Balandžio 11–14 dienomis vyko eilinė Europos Parlamento (EP) sesija. Kad priimtų sprendimus, per metus EP nariai Strasbūre renkasi dvylika kartų. Sesijoms ruošiasi Briuselyje. Tai – didžiausias pasaulyje daugiatautis parlamentas. EP nariai yra susiskirstę į septynias politines grupes, arba frakcijas. Ruošiantis sesijoms parlamentarai dirba dvidešimtyje komitetų. Šiuo metu Lietuvai atstovauja 11 europarlamentarų. Apie jų ir kitų narių veiklą „Utenos dienos” skaitytojams pasakoja Strasbūre viešėjusi Karolina RIDIKAITĖ.

Išskirtinis balsavimas

EP debatai, dažnai palydimi vienos ar kitos frakcijos plojimais, yra itin išskirtiniai. Pagrindinis balsavimo išskirtinumas – balsavimų kiekis. Pvz., LR Seime, norint priimti įstatymą, dėl teisės aktų yra balsuojama po kiekvieno straipsnio. EP vienam straipsniui gali būti dvidešimt pakeitimų. Dėl kiekvieno iš jų susitarta iš anksto – žinoma, kaip balsuos kairieji ar dešinieji, ir pagal tai kilnoja rankas. Jei skirtumas nėra akivaizdus – naudojamas elektroninis balsavimas. Per vienos valandos balsavimą rankos gali būti pakeliamos 300–500 kartų. Pirmininkas seka, kaip balsuoja pakeitimo pranešėjas arba frakcijos lyderis, nes pamatyti, koks yra skirtumas, labai sunku. Vyksta ir vardiniai balsavimai dėl taisyklių arba reglamentų direktyvų ar jautrių pakeitimų, kai iš anksto sutariama, kad vyks vardiniai balsavimai. Tuomet yra matoma ne tik kad balsuota už ar prieš, bet ir kas kokią nuomonę išreiškė. Šis balsavimas yra viešas ir prieinamas besidomintiems. Taigi, pagrindinis EP išskirtinumas – daugybė balsavimų.

Be opozicijos

EP nėra opozicijos ir pozicijos. Tarkim, Lietuvoje daugumą užima trys partijos ir jos tampa valdančioji dauguma, o opozicijoje lieka mažuma ir kitos partijos. Viskas priklauso nuo klausimo ir palaikomos idėjos. Yra manoma, kad, jei susitaria didžiosios frakcijos, mažosioms gali būti sunku kažką pakeisti. Žinoma, negalime pamiršti ir nacionalinių prioritetų. Išrinkti parlamentarai turi veikti dėl Europos, bet yra ir nacionaliniai valstybių interesai.

Skaičiai

Negalime pamiršti ir parlamentarų skaičiaus – 751 atstovas iš 28 valstybių. Sesija vyksta nuo 8.30 val. iki 23 val. Žinoma, ne visi dalyvauja svarstant visus klausimus, jų padėjėjai atrenka svarbiausius klausimus, kuriuose dalyvaujama. Sesijos metu vyksta debatai ir balsavimas, o valstybėms narėms tuomet reikia įgyvendinti sprendimus. Itin sunku priimti visoms valstybėms tinkamus sprendimus, kurių įgyvendinimas realiai atsiranda tik po dvejų metų, o poveikį pajaučiame dar po kelerių metų, taigi svarbu kaip galima greičiau aptarti atsiradusias problemas.

Europarlamentarai ragina padėti žemdirbiams

Kovo 14 dieną Briuselyje įvykusiame Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje Europos komisija ir Nyderlandai pripažino, kad žemės ūkio sektorių krečia krizė, ir siūlė ilgalaikius sprendimo būdus, tačiau žemdirbių prašytos papildomos išskirtinės Europos Sąjungos (ES) paramos pieno gamintojams neskirta. Šios sesijos metu parlamentarai teigė, kad ES turi ryžtingiau ir greičiau padėti nuo krizės nukentėjusiems žemdirbiams, ypač pieno ir gyvulininkystės sektoriuose. Tokią žinią europarlamentarai perdavė ES žemės ūkio komisarui Phil Hogan Strasbūre vykusiame plenariniame posėdyje. Kartu jie ragino imtis struktūrinių reformų, kurios subalansuotų maisto tiekimo grandinę, užtikrintų tiesiogines pajamas žemdirbiams ir padėtų jiems prisitaikyti prie rinkos pokyčių.
Dauguma EP narių kritikavo Europos Komisiją už pavėluotą ir nepakankamą reakciją į „didžiausią žemės ūkio krizę per pastaruosius dešimtmečius”. Dalis jų siūlė taikyti daugiau rinkos intervencijos priemonių, pavyzdžiui, laikiną pasiūlos reguliavimą, kiti siūlė skatinti ūkininkus savanoriškai mažinti žemės ūkio produkcijos gamybą. Kai kurie parlamentarai teigė, kad savarankiškas atskirų ES valstybių bandymas sureguliuoti žemės ūkio krizę nepasiteisino, todėl ragino neleisti nacionalizuoti šios politikos. Dalis EP narių taip pat kvietė derybose dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis neaukoti ES žemdirbių interesų. „Padėtis žemės ūkyje yra kritinė: pieno supirkimo kainos siekia nuo 10 iki 15 euro centų ir toliau krenta, tas pats vyksta su kiauliena”,– akcentavo europarlamentaras Bronis Ropė (Žaliųjų aljansas). Jis nepritarė tik savarankiškam gamybos mažinimui, taip pat pasiūlė ES mastu laikinai įvesti privalomą pieno gamybos reguliavimą. Taigi, diskusijos tęsiasi ir Lietuvos žemės ūkis turi laukti galutinių sprendimų.

