Gruodžio 3 d. 17 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje Alma MIELIAUSKIENĖ pristatys naują knygą „Valgau ir lieknėju”. Prieš susitikimą su uteniškiais autorė sutiko atsakyti į keletą dažniausiai Jūsų užduodamų klausimų.
Kokia buvo Jūsų lieknėjimo pradžia?
Prieš 30 metų buvau jauna (23 metų), stora, ligota ir nelaiminga, kad niekaip nepavyksta suplonėti. Nevalgiau vakarais, valgiau vien varškę, paskui – vien obuolius, laikiausi įvairiausių dietų. Kol laikaisi, svoris krenta, nustojai – grįžta su kaupu. Taip ir „ploninausi” tol, kol pasiekiau 112 kg ribą.
Medikai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimą ir prognozę gyventi vieną mėnesį. Tad neturėjau, kur dingti: norėjau gyventi, tad turėjau suplonėti. Ir suplonėjau! Per pusę metų numečiau 60 kilogramų.
Sukūriau savo metodiką (Kauno medicinos institute dirbau mokslinį darbą) ir įkūriau pirmąjį Lietuvoje klubą. Periodika rašė, kad aš, teigdama, jog valgyti galima viską, sukėliau tikrą revoliuciją. O viskas labai paprasta. Klube sėkmingai sulieknėjusių moterų istorijos rodo, kad galima valgyti viską (lašinius, kepsnius, šokoladus), valgyti vakare, ilgai miegoti (pavalgei – pagulėk, sako liaudies išmintis) ir sulieknėti. Tunkame dėl to, kad klausome visokiausių teorinių rekomendacijų. Stereotipinės, teorinės, rekomendacijos trukdo lieknėti – svarbu ne kuo labiau save riboti, o nebebijoti valgyti, nes problema ne lėkštėje, o galvoje. Visame pasaulyje yra tokia tendencija: tas, kuris nepabuvojo storulio kailyje, niekada nepadės pasiekti realių rezultatų.
Esu sena (53 m.), išmintinga ir laiminga. Ir noriu, kad taip būtų ir kitoms moterims. Dabar klubas jungia visą Lietuvą. Džiaugiuosi, kad yra tiek sulieknėjusių, laimingų moterų.
Kaip sulieknėti ir vėl greitai nepastorėti, koks receptas? Jūs jau prieš dvidešimt metų rašėte apie tai savo knygose, o dabar ir kiti tvirtina, kad persivalgoma tada, kai kamuoja nerimas, baimė, nusivylimas, vienatvė, nepilnavertiškumo jausmas, bet ar yra išeitis?
Priklausomybė nuo maisto, nutukimas, kaip ir kitos priklausomybės yra ne kas kita, kaip psichologinio diskomforto kompensacija. Tiksliau – mėginimas kompensuoti problemas, su kuriomis nepajėgiama susidoroti. Vienas puola girtuokliauti, kitas – griebiasi narkotikų, o mes – ,,nekaltai” čiuožiame link šaldytuvo. Ir dar guodžiame save, stengiamės apsigauti: „negi ir pavalgyti nebegaliu?” Pavalgyti gali, tik tiek, kiek reikia organizmui. Jei tunkame, vadinasi, perdozuojame nereikalingo maisto ir viskas dedasi į atsargas. Riebaliniame audinyje kaupiasi vadinamieji šlakai, toksinai, tad pačios sau tampame nuodingais užtaisais. Apkūnus žmogus dažnai jaučia silpnumą, jam svaigsta galva, linksta kojos… O juk tai – apsinuodijimo požymiai. Ir visa tai – priklausomybė maistui.
Seniau rūpesčių kėlė maisto trūkumas, dabar – jo perteklius bei kokybė. Nuo ko vis dėlto storėjama?
Kartais žiūrėdami į apkūnų žmogų, manoma, jog niekas jam nerūpi – tik duok pavalgyti. Bet juk yra atvirkščiai: storuliui visą laiką rūpi tai, kaip nustoti valgyti… (Alma šypsosi). Paskaitose akcentuoju, jog galima valgyti visą kokybišką maistą ir lieknėti. Nei lašiniai, nei šokoladas, nei jokie kiti produktai netrukdo sulieknėti. Pvz., lašiniuose, kuriuos lietuviai nuo seno valgo, yra vaistų, kokių nepagamina jokia galingiausia pasaulyje farmacijos kompanija. Lašiniuose yra arachidinės rūgšties, reguliuojančios medžiagų apykaitą.
Klubo paskaitose dažnai sakau, kad reikia žiūrėti, ką dedi į burną – einant pirkti maisto, reikia ,,įsidėti į smegenis didinamąjį stiklą”. Ar Jūs žinote, kokias konkrečias ligas sukelia produktai, kuriuos turite savo virtuvėje? Juk ant kiekvienos pakuotės surašyta sudėtis. Gaila, bet žmonės dažniausiai nepasižiūri, kokių E prisiperka. O daug kas valgo modifikuotus produktus ir net nenutuokia, kas tai yra. Organizmas ,,streikuoja” – pasipila ligos ir auga svoris. Žmogus moka pinigus už nuodą ir dar žiūri, kiek jis galioja. Žmogaus tukimas ir yra organizmo užterštumo rodiklis.
Kokia Jūsų nuomonė apie dietas? Šiandien jų yra be galo daug: „Delčios”, „Atkinsono”, „Japoniška”, pagal kraujo grupę ir kitos.
Mano nuomone, visos dietos yra geros… kol jų laikaisi. Žinoma, jei tai turi trukti neilgai, kad nespėtų pakenkti. Tačiau per trumpą laiką neįmanoma suplonėti. Tie gramai, kurie nukrenta, sugrįžta dvigubai. Tos, kurios išbandė daugybę dietų, tai patvirtintų. Visos dietos, papildai, sportas, nevalgymas – gerai, tačiau iki tol, kol to laikaisi. Nustojai – ir svoris sugrįžta, dažniausiai net dvigubai.
Prieš keletą dešimtmečių nutukusių žmonių tebuvo apie 20 %, o dabar jau per 50%. Tenka pripažinti, kad masinis dietų laikymasis problemos nesprendžia.
Ar pasninko dienos yra sveika?
Yra esminis skirtumas tarp iškrovos dienų ir pasninko. Aš esu kategoriškai nusiteikusi prieš iškrovas, po kurių vėl dideliais kiekiais valgoma. Aš mėgstu dažnai kartoti, kad laimingas žmogus neserga ir netunka. Laimingi jaučiamės tada, kai apvalome sielą.
Laima RUTKYTĖ