Europos Parlamente priimtas sprendimas, kad Europos Sąjungos valstybės narės pavasarį galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne. Pagal galiojančias ES teisės nuostatas Europos Sąjungos valstybės narės, remdamosi apsaugos sąlyga dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai, gali drausti GMO auginimą. Tokiu atveju reikalaujama pateikti mokslinį tokio sprendimo pagrindimą.
Pavyzdžiui, geografinėmis Lietuvos sąlygomis GMO srityje nėra atlikta mokslinių tyrimų. Dėl to Lietuva praktiškai negali pasinaudoti dabar galiojančia apsaugos sąlyga dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai.
Europos Parlamento sprendimu ES valstybės narės galės laisvai riboti arba drausti visų arba tam tikrų GMO auginimą dalyje savo teritorijos arba visoje teritorijoje.
Įsigaliojus naujai direktyvai, norint uždrausti GMO auginimą valstybėje narėje, veiks dviejų etapų sistema.
Pirmuoju etapu, dar iki išduodant leidimą dėl GMO komercinio auginimo, ES valstybė narė per Europos Komisiją turėtų teikti prašymą įmonei, pateikusiai paraišką ir pranešimą dėl GMO komercinio auginimo, dėl geografinės taikymo srities apribojimo (išėmimo). Įmonei nesutikus išimti šalį iš geografinės taikymo srities, ji galės taikyti antrąjį etapą pasirenkant kitus teisėtus draudimo pagrindus. Pavyzdžiui, miesto ir kaimo planavimo, socialinių ir ekonominį padarinių, siekiant išvengti netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose ir žemės ūkio politikos tikslų, viešosios politikos ir kt.
Kad mūsų šalyje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, patvirtina genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolės rezultatai. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų tiekimas rinkai yra griežtai kontroliuojamas. Aplinkos ministerija iki šiol nėra pritarusi nei vienam Europos Sąjungos leidimui auginti genetiškai modifikuotus augalus šalies teritorijoje, o GMO išleidimo į aplinką kontrolė vykdoma nuolat.
Aplinkos ministerijos inf.