęs alus „Utenos Classic”. Ar tai reiškia, kad pagaminti kokybišką alų nėra sunku?
„Anaiptol”, – sakė J. Strockienė ir pridūrė, kad minėtos sudedamosios alaus dalys gali būti labai skirtingų rūšių, turėti skirtingas ypatybes, kurias lemia auginimo, džiovinimo ir apdorojimo būdai. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad pasaulyje egzistuoja 250 skirtingų rūšių salyklo, 200 rūšių mielių, 170 rūšių apynių. Tad visos šios pagrindinių sudedamųjų dalių rūšys ir jų deriniai leidžia išgauti sunkiai suvokiamą keliasdešimties tūkstančių skirtingų alaus skonių, spalvų ir kvapų įvairovę.
Pasirinkdami atitinkamos rūšies salyklą aludariai reguliuoja alaus spalvą, kvapą, saldumą ir jo konsistenciją arba vadinamąjį alaus „kūną”. Salyklas gali būti miežių ar kviečių, jį galima skrudinti, padeginti ir džiovinti ant durpių, jis taip pat gali turėti šokolado ar karamelės skonį.
Tuo metu įsimintinesnį alaus kvapą ir skonį, tokį, kaip mango, greipfruto, žalios žolės ar įvairių prieskonių, lemia apyniai. Tai, kokį skonį alui suteikia apyniai priklauso ne tik nuo jų rūšies, bet ir kilmės vietos. Skirtinguose pasaulio regionuose išauginti apyniai išsiskiria unikaliais kvapais ir poskoniais.
Net ir toks parastas elementas kaip vanduo gali nulemti subtilius skirtumus. Pavyzdžiui, istoriškai susiklostę, kad angliški eliai išsiskyrė kiek kartesniu, savotiškai „grubesniu” skoniu, nes juos verdant naudotas kietas vanduo. Tuo metu Čekijoje gaminta šio alaus rūšis turėjo kur kas lengvesnį skonį, nes čia naudotas minkštas kalnų regionų vanduo.
Dar vienas iššūkis aludariams yra mielės, kurios gali būti labai įnoringos. Tačiau sugebėjus tinkamai jas pasirinkti ir suvaldyti, galima gauti neprilygstamą skonio harmoniją ir alaus visumos aromatą.

Savo vardo vertas skonis

Tokia sudedamųjų dalių įvairovė alaus virimą paverčia didelio atidumo reikalaujančiu procesu ir kelia nemenką iššūkį aludariams. Kaip ir kokiomis proporcijomis suderinti skirtingas sudedamąsias dalis? Kaip užtikrinti, kad nedidelės smulkmenos, pavyzdžiui, kietas vanduo, nepakenktų galutinio produkto skoniui?
Visa tai padeda pasiekti šiuolaikinius standartus atitinkantis alaus gamybos procesas. Tai produkto kokybės apibrėžimui suteikia dar vieną prasmę.
„Gamybos procesas nuodugniai sekamas, prižiūrimas ir tikrinamas, iš jo pašalinami visi rizikos veiksniai, galintys kelti grėsmę galutinei produkto kokybei. Tokiu atveju vartotojas visada gali būti tikras, kad atidarydamas naują butelį jo viduje ras aukščiausius standartus atitinkantį alų”, – teigė J. Strockienė.
Nors „Utenos Classic” naujam gyvenimui buvo prikeltas vos prieš trejus metus, jis greitai spėjo suburti platų jį mėgstančiųjų ratą. Šviesus, karamelinis salyklas šiam alui suteikia vidutinės konsistencijos „kūną”, o skirtingos rūšies apynių derinys leidžia pajusti švelnias vaisių bei žalių apynių skonio užuominas. Pelnyti tarptautiniai įvertinimai patvirtina, kad šis klasikinis skonis yra vertas savo klasiško vardo.