Bendra pabėgėlių prieglobsčio sistema

Trečiadienį europarlamentarai didele balsų dauguma pritarė šių metų ES biudžeto pataisoms, numatančioms 100 mln. eurų humanitarinę paramą ES valstybėse prisiglaudusiems pabėgėliams. Šios lėšos leis skirti maisto ir suteikti sveikatos apsaugos, būsto, vandens, sanitarijos, higienos bei švietimo paslaugas pabėgėliams.
Nors ES ir Turkijos susitarimas turi trūkumų, jis gali padėti suvaldyti migracijos krizę. Taip teigė daugelis europarlamentarų surengtoje diskusijoje. Daugelis EP narių išreiškė susirūpinimą dėl ES ir Turkijos susitarimo. Jie ragino Europos komisiją ir ES Tarybą atidžiai sekti žmogaus teisių ir saviraiškos laisvės padėtį Turkijoje. Kai kurie abejojo, ar Turkiją galima laikyti „saugia šalimi” pabėgėliams. Nemažai europarlamentarų abejojo, ar susitarimą pavyks įgyvendinti, nes kontrabandininkai gali pasirinkti naujus kelius į Europą.
ALDE grupė (liberalų ir demokratų aljansas Europoje) kritikuoja susitarimą su Turkija, kuri naudojasi susidariusia situacija ir kelia reikalavimus tiek ES, tiek atskiroms jos narėms. Taip pat yra patvirtintų duomenų, kad Turkija siunčia pabėgėlius atgal į Siriją. ALDE grupė siūlo kuo greičiau įsteigti Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą, susitarti dėl bendros prieglobsčio sistemos ir numatyti legalią migraciją į ES, kuriai sąlygos būtų numatytos ES teisės aktuose. Yra žinoma, kad patys pabėgėliai nesutinka priimti pabėgėlių statuso Turkijoje ir vis tiek ieško nelegalių būdų, kaip patekti į ES. Taigi, šios priemonės prisidėtų prie krizės sprendimo. ALDE sako, kad akivaizdu, jog pavienių ES valstybių narių pastangos ir tik pavienės solidarumo apraiškos problemos neišsprendžia.
Parlamentaras Antanas Guoga palaiko ALDE poziciją ir mano, kad čia tik laikinas sprendimas, kuris nėra patvarus ir iš esmės naudingas ES. Šias problemas teks spręsti ateityje. Tačiau, prisidėdamas prie solidarumo ir pagalbos, jis pakvietė pabėgėlį afganą Abdulą Basirą dirbti pas save į Anupriškes šalia Vilniaus. Jis mokysis, kol bus tvarkomi dokumentai ir galės legaliai dirbti.

Keleivių duomenų apsauga – priemonė kovai su terorizmu

Pastaruoju metu padaugėjus teroristinių išpuolių ES turi imtis kardinalesnių priemonių. Trečiadienį vykusioje diskusijoje buvo kalbama apie keleivių duomenų saugojimą. Dauguma debatuose kalbėjusių EP narių buvo įsitikinę, kad siūlomas įstatymas padės kovoti prieš terorizmą ir kitus nusikaltimus. Kiti nariai buvo susirūpinę, ar bus pakankamai apsaugoti keleivių asmens duomenys bei didžiulis duomenų kiekis. Ketvirtadienį parlamentarai balsavo dėl ES keleivių duomenų saugojimo. Siekiant pažaboti terorizmą ir kitus sunkius nusikaltimus, oro vežėjai turės iš anksto perduoti ES šalių institucijoms savo keleivių duomenis, kurie bus saugomi penkerius metus. Tai numatyta lėktuvų keleivių duomenų įrašų taisyklėse, kurias ketvirtadienį patvirtino parlamentas.
Kiekviena ES valstybė turės paskirti instituciją, atsakingą už keleivių duomenų rinkimą, saugojimą ir tvarkymą. Kalbama apie informaciją, surinktą bilietų užsakymo bei registravimo skrydžiui metu: keleivių pavardes, kelionės datą, maršrutą, kontaktinius duomenis, bagažo duomenis, mokėjimo informaciją ir kita. ES valstybės galės įpareigoti teikti šią informaciją ne tik oro vežėjus, bet ir kelionių agentūras ar kelionių organizatorius. Surinkta informacija bus saugoma penkerius metus nuo kelionės, tačiau jau po pusmečio visa asmeninė informacija turės būti užmaskuota, o ją atskleisti bus leidžiama tik ypatingais atvejais ar teismui leidus.

Autorės nuotr.