Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalies miškams jau padidėjo gaisrų pavojus. Dauguma miškų yra trečios gaisringumo klasės (vidutinis pavojus), o Radviliškio, Panevėžio, Kėdainių, Raseinių, Jonavos, Kauno, Dubravos, Kazlų Rūdos, Prienų, Veisėjų, iš dalies Šakių, Kaišiadorių, Alytaus, Marijampolės ir Kupiškio urėdijose – ketvirtos klasės (didelis pavojus).

„Tose urėdijose, kur didelis gaisrų pavojus, o Kuršių nerijoje – visą laiką, miškininkai yra kovinės parengties. Tačiau jų pastangas apsaugoti mišką gali paleisti vėjais ir vienas vienintelis žmogus, numetęs neužgesintą nuorūką ar stiklo šukę. Pakanka menkiausios kibirkšties ant sausos miško paklotės – ir įsiplieks liepsnos”, – sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Šiemet, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos preliminariniais šios dienos duomenimis, šalies miškuose užregistruoti 62 gaisrai, išdegė 16 ha plotas (pernai per tą patį laikotarpį užregistruoti 89 gaisrai, apėmę 150 ha plotą). Didžiausias iš jų buvo kilęs Trakų miškų urėdijoje kovo 19 dieną, kuomet išdegė 3 ha plotas. Šiemet urėdijų priešgaisrinės komandos ir miškų pareigūnai į gaisravietes buvo išvykę daugiau nei 320 kartų. Aplinkos ministerija kviečia visuomenę itin saugoti žaliąjį šalies turtą ir pastebėjus gaisrą miške tuoj pat jį gesinti – plakti degantį plotą šakomis, drabužiais ar užtrypti kojomis, užpilti vandeniu ar užberti žemėmis. Nepavykus ugnies įveikti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Aplinkos ministerijos inf.