Žvejybą pamėgęs Ugnius pradėjo kurti žuvis iš molio

Utenos jaunimo mokyklos Laisvalaikio skyriaus keramikos būrelyje visu intensyvumu verda darbas: jaunieji keramikai ne tik mokosi šio meno paslapčių, bet ir patys kuria įvairius dirbinius. Jiems patarimus žarsto šio būrelio vadovė Jovita Paukštytė, kiekvieną vaiką pagirianti už įdėtą triūsą, pastangas ir, žinoma, rezultatą.

Čia tarp keramikos dirbinius kuriančių vaikų savo ramumu išsiskiria 14 metų Ugnius Gališauskas. Berniukas kruopštus, kantrus, tad visų pirma kiekvieną būsimą darbą iš anksto gerai apgalvoja, o tik po to savo rankomis prisiliečia prie stebuklingojo molio. Jo kūryba apkeliavo daugelį kitų rajonų, o „Rožinis pasaulis“ nustebino pačią Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Į užduotus žurnalistų klausimus Ugniui atsakyti padėjo jo mokytoja Jovita Paukštytė.

Ugniau, pasakyk, kodėl atsirado susidomėjimas keramika?

Mano draugas lankė keramikos būrelį, tad pasiūlė ir man. Maždaug prieš septynerius metus pradėjau lankyti ir labai patiko. Tąkart buvau pirmokas. Iš pradžių atėjau tik pabandyti, tačiau ši veikla užkabino. Patiko darbai iš keramikos, pasijutau lyg būčiau namuose.

Jovita: Berniuko talentus pastebėjau vėliau, tačiau žavėjo vaiko kruopštumas, ramumas. Jei imasi kažką veikti, darbą padaro iki galo. Juk dažnai pasitaiko vaikų, kurie pradeda kurti, nusibosta ir meta ne tik darbą, bet ir apskritai šią veiklą. Apie Ugnių to pasakyti tikrai negaliu. Jei kuria sudėtingą dirbinį, visuomet paklausia, kaip derinti detales, spalvas… Kiek vėliau jis pajuto molio plastiką ir tie jo darbai kasdien vis gražėjo ir žavėjo. Stebino tai, kad pasiūlius kurti sudėtingesnius darbus, jam viskas puikiai pavykdavo.
Į Ugniaus darbų istoriją bus įrašytas originalus darbas „Rožinis pasaulis“, kurį padovanojo Prezidentei D. Grybauskaitei. Tai sudėtingas kūrinys-taupyklė, susidedanti iš mažyčių žiedelių, rožyčių. Mane stebina tai, kad berniukas kuria ne įvairiausius monstrus, automobilius ar dinozaurus, o gėles ir gamtos detales. „Rožinį pasaulį“ kūrė sunkiai, įdėjo daug kruopštumo, tad jis vertas papuošti Prezidentės namus.
Vienas jo darbas buvo iškeliavęs į Seimą, kur konkurse Ugnius laimėjo II vietą su iš molio sukurtu kūriniu – jame taip pat netruko gamtos motyvų. Juk konkurse susirungė su stipriais konkurentais, lankančiais prestižines mokyklas ir būrelius didžiuosiuose miestuose. O juk čia, Utenoje, mūsų vaikai po pamokų gali lankyti tik įprastus būrelius. Galbūt jiems kartais norėtųsi ir daugiau, bet neturi galimybių.

Iš molio sukurti sudėtingą darbą – prakartėlę – išties nelengva. Tam neretai nesiryžta net profesionalūs keramikai. O Ugniui pavyko sukurti prakartėlę – jis kartu su bendraamžiais šiemet dalyvavo ir Rokiškyje vykusioje prakartėlių parodoje.

