Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) įgyvendino 2012 metais pradėtą molingų uolienų tyrimo projektą. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad šalies molio klodai galėtų būti panaudojami giluminiams statiniams įrengti.

LGT direktorius Jonas Satkūnas pažymi, kad molis – ne tik statybinė medžiaga. Natūralūs geologiniai molio sluoksniai pasižymi hermetiškumu. Tai vandensparos, per jas praktiškai neprasisunkia požeminis vanduo, jose „užgęsta” tektoniniai lūžiai. Norint sužinoti, ar mūsų šalyje glūdintys molio klodai tinkami giluminiams statiniams – būtini išsamūs tyrimai, kurių dalis atlikta įgyvendinant projektą.
Geologai sudarė tirtinų savybių, procesų ir įvykių sąrašą giliųjų kasinių įrengimui molingose formacijose, įvertino molingų uolienų fizines, mechanines ir izoliacines savybes, atliko visų nagrinėtų molingų uolienų laboratorinius tyrimus, gavo suardytos sandaros bandinių mikrostruktūros vaizdus šiuolaikine įranga ir standartizuotais metodais. Atlikti molingų formacijų tyrimai rodo, kokie klodai galėtų būti tinkamiausi požeminėms talpykloms įrengti. Pavyzdžiui, jei uolienos kietos, mažai plastiškos – tikėtina, kad radionuklidai „nemigruos” į požeminius vandenis ir jų neužterš.
Įgyvendinus projektą taip pat parengtas Molingų uolienų katalogas, kuriame savybės, procesai ir reiškiniai sugrupuoti pagal svarbą požeminiams rezervuarams įrengti. Surinkti duomenys gali būti naudojami molingų uolienų tyrimams planuoti.
Šiuo metu Lietuvoje ištirta tik nedidelė dalis molingų uolienų klodų, kuriuose galima būtų įrengti saugius giluminius statinius. Geriausiai ištirti apatinio triaso moliai, esantys 300 m gylyje.

Aplinkos ministerijos inf.