Palikęs vadovo darbą Anglijoje, Audrius Meseckas prieš ketverius metus grįžo į Suvalkiją ir ėmėsi seniai brandintos minties – šilauogių auginimo. Net ir jam pačiam šiek tiek neplanuotai Stirniškių kaime (Vilkaviškio r.) galiausiai įsikūrė netradicinis ūkis, kai jame apsigyveno ir danielių banda. Ūkininkas neslepia, kad būtent Europos Sąjungos parama jį paskatino imtis gyvūnų auginimo ir ragina kitus smulkiuosius ūkininkus nepraleisti galimybės ja jau netrukus pasinaudoti.
Smulkieji ūkininkai paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ galės teikti nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d. Vienam ūkininkui gali būti skirta iki 15 tūkst. Eur išmoka.
Už pirmą gautą paramą – traktorius ir 11 danielių
A. Meseckas apie šilauogių auginimą pradėjo galvoti dar 2014 m. Norėdamas užsidirbti ūkiui reikalingoms investicijoms, jaunas vyras tuomet 4 metams išvyko į Daniją ir Angliją. „Užsienyje dirbau žemės ūkio srityje, tad kaupėsi ne tik pinigai, bet ir patirtis. Galop 2017 m. pakilus iki vadovo pareigų šiltnamiuose, man jau nebebuvo įdomu pasilikti svetur dar vienam sezonui, tad pasirinkau grįžti į Lietuvą ir imtis ūkininkavimo“, – pasakoja ūkininkas.
Tuomet dar nė 30-ies neturėjęs A. Meseckas nusprendė pradėti ne tik uogininkystės verslą, bet iškart kurti mišrų ūkį, ir ne visai įprastą.
„Mačiau, kaip kaime karvės išnyko, tad ieškojau kažko įdomesnio ir pelningesnio, – veiklos pradžią prisimena ūkininkas. – Važinėjant po Lietuvos ūkius labiausiai sudomino danieliai, kurių priežiūra – minimali, palyginus su kitais gyvūnais.“
A. Meseckas du kartus pasinaudojo parama pagal KPP priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“. Pirmą kartą už gautą išmoką ūkininkas įsigijo pirmuosius 11 danielių, traktorių šilauogyno priežiūrai ir pašarų gamybai bei šilauogių sodinukų. Antruoju paramos etapu investicijas skyrė produkcijos perdirbimui.
„Įsigijau liofilizatorių, giluminį šaldiklį, mikroautobusą su vėsinimo įranga bei statybines medžiagas ūkinio pastatui atnaujinimui. Dabar galiu pardavinėti ne tik šviežias uogas, bet ir jas perdirbti – džiovinti šaltyje, t.y, liofilizuoti, taip pat pagaminti sulčių, bandome atrasti džiovintų ir skanėstų – pastilių – receptūras. Be gautos paramos uogų perdirbimas būtų buvę daug tolimesni planai“, – pripažįsta stirniškietis.
Ūkininkas džiaugiasi, kad gautos išmokos leido iškart sukurti didesnio efektyvumo ūkį, pradėti nuo didesnių apimčių. „Reikia nebijoti naudotis tokia galimybe, nes su parama žymiai greičiau galima tapti konkurencingu ūkiu, iš kurio gautos pajamos reikšmingai prisidėtų prie šeimos biudžeto“, – ragina A. Meseckas, dabar auginantis beveik 50 danielių bandą ir turintis turi virš 1,5 tūkst. šilauogių krūmų.
Kas gali gauti paramą
Šiemet žemės ūkio ministro įsakymu buvo šiek tiek pakeistos priemonės įgyvendinimo taisyklės.
Svarbus pokytis yra kuriantiems mišrųjį ūkį, kuris nuo šiol apibūdinamas kaip ūkis, kurio pajamos, įgyvendinus verslo planą, gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų. Atitinkamai, jei nors iš vieno žemės ūkio sektoriaus yra/bus gaunama daugiau kaip 50 proc. pajamų, toks ūkis yra/bus laikomas specializuotu.
Aktualu tai, kad atsirado naujas reikalavimas ir įsipareigojimas dėl investicijų registravimo ir naudojimo, – nuo šiol būtina visas verslo plane numatytas investicijas ne tik visiškai apmokėti, pristatyti į ūkį, bet ir įregistruoti viešuosiuose registruose (jei registracija privaloma) bei naudoti verslo plane numatytai veiklai vykdyti. Verslo planas nebus laikomas įgyvendintu, jei numatytos investicijos verslo plano įgyvendinimo metu nebus naudojamos ūkio veikloje.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į patikslintus reikalavimus išlaidoms – numatyta, kad investicijos turi būti naudojamos, bei nurodyta, kad jei investuojama į kitus sektorius (ne į pieninę galvijininkystę), investicijos privalo būti susijusios su kitu (ne pieninės galvijininkystės) žemės ūkio sektoriumi.
Paraiškos – tik elektroniniu būdu
Paraiškos NMA šiemet turi būti teikiamos elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos, t. y. popieriniai dokumentai, nuskenuoti PDF formatu.
Visais atvejais paraiška ir prašomi dokumentai gali būti teikiami ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.
Apie tai, kaip pildyti paramos smulkiesiems ūkiams paraišką, ją teikti NMA bei kitą pareiškėjams svarbią informaciją bus galima sužinoti NMA organizuojamoje tiesioginėje transliacijoje, apie kurią artėjant paraiškų rinkimui bus pranešta NMA svetainės skiltyje „Naujienos“.
Daugiau: Dynamics 365