Jovita: Ugnius, kurį paviliojo religinė tematika, sukūrė prakartėlę bei molio pataluose „suvystė“ kūdikėlį. Tai ažūrinė kompozicija, padabinta paukščių medžiu. Dar anuomet, kai dirbau Ignalinoje, su mokiniais dalyvaudavome prakartėlių parodose. O vėliau į šias parodas vykdavau ir su uteniškiais, o Ugniaus darbai visuomet likdavo pastebėti, mat jo kompozicijos išskirtinės.
Įvertinimų jau nebeskaičiuojame, tad džiaugiamės kiekvienu pasiekimu.

Tavo bendraamžiai tikriausiai svajoja apie ateitį, planus ir siekius. Ar turi svajonę?

Šiuo metu ne. Taip pat nežinau, ar savo ateitį norėčiau sieti su keramika. Šiandien galbūt dar reikia daugiau dirbinių sukurti.

Jovita: Man atrodo, kad tokio amžiaus vaikai nelabai supranta, kas yra ateitis. Jie gyvena šiandien ir dabar: pamokos, namų darbai, o apie ateitį tikrai nesusimąsto. Tai, ką Ugnius gauna šiame keramikos būrelyje, ateityje tikrai pravers ir panaudos praktiškai. Jei netaps keramiku, jo vidinis pasaulis tikrai bus labai gražus, turės supratimą apie jį supančią aplinką, grožį. Juk meninės sielos vaikai yra geri, neturi pykčio, jie kuria grožį ir šiais laikais tai labai svarbu.

Ar sunku suderinti mokslus ir popamokinę veiklą?

Šiandien nėra sunku. O kaip bus vėliau, dabar sunku pasakyti. Į keramikos būrelį atbėgu ketvirtadienį ir penktadienį. Būrelis dar vyksta trečiadieniais, bet šiomis dienomis ateiti negaliu, nes turiu daug kitos veiklos.

Ką per septynerius metus išmoko Ugnius?

Jovita: Dažniausiai jis ateina žinodamas mintį, kaip ją įgyvendinti. Išmoko formų kūrimo, spalvų derinimo ir daugelio kitų svarbių dalykų. Žino, kad baltas molis yra trapesnis, iš šios medžiagos kuriant darbus reikia nepriekaištingos švaros.

Teko girdėti, kad kuri neįprastą žuvų iš molio kolekciją?

Taip. Šiuo metu esu padaręs nemažai žuvų. Štai lydekos galvą nulipdžiau. Kodėl žuvys? Galbūt todėl, kad mėgstu žvejoti. Žvejodamas susipažįstu su įvairiomis žuvų rūšimis ir noriu jas įprasminti savo kūriniuose. Dar nežinau, ką su žuvimis iš keramikos darysiu. Kai kurias jau pardaviau, o tas, kurios man labiausiai patinka, veikiausiai pasiliksiu sau.

Galima teigti, kad kūryba atneša ir pelno?

Dažnai už uždirbtus pinigus įsigyju molio, kurio man tikrai daug reikia.

Jovita: Štai sukurti tokią lydekos galvą reikia turėti fantazijos, nes puikiai išgauta ne tik forma, bet ir kaip tikri atrodantys dantys, žiaunos… Juk viską lipdė iš atminties. Suderinus formas ir spalvas žuvys išeina it gyvos. Vaikams yra labai smagu, kai jų darbais kažkas susižavi, juos perka.

Tavo dirbinių išskirtinis bruožas – gamtos motyvai? Kodėl?

Galbūt todėl, kad man patinka būti gamtoje, stebėti joje besikeičiančius reiškinius. Lankau futbolą, tad ir tuomet, kai vyksta treniruotės, būnu gamtos prieglobstyje. Todėl ir nenoriu lipdyti vienokio ar kitokio automobilio modelio, todėl man labiau patinka gėlės, angelas ar dieviška būtybė.

Autorės nuotr.

{youtube}_osWojbXT1I&feature{/youtube}

Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. UAB „Utenos diena“ 2016 metų projektui „Utenos krašto kūrėjai“ skirta 3800 eurų. 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Aktualijos

Featured

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas

Krašto žinios