Sužinojus apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Tačiau tais atvejais, kai moteris ar pora vaikų susilaukti negali ar įvyksta persileidimas ir visas pasaulis staiga sugriūva, svarbiausia prisiminti, kad niekada nesate vieni.
Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas gyd. akušeris ginekologas Virgilijus Rudzinskas.

Tai daugiau nei neplanuotas nėštumas
Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip toks, kurio moteris nenorėjo, neplanavo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę.
„Toli gražu ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria jo krizę. Kita vertus, net ir planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, pasikeitus aplinkybėms, kai, pavyzdžiui, įtariamos vaisiaus ligos, įvyksta persileidimas ar pasikeičia šeimos situacija“, – pažymėjo gyd. V. Rudzinskas.
Minėtos krizės priežastys gali būti įvairios: moters amžius, savarankiškumo stoka, pablogėję santykiai su artimaisiais ir pradėto kūdikio tėvu, nėštumo planavimo ypatumai ar materialinės aplinkybės.
„Prilygsta įsibėgėjusio traukinio sustabdymui“
Anot gyd. akušerio ginekologo, atrodytų, kad nėštumo nutraukimo klausimą dažniau turėtų kelti netekėjusios, nepatyrusios jaunos merginos, nesulaukiančios paramos iš vaiko tėvo ar artimųjų. Tačiau iš lietuvių, kurios kreipiasi dėl aborto, yra ir nemaža dalis tų, kurios jau turi vaikų, bet nenori, kad į šeimą ateitų dar vienas mažylis.
Sužinojus apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Tačiau tais atvejais, kai moteris ar pora vaikų susilaukti negali ar įvyksta persileidimas ir visas pasaulis staiga sugriūva, svarbiausia prisiminti, kad niekada nesate vieni.
Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas gyd. akušeris ginekologas Virgilijus Rudzinskas.
Be to, įsigalėję mitai apie nėštumą ir dar negimusią gyvybę, tokie kaip: „Vaisius – tai dar ne žmogus“, „Nėštumas privalo būti planuotas“ ar „Saugus abortas“ – labai klaidina visuomenę. Genetika patvirtina, kad visi mes esame žmonės bet kurioje iš vystymosi ar gyvenimo stadijų, o procesą vadinti „saugiu“, kai vaisiui tai baigiasi mirtimi, o moters fizinei ir psichologinei sveikatai negali būti suteikiama jokių garantijų, – visiškai neteisinga.
„Vertėtų pasvarstyti, kiek mūsų atėjome į šeimas ne pagal mūsų tėvų planą, bet buvome priimti ir mylimi. O nutrūkusį nėštumą galima prilyginti įsibėgėjusio traukinio sustabdymui. Supraskime, kad pastojusios moters kūnas persitvarko – pakinta hormoninė pusiausvyra, lyties organai, krūtys rengiasi motinystei, pakinta emocijos. Ir staiga – STOP. Todėl nieko keista, kad po aborto ar net po savaiminio persileidimo lieka pasekmių – ne tik fizinių, bet ir emocinių. Kūnui ir minčių pasauliui reikia laiko, kad viskas grįžtų į senas vėžes, o tam neretai reikalinga išorinė artimųjų ar profesionalų pagalba“, – aiškino gydytojas.
Artimųjų palaikymas – svarbiausias
Krizės ištiktas asmuo būna nepajėgus adekvačiai įvertinti esamą situaciją, jaučia didžiulę įtampą, bejėgiškumą, baimę ir kaltę, patiria nuovargio, pykčio, nevilties ar dezorganizacijos antplūdžius.
Vyro (partnerio ar vaiko tėvo) palaikymas ir glaudū s santykiai su artimaisiais yra pagrindinis veiksnys, lemiantis moters apsisprendimą gimdyti.
Tais atvejais, kai artimieji netinkamai reaguoja į krizinį nėštumą – nesikalba, demonstruoja vaiko nereikalingumą, skatina ar draudžia abortą, kai vyras ir būsimas vaiko tėvas yra priešiškas dar negimusiam vaikui, jaučia neapykantą, šantažuoja ar net smurtauja – moteris patiria dar daugiau neigiamų emocijų ir nenutuokia, kaip visa tai išspręsti.
Kur ieškoti pagalbos?
Krizinio nėštumo metu moteriai reikalinga kompleksinė pagalba: vyro, šeimos, artimųjų palaikymas, medicininė priežiūra, psichologinė, socialinė, teisinė parama bei objektyvus, nepriklausomas konsultavimas šiais klausimais. Svarbiausia, kad moteris būtų informuota ir priimtų laisvą ir atsakingą sprendimą dėl savo krizinio nėštumo baigties.
Norint gauti profesionalų pagalbos, galima kreiptis į „Krizinio nėštumo centrą“ tel. 8 603 57 912, el. paštu pagalba@neplanuotasnestumas.lt, kurio savanoriai pasklidę po visą Lietuvą. Kaune galima kreiptis į Arkivyskupijos šeimos centrą tel. 8 372 07 598, el. paštu laukimas@lcn.lt.
Taip pat pagalba visuomet suteikiama gimdymo namuose ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose specialistai pakonsultuoja ir nurodo, kur vertėtų kreiptis toliau.
Dėl galimybės gauti medicinos psichologo paslaugas, gyventojai gali kreiptis ir į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisiregistravę arba priregistruoti šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Kreipiantis į psichikos sveikatos centrą medicinos psichologo paslaugoms gauti, šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas.
„Mes, kaip medikai, dirbantiems kitose organizacijose mielai talkiname medicininiais klausimais – kartais tenka patvirtinti nėštumą, numatyti jo stebėjimo planą ar suteikti skubią pagalbą. Visuomet ieškome bendrų sprendimų tam, kad užsimezgusi žmogaus gyvybė būtų išsaugota. O tuomet, kai vaikas galiausiai gimsta, visos buvusios dvejonės išnyksta ir atsiranda viltis įveikti sunkumus“, – teigė gydytojas, kuris pridūrė, jog sužinojus apie greta esančią dvejojančią nėščią moterį, patyrusią persileidimą ar kovojančią su panašiais sunkumais, kiekvienas turėtume jai rodyti empatiją, o nežinodami, kaip tiksliai pagelbėti, visuomet galime pasikonsultuoti su specialistais.
Užsk. Nr. R0703/13

VšĮ LSMU Kauno ligoninės nuotr.