Kas yra švinas?
Švinas – tai natūraliai toksiškas metalas, randamas žemės plutoje. Jis naudojamas gana plačiai: kaip lydmetalis, taip pat gaminant pigmentus, dažus, keramikos glazūrą, švino-rūgštines baterijas variklinėms transporto priemonėms, šaudmenis, juvelyrinius dirbinius, net kai kurias kosmetikos priemones ar tradicinius vaistus.
Švino perdirbimas, naudojimas ir disponavimas gali užteršti aplinką ir patekti į žmogaus organizmą. Potencialiais aplinkos taršos šaltiniais gali būti prastai kontroliuojami švino kasybos bei lydymo procesai, nelegalios švino rūgštinių baterijų perdirbimo įmonės, švino turinčios keramikos glazūros naudojimas su maistu susiliečiantiems indams padengti bei dažų su švinu naudojimas. Benzinas su švinu, vis dar naudojamas kai kuriose šalyse, irgi gali būti svarbus taršos šaltinis.
Kokie apsinuodijimo švinu požymiai?
Dažniausiai apsinuodijama švinui patekus į organizmą per virškinimo traktą. Apsinuodijimas gali būti ūminis (atsiranda per trumpą laiką) arba lėtinis, atsirandantis dėl ilgalaikės ekspozicijos. Saugios švino dozės nėra nustatyta.
Švinas kaupiasi organizme ir veikia praktiškai visas organų sistemas. Kaupdamasis švinas iš lėto sekina organizmą. Toksinį švino poveikį galima stebėti visose amžiaus grupėse, bet ypač jis kenksmingas mažiems vaikams. Nebrandi vaikų nervų sistema ypač jautri švino poveikiui net ir tais atvejais kai nėra stebima akivaizdžių apsinuodijimo požymių. Švino poveikis ankstyvoje vaikystėje gali sąlygoti disleksiją, dėmesio trūkumo sutrikimus, sumažinti pažintinius gebėjimus ir netgi tapti asocialaus elgesio priežastimi. PSO duomenimis, dėl švino poveikio pasaulyje kasmet registruojama apie 600 000 naujų proto negalios atvejų vaikams. Švinas taip pat gali pakenkti inkstams, imunitetui, reprodukcijos organams, sukelti hipertenziją.
Prarijus didelį kiekį švino, gali sukelti komą, traukulius ir net mirtį. Vaikams, kurie išgyvena po sunkių apsinuodijimu švinu, gali likti sunkių neurologinių padarinių, pavyzdžiui, kurtumas ar protinis atsilikimas. Net 99 procentai dėl didelio švino poveikio nukentėjusių vaikų gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
Kodėl PSO atkreipia dėmesį į švino turinčius dažus?
Švino į dažus buvo pridedama siekiant suteikti jiems tam tikrų savybių: ryškesnę spalvą, greitesnį džiuvimą ar atsparumą korozijai. Švino turintys dažai vis dar naudojami daugelyje šalių, o nuo to laiko, kai pradėta laipsniškai atsisakyti naudoti benziną su švinu, tokie dažai yra vienas iš pavojingiausių švino taršos šaltinių vaikams. Nepanaudoti švino dažai yra saugūs, tačiau su laiku išdažyti paviršiai nusitrina ir švino turinčios dulkės gali užteršti namų aplinką. Dažų atplaišas ir dulkes lengvai praryja vaikai, kurie paprastai žaidžia ant grindų ir dažnai įsikiša rankytes į burną. Švino dažų pašalinimas, pavyzdžiui renovuojant namus, taip pat gali kelti pavojų užterši aplinką švinu turinčiomis dulkėmis, jei tai nebus atlikta saugiai.
Švino dažai – ilgalaikis taršos šaltinis. Net tose šalyse, kuriose uždrausta naudoti švino dažus prieš kelis dešimtmečius, vis dar yra daug namų, kuriuose paviršiai buvo nudažyti švino turinčiais dažais. Kuo greičiau švino dažai bus uždrausti šalyje, tuo greičiau bus pašalintas jų toksinis palikimas.
Šiandien jau yra saugesnių medžiagų, galinčių pakeisti švino junginius dažuose ir nebloginančių jų spalvinių savybių bei užtikrinančių greitą džiuvimą. Tyrimai rodo, kad šios alternatyvos ženkliai nepadidina dažų savikainos. Tačiau daugelyje šalių vis dar trūksta supratimo apie švino pavojų bei stokojama privalomų standartų dėl švino dažų naudojimo.
Ina VENSLOVIENĖ, Utenos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistė