Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka praėjusių metų gruodžio 18 dieną pradėjo vykdyti eksperimentinį novatorišką projektą „Mes knygų s@loje”, kurio pagrindinis tikslas – pasitelkiant virtualią erdvę stiprinti socialiai pažeidžiamų vaikų ir jaunimo psichinę sveikatą. Projekto partneriai – 11 Lietuvos viešųjų bibliotekų su savo bendruomenėje esančiais socialiniais partneriais. Projekte dalyvauja šeši Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos filialai, Vilniaus apskrities, Radviliškio, Lazdijų, Zarasų ir Utenos savivaldybių viešosios bibliotekos. Nors psichologai savo darbo praktikoje jau seniai taiko ne vieną biblioterapijos būdą, virtuali biblioterapija išbandoma pirmą sykį.
Lieka neatpažinti
Projekto dalyviai pagal amžiaus grupes individualiai sukurtose bibliotekų erdvėse jungiasi į grupinius virtualios biblioterapijos seansus, vykstančius žaidimo forma. Virtualius užsiėmimus vykdo profesionalūs psichologai ir psichoterapeutai, kuriems savanoriškai talkina Vilniaus universitetuose psichologijos ir psichoterapijos mokslus kremtantys studentai. Interaktyvių susitikimų metu psichologijos specialistai skaito grožinės literatūros kūrinių ištraukas, diskutuoja su probleminio amžiaus jaunuoliais jiems aktualiomis temomis.
Biblioterapijos seansuose vaikai ir paaugliai turi galimybę likti neatpažinti, nes kiekvienas žaidimo pradžioje susikūrė norimą virtualaus žmogeliuko – „avataro” – įvaizdį.
Projekte „Mes knygų s@loje” dalyvaujantiems vaikams ir jaunuoliams iš socialiai silpniausių Lietuvos regionų suteikiama galimybė bendrauti su nepažįstamais žmonėmis nepatiriant nerimo ar gėdos jausmo. Savo mintis ir būseną seansų dalyviai gali reikšti jiems priimtinu būdu: balsu, pasitelkiant mikrofoną, arba savo susikurtam žaidimo veikėjui „avatarui” priskirdami tam tikrą emociją, kurią šis parodo virtualia kūno kalba, mimikomis. Kiekvienas dalyvis turi asmeninę salą, kurioje stato ir dekoruoja namus, augina gyvūnus, priima svečius.
Rezultatai – akivaizdūs
Kaip „Utenos dienai” sakė Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Violeta Cicėnienė, biblioteka aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, tačiau biblioterapija – visiškai nauja patirtis.
Paklausta, kokiu būdu buvo atrinkti virtualios biblioterapijos projekto „Mes knygų s@loje” dalyviai, Vaikų literatūros skyriaus vedėja sakė, kad bibliotekos kolektyvas puikiai pažįsta čia užsukančius vaikus, todėl tapti novatoriško projekto dalimi pirmiausia siūlė jiems. „Toli gražu ne visi vaikai sutiko su mūsų pasiūlymu. Kai kuriuos kankina tam tikri kompleksai ir baimės, – teigė V. Cicėnienė. – Projekte dalyvauja 10–13 metų ir 14–16 metų vaikai. Šios amžiaus grupės, manau, pasirinktos neatsitiktinai, juk tai – sudėtingiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis.”
Projekte dalyvauja ir A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Aukštakalnio bei Smėlio filialai. Ten vyksta kitokio pobūdžio užsiėmimai – vaikai ir paaugliai žaidžia psichologų parinktus stalo žaidimus.
Pasak V. Cicėnienės, virtualios biblioterapijos projektas duoda lauktų vaisių – jame dalyvaujantys vaikai pamažu tampa drąsesni, labiau pasitikintys savimi. Pašnekovės teigimu, vaikai patys pasirenka: seanso metu bendrauti su psichologais ar tylėti ir nieko nekalbėti.
Dauniškio gimnazijos trečios klasės mokinė
„Dalyvauti projekte „Mes knygų s@loje” man pasiūlė Dauniškio gimnazijos, kurioje mokausi, socialinė pedagogė. Nors iš pradžių šiek tiek dvejojau, nes maniau, kad neišdrįsiu kalbėti priešais minią žmonių, sužinojusi, jog nei psichologai, nei kiti vaikai nematys mano veido, sutikau. Dabar su nekantrumu laukiu kiekvieno antradienio, kai galiu bendrauti su savo bendraamžiais, pasipasakoti jiems, kaip praėjo mano savaitė. Tiems, kurie baiminasi įsitraukti į panašius projektus, galiu pasakyti, kad tikrai nėra ko bijoti. Priešingai – tai puiki proga susirasti naujų draugų, tobulinti bendravimo įgūdžius, išmokti išklausyti kitų žmonių.
Realybėje su projekto dalyviais dar nesame pažįstami, kol kas vieni kitiems galėjome atskleisti tik savo vardus. Tikiu, kad neilgai trukus vieni apie kitus sužinosime daugiau ir tapsime tikrais draugais.”
Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos archyvo nuotr.