Ar dar sėsim rūtą

Netruks ateiti pavasaris, ir vėl grožėsimės puošniais bei spalvingais gėlynais, floristų ir kraštovaizdžio specialistų sukomponuotais mūsų miestuose ir miesteliuose. Juose žydi tarpusavyje derantys ir vienas kitą papildantys žolynai. Malonu į juos žiūrėti, gera šalia pabūti, jie atgaiva nuo miesto triukšmo, vienodumo, mūro, bet pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodytų viešųjų erdvių gėlynai, jei juose augtų ne naujų mados vėjų „atpūsti“ žolynai, o tradiciniai lietuvių moterų ir merginų darželiuose puoselėti augalai. Manau, tikrai būtų žavu. Deja, net ir prie savo namų retai kas senąsias gėles beaugina, nebepažįsta, primiršti pavadinimai, kurie atgyja nebent prisiminus močiutės ar mamos gėlių darželį. Visgi nesinorėtų, kad apie šimtą metų lietuvių namų aplinką puošę ir naudą teikę žolynai liktų tik atmintyje.

Tai ir paskatino viešąją įstaigą „Atvertos langinės“, vykdant projektą „Sėjau rūtą“ ir bendradarbiaujant su Lietuvos liaudies buities muziejumi Rumšiškėse, Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus kanklininkų ansambliu „Pasagėlė“ ir asociacija Vaižganto krašto bendruomene pasidomėti nuo seno gėlynuose augintomis gėlėmis, prieskoniais bei prisiminti, kaip jie galėtų būti komponuojami, kokią naudą teikti, kur jų simbolius galima rasti ir kaip jų puoselėjimas gali sutelkti bendruomenių žmones. Pasirodė, kad tai, kas anksčiau buvo tarsi savaime suprantama, dabar yra gerokai primiršta, todėl žinias iš tiesų vertėjo atgaivinti.

Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejaus vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė į susitikimą atsivežė glėbį spalvingų, kvapnių žolynų. Pasakojimas apie kiekvieną jų žadino renginio dalyvių prisiminimus apie seniau jų pačių ar mamų, močiučių gėlynuose augintas gėles, prieskonius, kaip jais rūpintasi, dalytasi sėklomis, kokie kvapnūs, spalvingi augdavo, kokią naudą teikdavo, kaip skirtingai buvo vadinami. Muziejininkė mokė, skatino atgaivinti ir populiarinti tradicinius gėlynus, kurie jau tapę dalimi etninės kultūros paveldo, kaip jais puošti savo namų bei visuomeninę aplinką ir pritaikyti šiuolaikiškai sutvarkytose erdvėse. Skambiais muzikiniais intarpais renginį praturtino Užpalių kanklininkės – kiekviename atliktame kūrinyje buvo augalų, gamtos motyvas.

Anykščių rajone esančiame Kunigiškių I kaime toks gėlynas kuriamas prie Vaižganto krašto bendruomenės patalpų, kurios yra šalia Svėdasų krašto (J. Tumo-Vaižganto) muziejaus ir prie šiame kaime esančios etnoarchitektūrinės Kunigiškių sodybos.

Šios VšĮ Atvertos langinės veiklos įgyvendintos pagal Anykščių rajono savivaldybės finansuojamą priemonę Nr. 2.1.2.09 „NVO sektoriaus institucinis stiprinimas“ programą.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas