Vis labiau gražėjantys orai į kiemus, sodus, gatves išvaro aplinkos tvarkytojus – kas su šluota, kas su grėbliu. Kuktiškėse – pats darbymetis. Žurnalistams lankantis miestelyje, prie seniūnijos plušo gatvių tvarkytojai, aplink namus sukiojosi jų šeimininkai, rinkdami žiemos vėjų suneštas šiukšles, grėbdami užsilikusius medžių lapus. Svečio akis džiaugiasi išgražėjusiu miesteliu, o širdis – tradicijas gerbiančių gyventojų pastangomis išsaugoti savo istoriją, kurioje reikšmingą vietą užima Kuktiškių dvaras.
Kuktiškių dvaras kitoks, nei anksčiau aprašyti Užpalių ir Vaikutėnų dvarai. Sodyboje yra išsaugotas geros būklės gyvenamasis namas (Vaikutėnų dvaro sodyboje likę tik ūkiniai pastatai) ir sodyba turi vieną šeimininką (Užpalių dvaro sodybos pastatus valdo skirtingi subjektai). Dabartiniai savininkai Dalia (pagal dokumentus – Stasė) ir Vytautas Jankauskai, vartydami senas nuotraukas, mena tik tą istorijos dalį, kurioje figūruoja V. Jankausko tėvas Povilas, tačiau jie žino ir tą dalį, apie kurią daugelis iš mūsų gali jau tik skaityti. Ir bene svarbiausią vaidmenį čia atlieka Utenos krašto enciklopedija, kurioje rašoma, kad 19 a. dvaras ir miestelis vadintas Kukutiškiu, jis priklausė Švenčionių pavieto poniai Eleonorai Jančevskai, o Kukutiškių miestelyje ir dvare tada gyveno beveik 4 000 gyventojų.
Minimas 19 amžius nėra istorijos pradžia. Apie dvarą buvo žinoma jau kur kas anksčiau. Štai 1387 m. vasario 17 dieną buvo duota privilegija – raštas, kad Vilniaus vyskupija gauna Labanoro, Molėtų ir ,,Kukutiszek” dvarus, kuriuos valdė iki 1796 m., kol juos su bažnyčių ir vienuolynų žemėmis konfiskavo caro valdžia, ir Kuktiškės buvo padovanotos Vilniaus universiteto prof. Ferdinandui Frankui. Manoma, kad padedant gamtininkams Peteriui ir Jozefui Frankams, dirbusiems Vilniaus ir Peterburgo universitetuose, Kuktiškių dvare buvo įkurtas retų augmenų parkas. Prof. B. Jundzila mini Kuktiškių valsčiuje tyrinėjęs florą. Kuktiškių dvaro rūmuose buvę daug vertingų meno kūrinių, o pats F. Frankas buvęs griežtas, požiauris. Po jo dvarą paveldėjo duktė El. Jančevska, vėliau jos dukra Marija Pšybilska. Visi jie palaidoti Kuktiškių kapinėse.
Istorijos šaltiniai byloja, kad 16 a. dvare buvusi tokia sunki baudžiava, jog dalis valstiečių vyskupo Protasevičiaus laikais išsikėlę į kitus dvarus. Po Žygimanto Augusto reformos prie dvaro buvo imta kurti palivarkus bei užkaborius. Tada dvarui priklausė 20 kaimų, 22 užkaboriai. Kuktiškių dvaras turėjo 167 valakus (valakas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės ploto matavimo vienetas, lygus apie 21 ha) žemės, daug miško, 30 ežerų, 147 valstiečiai, ėję baudžiavą. Kaimai, priklausę dvarui, buvo padalyti į Kuktiškių, Labanoro, Buitūnų ir Kačiūnų vaitijas. Kuktiškių dvarui priklausė ir Saldutiškio žemės.
Vilniaus vyskupijos turtą padalijus į 12 raktų, Kuktiškių dvaras tapo vienu iš jų. 1640 m. vyskupo A. Vainos rūpesčiu Kuktiškėse buvo pastatyta pirmoji medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kapinėse – koplyčia.
Likusiame Vilkmergės pavieto Kuktiškių dvaro ir Labanoro vaitystės 1731 m. inventorizacijos akte smulkiai aprašyta parke esanti tinkuota ponų rezidencija su koklių krosnimis, tinkuotu ūkiniu pastatu, dviaukščiu svirnu, didele arklide, 8 tvartais, 8 klojimais, 6 jaujomis, malūnu ant Vyžintos, 30 ežerų, iki šiol išlaikiusių tuos pačius vardus, 4 upės. Dvarui priklausė kaimai iki Nemeikščių, ribojosi su Kaltanėnais, Dubingiais, Inturke, Suginčiais, Tauragnais. Įėjo dabar Utenos seniūnijai priklausą Griūčių (Gručios), Biliakiemio, Puodžių kaimai.
Būta ir 1713 m. inventoriaus, sudaryto kunigaikščio Ancūtos. Iš Vilniaus gubernijos gavę leidimą, 1867 m. dvaro valstiečiai ėmė išsipirkti iš E. Jančevskos žemę. Lietuvos Steigiamojo Seimo 1920 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu caro dvarai, tarp jų ir Kuktiškės, buvo konfiskuoti. M. Pšybilskai palikta tik 3 ha, o po 3 metų dvaras buvo išvaržytas ir jį 1923 m. nupirko Saldutiškio dvaro savininkas Boleslovas Jaloveckis. 1930 m. jo vaikai už 4 000 dolerių šį dvarą pardavė P. Jankauskui.
Kuktiškių dvaro pastatas anksčiau buvo dabartinio miestelio centre ties Kuksos ir Vyžinčios upelių santaka. Naujoje vietoje, prie plento, kuriame dabar ir šeimininkauja Jankauskai, dvaras įkurtas ponų Frankų.
Jurgitos Pavilonienės nuotr. 