Nesenai Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūroje buvo išnagrinėta administracinė byla, dėl piliečio žiauraus elgesio su eismo įvykio metu partrenkta stirna, paskatino prisiminti apie jau ne vieną kartą aprašytus ir diskutuotus transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais atvejus. Dažnas tūlas paklaus, o koks čia aplinkosauginis klausimas, ar nėra svarbesnių klausimų? Kur „brakonieriai’, kur klimato kaita, dėl ko nebežinome, kada ruduo ar žiema prasideda, ar pasigirti, kiek kiekvieną pavasarį surenkame mūsų pačių išmestų šiukšlių? Taip pripratome prie žiniasklaidos brukamų dirgiklių, kad kalba apie partrenktą stirnelę tapo banali ir nereikšminga. Išnagrinėta byla parodė, kad tokie įvykiai eismo dalyviams turi ne tik skaudžių ir tragiškų pasekmių, bet gali turėti ir tam kitų niuansų.
Medžiotojo elgesys šokiravo
Šiais metais spalio 16 dieną raštu į Utenos rajono agentūrą kreipėsi šeima, kuri pareiškime nurodė, kad 2014 m. spalio 11 d. apie 20 val. kelyje Utena-Kupiškis, ties Atkočiškių k., eismo įvykio metu buvo partrenkta stirna. Važiuodamas pro eismo įvykį sustojo vieno Utenos rajono medžiotojų klubo narys. Pamatęs partrenktą stirną, neįvertinęs stirnos sužalojimo aplinkybių, nedvejodamas paėmė stirną už sužalotų, įtariamai sulaužytų galinių kojų ir siauru vieškeliu tempė vaitojantį iš skausmo gyvūną apie 10-15 metrų. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad žmogus tikrai nenorėjo padėti, bet priešingai, neatsižvelgdamas į gyvūno sužalojimus, dar labiau žalojo partrenktą gyvūną. Medžiotojas nepaisė pasakymo, kad apie įvykį jau yra informuotos specialiosios tarnybos. Nepranešęs to klubo, kurio teritorijoje buvo partrenkta stirna, medžiotojams, jis ėmėsi ryžtingo sprendimo ir matant eismo įvykyje esantiems žmonėms, nusuko stirnai sprandą. Šie medžiotojo veiksmai eismo įvykio dalyviams ir liudininkams sukėlė šoką bei pasipiktinimą. Agentūros pareigūnai, įvertinę eismo įvykio liudininkų parodymus ir medžiotojo prisipažinimą, kad su sužalotu žvėrimi pasielgė neetiškai, medžiotojui skyrė 650,0 litų administracinę baudą.
Visai kitaip galima vertinti prieš metus įvykusi eismo įvykį, kurio metu taip pat buvo partrenkta stirna. Šiuo atveju sužeistą stirną priglaudė Utenos AVPK darbuotojas A. Vaikutis ir vėliau perdavė Utenos rajono pareigūnams, kurie stirną nuvežė gyvūnų globėjams. Tačiau labai gaila – sužalota stirna po dienos nugaišo.
Prisimenu dar vieną atvejį, kuomet vienas pilietis agentūrai pranešė, jog senosiose Utenos miesto kapinėse rado sužalotą, bet gyvą stirną. Nuvykus į nurodytą vietą, prie kapo gulėjo bejėgė stirna. Ji buvo sunkiai sužalota, nevaldė galinių kojų, nes buvo sulaužytas stuburas (tokią išvadą pateikė veterinarai). Stebino tai, jog stirna ieškojo prieglobsčio ne miške, bet arčiau žmonių.
Taip pat negaliu nepaminėti ir vieno iš mūsų krašto žurnalisto susirūpinimo dėl kelyje Zarasai-Kaunas partrenkto briedžio. Buvo reikalaujama atlikti partrenkto briedžio aplinkybių tyrimą. Kadangi eismo liudininkų nepavyko rasti, taip ir liko neištirtos šio įvykio aplinkybės.
Partrenktą žvėrį privaloma atiduoti medžiotojams
Kelių eismo taisyklės ir medžioklės LR teritorijoje taisyklės numato, jog partrenkus didesnį žvėrį būtina kviesti policijos pareigūnus ir registruoti kaip techninį eismo įvykį. Partrenkti medžiojamieji žvėrys priklauso tam medžiotojų klubui ar būreliui, kurių naudojamame ploto vienete būna partrenktas gyvūnas. Nuvažiavus iš įvykio vietos nieko neinformavus konstatuojama, kad buvo įvykdytas administracinis pažeidimas, o suvažinėtą žvėrį įsimetus į bagažinę – neteisėtas žvėries pasisavinimas. Apie susidūrimą su žvėrimi pranešus policijai, pareigūnai iš karto informuoja medžiotojų būrelio narius. Pagal medžioklės taisykles, medžiotojų būreliams priklauso žuvęs žvėris.
Prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės, kaip visų laukinių gyvūnų savininkės, galima tik teisme įrodžius, kad kelio atkarpa nebuvo tinkamai pažymėta, atitverta apsauginėmis tvorelėmis. Už suvažinėtą laukinį gyvūną vairuotojui jokia atsakomybė netaikoma, jeigu jis neviršijo leistino važiavimo greičio, paisė kelio ženklų reikalavimų ir kitaip nenusižengė Kelių eismo taisyklių reikalavimams.
Laukiniai gyvūnai keliuose vairuotojams yra ne ką mažesnis iššūkis nei blogos oro sąlygos – lietus, sniegas ar plikledis. Reikia suprasti, kad dažnai tokie susidūrimai būna lemtingi. Galima bandyti išgelbėti partrenktą gyvūną, bet tam reikalinga skubi pagalba, tačiau partrenkti gyvūnai paprastai būna labai sužaloti be galimybės išgyventi.
Besikankinančio gyvūno gyvybės nutraukimas kartais tampa pareiga, tačiau visais atvejais tai reikia daryti humaniškai.
Utenos RAAD Utenos r. agentūros vedėjas Eimantas PUODŽIUKAS