Prieš 100 metų liepos 15 dieną gimė vienas žymiausių lietuvių poetų, vertėjas, literatūros kritikas Alfonsas Nyka-Niliūnas (mirė 2015 metų sausio 20 dieną Baltimorėje, JAV, palaidotas Utenos kapinėse). Rašytojas, kurio tikrasis vardas ir pavardė Alfonsas Čipkus, vaikystę praleido visai šalia Utenos, Nemeikščių kaime.
Liepos 15 dieną šio garsaus poeto gimimo šimtmetį uteniškiai įprasmino išskirtiniu renginiu, o poetė Utenos krašto dukra Rūta Mikulėnaitė–Jonuškienė, šiuo metu gyvenanti Škotijoje, socialinėje erdvėje pasidalijo jautriais prisiminimais po susitikimo su A. Nyka–Niliūnu Vašingtone 1998 metais.
„Ypatinga diena. Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Viskas sudėta ir surašyta. Trys susitikimai – Vilniuje, Utenoje ir Vašingtone. Keli laiškai. Interviu ir pokalbis po mano šiaudiniais sodais Amerikoje (rugiai iš tų pačių Klovinių ir Nemeikščių laukų). Keli įrašai „Dienoraščių fragmentuose”. Širdį glostanti eilutė – „Ne moteris, o tikras paukštis”.
Viskas tiek tikra ir trapu.
„Niekad nereikia rašyt poezijos, eilėraščio, kaip jį supranta mokykloje. Kaip išmoko mokykloje. Reikia rašyt be ypatingo specialaus apsisprendimo. Nesvarbu, kas išeis… Užrašyti ir nelabai stengtis formalizuoti. (…) Eilėraščiams reikia atrankos. Paskui vengti pasikartojimo, kas iš tikrųjų yra labai sunku nes iš tikrųjų žmogus visą gyvenimą rašo vieną ir tą patį eilėraštį. Paskui vengt artimų, žmogiškų santykių perkėlimo, kuriems poezijoje ne vieta. Vulgariai tariant, flirto, kuris yra tik balastas, traukiantis į dugną.
Viskas turi būt absoliučiai tikra. Nieko, nieko nemeluot… O tai reiškia, kad viską reikia meluot. Jeigu viskas natūralia prasme bus tiesa, bus blogai… Tą netiesą ir tiesą reikia paverst eilėraščiu…
Reikia labai bijot rašyt „taip – kaip”. Taip, kaip kas nors. Kaip Lietuvoj dabar dažniausiai paskutiniu metu rašoma. Kur nors paskaitė, kur nors… Reikia įsikalt į galvą, kad nieko nereiškia moderniškai ar nemoderniškai – nėra tokio dalyko. Poezija, eilėraštis yra kaip pinigas. Yra tik tikras pinigas, ir jokios kitos išeities nėra” (iš pokalbio su Alfonsu Nyka-Niliūnu Vašingtone 1998 metų liepos 3 dieną).
Nuotraukose – su poetu Vašingtone vykusiame „Smithsonian folk life” festivalyje 1998-07-03). Gerai būtų Nemeikščiuose gyvent, bet nebėra… Vasarą ten gerai, o žiemą dar geriau…Kokie gražūs buvo tie laukai ir kokios šaltos žiemos…”, – rašė R. Mikulėnaitė–Jonuškienė.
Laikraščio „Utenos diena” inf.