Kai Utenos apylinkėse gaudė automobilių motorai ir vyko tarptautinis ralis, Vilniuje į tradicinį susitikimą rinkosi Vilniaus, Kauno ir kitų miestų kraštiečiai uteniškiai, kuriuos po savo sparnu buria klubas „Indraja”. Kaip ir kasmet, šiemet šiame renginyje buvo visko: ir dainų, ir sveikinimų, ir dėkavojimų, ir pasisakymų, ir naujų pažinčių bei veidų.

Kaip visada pirmu smuiku grojusi ir kelių šimtų žmonių minią nuraminusi klubo viceprezidentė Gražina Kadžytė pakvietė klubo prezidentą prof. Arvydą Šaltenį priminti susirinkusiems žemiečiams, jog šioje jaukioje Vilniaus dailės akademijos auloje, kuri kraštiečius priima jau ne pirmą kartą, visada nutinka kažkas naujo, gražaus ir kitoniško. Šiemet – ant plataus koridoriaus sienų jaunosios kartos dailininkės, šios alma mater auklėtinės, uteniškės Indrės Leščinskaitės tapybos darbai.
Buvo prisimintas ir pagerbtas visai neseniai Baltimorėje (JAV) miręs, kartą toje pat auloje su kraštiečiais susitikęs poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas. Anuomet jo „Prisikėlimo viziją” skaitė prof. A. Šaltenis, šį kartą to daryti nesiryžęs ir pakvietęs perskaityti, anot jo, šiuos dalykus geriau išmanantį aktorių kraštietį Ferdinandą Jakšį. Kas buvo pamiršęs, o kas ir pirmą kartą girdėjo niliūniškai transformuotą teismo dramą.
G. Kadžytė, pastebėjusi, kad „…teisėjais esame mes patys”, pakvietė visus pagerbti išėjusius anapilin, kurių, kaip pastebėjo moteris, šį kartą nedaug. Po tylos minutės ir sukalbėtos maldos viceprezidentė visus pakvietė paklausyti „Smetoniškų berniokų”, apie kuriuos galima kalbėti daug ir įvairiai. Kiekvieno jų gyvenimo potyriai skirtingi ir jie visi, kaip sakė prof. Algirdas Vyžintas, užkopę ant aštuntojo, o kai kas ir ant devinto gyvenimo laiptelio dar dainuoja ir žavi savo laikysena susirinkusiuosius į visų laukiamą susitikimą. „Dainuojame daugiau ne balsu, o širdimi…” – nuskambėjo prof. A. Vyžinto lūpose, tačiau, anot šio „smetoniško bernioko”, svarbu ritmas, melodija ir harmonija, kuri vis dar yra jų dainose. Pasak profesoriaus, ši „traicė” – svarbi visur ir visada, net ir gyvenime… Ir nuvilnijo aulos skliautais tyli „smetoniškų berniokų” akapela atliekama melodija, vis kildama… aukštyn aukštyn. Ir kaip tada nespausi rankos ir nedėkosi jiems už gyvenimo patirtį ir meilę dainai, melodijai, ritmui, harmonijai… Meilę, kuri iki šių dienų jų lūpomis skamba jau 20 metų…
Tokio jubiliejaus paakinti šios sukakties proga sveikino ir Utenos rajono savivaldybės vadovai – jų deleguotas mero pavaduotojas Vidmantas Valinčius su savo palyda dėkojo ir įteikė mero Alvydo Katino pasirašytas padėkas visiems šį kartą dainavusiems „Indrajos” ansamblio vyrams: Juozui Vanagui, A. Vyžintui, Albinui Vanagui, Antanui Čiužui, Vladui Leipui. Juos sveikino ir į didžiąją sceną kvietė Utenos kultūros centro direktorė Asta Motuzienė bei jos pavaduotoja Regina Katinaitė-Lupickienė, taip pat – kraštiečių klubo prezidentas prof. A. Šaltenis su klubo kanclere Rita Aleksandravičiūte.
Dar viena susitikimo akimirka – maestro Juozo Vanago, sausio mėnesį atšventusio garbingą 90-ies metų jubiliejų, paminėjimo šventė: pagarba ir padėkos, prof. A. Šaltenio ir R. Aleksandravičiūtės užrišta jubiliejinė juosta, jo gimtojo krašto Vilučių moterų ansamblio dainos skambesys, suburto „Indrajos” choro, kuriam vadovauja Daina Lazauskienė, dainos, kompozitoriaus Liongino Abariaus prisiminimai ir maestro J. Vanagui skirtos melodijos, aplodismentai… Užpalių krašto bendruomenės sveikinimai, kuriuos kartu su dovanomis jubiliatui atvežė Užpalių gimnazijos direktorė Virginija Stukienė, vyr. bibliotekininkė Vida Juškienė ir seniūnas Eugenijus Keraminas, suskambo kaip tėviškės krašto padėka. Prisiminimai ir įdomios gyvenimo detalės skambėjo iš uteniškio maestro Adolfo Driuko, mokytojos, dabar garbingos senjorės Birutės Žemaitienės lūpų, nepamiršo pasveikinti J. Vanago ir ilgametis klubo koordinatorius Utenoje Romualdas Valančiūnas, perdavęs ir Utenos miesto garbės piliečio Vytauto Petronio sveikinimus.
Susitikime buvo prisiminti kraštiečiai, praėjusiais metais šventę sukaktis. Vienas iš jų – prof. A. Šaltenis, kuris sulaukė gražaus 70-mečio ir ta proga Vilniuje surengė personalinę parodą. Jo sukakties proga dienos šviesą išvydo ir monografija, o šiemet sausio 29 dieną Utenos rajono savivaldybės taryba kraštietį profesorių pagerbė skirdama jam Utenos krašto garbės piliečio vardą. Tarybos sprendimą visiems paskelbė ir ta proga profesorių pasveikino vicemeras V. Valinčius, žurnalistas kraštietis Stanislovas Balčiūnas jam padovanojo praėjusiais metais išleistą dviejų dalių monografiją „Užpaliai”, klubo prezidentą sveikino Vilniaus užpalėnų klubo pirmininkas Jeronimas Galvydis, leidyklos „Indra” savininkai Žaneta ir Antanas Kibickai.
Kraštiečių šventėje buvo paminėtas ir kultūrinio kraštiečių žurnalo „Indraja” 25-metis. Pirmasis šio leidinio redaktorius rašytojas Petras Panavas trumpai prisiminė jo leidimo pradžią, pašvęstus 23 metus, o dabartinis redaktorius, šių eilučių autorius, padovanojo kraštiečiams sukauptus žurnalus, papasakojo apie šiandieninę leidybą.
Šį kartą susitikime negalėjusi dalyvauti kraštietė Seimo narė Milda Petrauskienė tiek Vilniaus užpalėnų klubo narių, tiek visų susirinkusių vaišių stalą papuošė didžiuliais „Skruzdėlynais”. Dar ilgai kraštiečiai nesiskirstė namo – kalbos, prisiminimai, pasisveikinimai ir naujienos liete liejosi, nes kitas pasimatymas tik kitąmet, tradiciškai paskutinį sausio šeštadienį.

Autoriaus nuotr.

{youtube}yNMyaaYYjCY{/youtube}

{youtube}WOkF4H3SacE{/youtube}

{youtube}f24Cca6TCvk{/youtube}