Griūvančios senų klojimų sienos, tarp aukštų žolių vėjo gairinami akmeniniai pamatai, supilti nauji kauburėliai su kryžiaus ženklu – laikas negailestingai pasiima savo. Nykstantys kaimai, viensėdžiai, tuštėjančios sodybos – tokia modernėjančio pasaulio kaina. Žvelgdami į ateitį, neretai pamirštame savo istoriją. Nebevertiname ir nebesaugome to, ką reikėtų išsaugoti, dėl ko galime didžiuotis savo kraštu. Skaičiai negailestingi – iš 119 dvarų Utenos rajone liko tik 15. Ir didelė dalis jų stovi pamėkliški, virkauja prabėgusių dienų gyvybės, taikydamiesi su yrančių sienų šaltumu ir užkaltų langų tamsybe. Buvusios didybės neliko ir Jotaučių dvaro sodyboje.
Iki šių dienų išliko penki dvaro laikotarpio pastatai: rūmai, pastatas, trys tvartai bei parko fragmentai. Šiuo metu Jotaučių dvaro sodyba priklauso Utenos rajono savivaldybei ir privatiems asmenims.
1992 metais Jotaučių dvaro sodyba įregistruota Kultūros vertybių registre kaip saugomas objektas. Daugelio statinių būklė įvertinta patenkinamai.
Bene didžiausią įspūdį, apsilankius Jotaučiuose, palieka ant kalvelės esantis dvaro sodybos gyvenamasis namas. Tačiau tenka gerokai nusivilti pravėrus duris, įžengus ne tik ten, kur vaikšto čia gyvenanti šeima, bet ir ten, kur įkelti koją jau darosi pavojinga. O kad čia būta įvairaus plauko lankytojų, matyti iš apipaišytų sienų, primėtytų nuorūkų, paliktų šiukšlių. Kiek tvarkingesnė laiptinė, tačiau pakilti į antrą aukštą baugu – tamsu, nors akin pirštu durk. Niekas nelaukia, niekas nepasitinka, o ant durų kabančios spynos įspėja, kad atvykėliai čia nelaukiami.
Jotaučių dvaro sodybos rūmai – tai stačiakampio plano statinys su mansarda ir rūsiu. Stogas – dvišlaitis. Fasado centre – mezoninas (architektūros elementas, pusaukštis tarp dviejų pastato aukštų, dažniausiai viršutinis aukštas, kai kada su balkonu. Mezoninas įrengiamas virš pastato vidurinės dalies, jame būna pagalbinės arba gyvenamosios patalpos (tarnų, vaikų kambariai). Vakariniame fasade – skelto akmens ir plytų mūro laiptai su aikštele (apibetonuoti; dvaro laikotarpiu buvo įrengta medinė atvira veranda). Dalis apdailos ir puošybos yra sunykę. Kai kur iškirsta naujų angų, kai kur užmūrytos ar užkaltos senos.
Į antrą aukštą veda mediniai laiptai su turėklais, kurie susideda iš medinės tvorelės su tekintomis baliustromis ir mediniais porankiais (didžioji dalis baliustrų neišlikę, kai kurios laiptų pakopos įrengtos naujai).
Žurnalistams šniukštinėjant po nenaudojamas ir apleistas rūmų patalpas, nepasirodė nė gyva dvasia, kuri galėtų papasakoti įdomių istorijų ar išsakyti savo jausmus, potyrius žinant, kad gyvena tikruose rūmuose. Todėl ilgai užsibūti ne itin jaukiame raudonplyčiame name nebuvo reikalo.
Dėmesį patraukė netoli rūmų stovintis ūkinis pastatas, aplink kurį esantys įvairūs daiktai rodė, kad statinys yra naudojamas.
Janina Staskonienė – ūkinio pastato šeimininkė. Moteris sakė neseniai gavusi laišką, kuriame yra informuojama, kad ūkinis pastatas yra įregistruotas Kultūros vertybių registre, negali keisti pastato konstrukcijų ar kaip kitaip savavališkai tvarkytis. „Tačiau tvartelio stogas jau griūva. Išpuvusios gegnės”, – teigė J. Staskonienė.
Kultūros vertybių registre nurodoma, kad statinys – raudonų plytų, pamatą sudaro lauko akmens mūras, pastato būklė yra bloga. Tuo teko įsitikinti ir žurnalistams.
Prieš 30 metų į Jotaučius atsikėlusi pašnekovė teigė ūkinį dvaro pastatą gavusi už pajus, o gyvenamąjį namą šalia pirkusi už 4500 rublių. „Ūkiniame pastate kažkada buvo kumetynas, o gyvenamajame name gyveno keturios buhalterių šeimos”, – prisiminė moteris.
J. Staskonienė prasitarė, kad kažkada ir jai teko pagyventi dvaro rūmuose, bet tuos metus ji prisiminė su siaubu. „Antrame aukšte buvo įsikūrusi buhalterija. Visi vaikšto, bilda, labai daug žmonių nuolat šmirinėjo aplink. Buvo nejauku”, – sakė moteris ir pridūrė, kad kolūkių laikais rūmuose buvusi kontora, parduotuvė, valgykla ir kultūros namai. Anot pašnekovės, rūmų patalpas yra nusipirkę keli privatūs asmenys, vienas butas, kuriame dabar ir gyvena šeima, priklauso rajono savivaldybei.
Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistas Arvydas Mitalas patvirtino, kad Jotaučių dvaro rūmuose yra savivaldybės administruojamų patalpų, jose įrengti socialiniai būstai. Paklaustas, kokį dėmesį valdininkai planuoja skirti šiam paveldui išsaugoti, specialistas patikino, kad artimiausiu metu nebus imtasi jokių veiksmų. „Kad apsaugotume pastato sienas, mes kažkiek patvarkėme stogą. Kol kas investuoti į šių rūmų renovaciją neketiname. Ir tam yra keletas priežaščių – kažkada dideliu kultūros židiniu buvęs pastatas šiandien jau yra geografiškai nepalankioje vietoje, pakankamai toli nuo didesnių gyvenviečių; rūmai priklauso keliems savininkams”, – tvirtino A. Mitalas.
Jurgitos Pavilonienės nuotr. 