Netikros naujienos (angl. fake news) tampa vis didesne šių laikų aktualija. Informacija bombarduojamam vartotojui šiandien vis sunkiau orientuotis, kas yra tiesa, o kur propaganda, užslėpta reklama ar melas, kuris gudriai įvyniotas į, atrodytų, paprasčiausią straipsnį ar žinutę „Facebook”. Kaip pastebėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų tyrimų laboratorijos vedėjas daktaras Andrius Šuminas, neretai netikromis žiniomis siekiama komercinių tikslų (pavyzdžiui, pritraukti auditoriją, didinti pardavimus), kitomis bandoma manipuliuoti viešąja nuomone, turint politinių ar ideologinių tikslų, galiausiai piktavalis gali tiesiog norėti jus apvogti – ar tai būtų jūsų tapatybė, ar banko sąskaitos turinys. Nepasimauti ant pavojingo netikrų naujienų kabliuko padės kritinis mąstymas ir keli paprasčiausi klausimai, kuriuos turėtume užduoti skaitydami bet kurį tekstą.
Esminiai klausimai
Skaitant kūrinį – tekstą, žinutę, straipsnį ar įrašą socialinėse medijose – yra svarbu nuolat sau kelti kelis klausimus. Koks pagrindinis teksto tikslas? Koks šio teksto kontekstas, ar jis daro įtaką turiniui? Ar tekste pakanka įrodymų, ar dominuoja bendros frazės „žmonės kalba”, „daugelio teigimu” ir pan.?
Vertinant teksto patikimumą patariama patikrinti autoriaus kvalifikaciją – ar jis yra pripažintas ir išmano tai, apie ką rašo? Ar yra nurodyta autoriaus priklausomybė organizacijoms ar politinis suinteresuotumas?
„Yra pavyzdžių, kai netikrų naujienų skleidėjai bando imituoti realius šaltinius, pavyzdžiui, sukurdami kloninius kanalus labai panašiais pavadinimais. Todėl labai svarbu visada įsitikinti, kas „stovi” už žinutės autorystės”, – patarė Medijų tyrimų laboratorijos vadovas.
Žiniasklaidoje naudojamas informacinis žanras skirtas operatyviai, glaustai paskleisti naujausią informaciją. Žurnalistų parengtą tekstą galima pažinti pagal tai, ar jis atsako į pagrindinius klausimus, ar laikomasi šališkumo, nurodomi šaltiniai, nėra paslėptos reklamos ar įvykių falsifikavimo.
„Ar yra pateikti faktai? Ar jie yra žinomi, ar visgi interpretuojami? Ar įvardijami šaltiniai, komentarų autoriai? Visi šie klausimai padeda apsisaugoti nuo netikrų naujienų ir ugdyti savo kritinį mąstymą, įvertinti „Twitter” ar kitoje platformoje paviešintą žinutę, o ne iškart pulti ja dalytis”, – pabrėžė A. Šuminas.
Socialinės platformos netikrų naujienų skleidimui itin palankios – jose galima „išfiltruoti” auditoriją pagal amžių, lytį, „pamėgtus” puslapius (t. y. pomėgius ir interesus), o ne šaudyti aklai. Tad nekritiškas naujienos įvertinimas ar dar blogiau – tolesnė jos sklaida – gali turėti realių neigiamų pasekmių.
„Pavyzdžiui, rinkimų laikotarpiu kandidatams gali būti metami išgalvoti kaltinimai, siekiant daryti įtaką jų komunikacinei dienotvarkei. Jiems besiteisinant žmonės ima abejoti jų patikimumu, tai gali paveikti ir balsavimo rezultatus”, – kalbėjo pašnekovas. Todėl medijų raštingumo skatinamas kritinis požiūris prisideda ir prie propagandos keliamų grėsmių mažinimo.
Aktualu visiems
Kaip pastebėjo A. Šuminas, kalbant paprastai – medijų raštingumas padės atsirinkti, kuo galima pasitikėti, o kuo ne. Bet tam reikia žinių. Kalbos tyrėjai pabrėžė, kad informacija yra pradinis, o ne galutinis kritinio mąstymo taškas, todėl tam, kad gebėtume plėtoti sudėtingas mintis, reikia turėti daug žaliavos – faktų, idėjų, kūrinių, teorijų, duomenų, sąvokų. Todėl vis daugiau diskutuojama apie kritinio mąstymo ugdymo svarbą dar mokyklos suole, nes tai yra įgyjamas įgūdis, o ne duotybė.
„Žinojimas atsiranda iš tam tikro žinių, patirčių bagažo, kuris turi būti ugdomas kaip ir visi dalykai gyvenime. Medijų ar informacinis raštingumas yra išugdomas įgūdis, paskui kurį tada eina ir kritinis mąstymas. Kadangi šalies ugdymo įstaigose (mokyklose, universitetuose) tam beveik nebuvo skiriama dėmesio, turime tai, kad dabar bendras lietuvių medijų raštingumas yra labai žemo lygio”, – nerimu dalijosi pašnekovas.
Be to, naivu būtų save guosti, kad įmantriai skambantis medijų ar informacinis raštingumas yra aktualus tik tiems, kurie dirba su informacija.
„Mes visi galime būti „išdurti”, pasimauti ant nesudėtingų apgaulės triukų. Kritiškai vertindami mus supančią informaciją mes galėsime atskirti, kas yra tikra, o kas – ne. Tai svarbu kalbant ne tik apie politinius, bet ir, pavyzdžiui, apie finansinius dalykus – išviliotus slaptažodžius, pinigų sumas”, – reziumavo A. Šuminas.
