Kas tos „revizinės pasakos“? Dabar – tai vertingi istoriniai šaltiniai, ypač tuo atveju, jei jie yra pakankamai išsamūs ir tikslūs. Rusijos imperijoje nuo 1718 m. paliepus carui Petrui I buvo sudaromos gyventojų revizijos, surašymai, siekiant žinoti, kiek žmonių turės mokėti mokesčius, kiek vyrų bus galima paimti rekrutais į kariuomenę. Lietuvos teritorija pateko jau į 5-tą reviziją, kai 1795 m. galutinai žlugo Abiejų Tautų Respublika, tuomet taip vadinama Žečpospòlita, bei jos sudėtyje buvusi LDK.

Apie „revizines pasakas“

Rusų kalboje šie reviziniai sąrašai – galbūt todėl, kad caro nurodymu visi gyventojai turėjo pasipasakoti – nuo pat pradžių buvo vadinami žodžių junginiu „pевизские сказки“, išvertus pažodžiui – „revizinės pasakos“. Tačiau tai tikrai nebuvo pasakos. Gyventojai buvo surašomi šeimomis, nurodomas bent apytikslis amžius, luomas, tautybė. Miestuose revizijos sąrašus rengdavo miesto administracijos atstovai, valstybinių valstiečių kaimuose – seniūnai, privačiose valdose – dvarininkai ar jų valdytojai. Žmonės, žinoma, nenorėjo patekti į sąrašus, labiausiai gal bijojo paėmimo į rekrutus (ištrauka iš 1916 m. Rusijos karinio žemėlapio), todėl įvairiais būdais slėpdavosi.

Tarp revizijų sąrašai buvo tikslinami – kas mirė, kas pabėgo ar dar kaip dingo, bet mokesčius ar į rekrutus ėmė nuo pirminių sąrašų, tad iš čia ir kilo tas garsusis posakis „Mirusios sielos“ (rus. Мёртвые души). Rusijos imperijoje paskutinė, 10-oji, revizija buvo sudaroma 1856 m., po to jau vyko 1897 m. gyventojų surašymas.

Suprantama, kad šiandien revizinių sąrašų medžiaga yra vienas iš svarbiausių genealoginių tyrimų šaltinių, tik, deja, ne visi jie archyvuose yra išlikę. Pasiseka, kai galima rasti reikalingus kaimus ar miestus. Šiuo atveju, kai ką vertingo galima užtikti ir Lietuvos valstybinio istorinio archyvo fonde F1262. Nemažai ten yra buvusios Ukmergės apskrities sąrašų, į kuriuos patenka ir didelė dalis dabartinio Utenos krašto.

Smaltiškio dvaras

Kaip pavyzdį, galime paanalizuoti Smaltiškio dvaro revizinius sąrašus (ištrauka iš Smaltiškio dvaro revizinio sąrašo LVIA, f. 1262, ap. 1, b. 10). Dvaro, jau stipriai apaugusio mišku, pėdsakus rasti nebūtų taip paprasta, jei ne šias vietas žinantis vedlys Danielius Rinkevičius. Dabar ši vieta yra Anykščių rajono Skiemonių seniūnijoje, 9 km nuo Skiemonių. Įdomu tai, jog šioje vietoje, tarp Utenos ir Anykščių rajonų, yra įsiterpęs Molėtų rajono miško plotelis, nes senovėje čia, Servituto miške, prie Luknos upelio, nutolęs bent tris kilometrus, buvo bendras Žibėčių I kaimo gyventojų miškas.

Cariniais baudžiavos laikais Smaltiškio dvarui priklausė Žibėčių kaimas, nors jis buvo gan tolokai nuo dvarvietės. Viena kaimo dalis priklausė Alantos valsčiui, o kita – Anykščių valsčiui. Beveik tarp jų dar buvo Žibėčių II kaimas, kuriame gyveno rusai sentikiai. Tai nebuvo didelis dvaras, jam priklausė 60 dešimtinių žemės ir 42 dešimtinės miško (Smaltiškio dvarininkės Honoratos Bortkevičiūtės parašas. LVIA, f. 1262, ap. 1, b. 10). Pavyzdžiui, gretimas Gurapolio dvaras buvo penkis kartus didesnis.

15 tomų „Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žinyne“ parašyta, kad Smaltiškis (lenk. Smolciszki) kažkada priklausęs Alantos (lenk. Owanta) dvaro raktui (lenk. Klucz – taip tada vadinosi buvęs didelio dvaro padalinys), yra Leliūnų parapijoje, Vyžūnų gminoje (lenk. Gmina – Lenkijos pagrindinis administracinis teritorinis vienetas). Vėlesniuose tomuose pataisyta į Alantos gminą.

Revizinių sąrašų sudarymo metu dvaro savininkė buvo Honorata Bortkevičiūtė, Franco duktė (dvaro liustracijos 1869 m. plane ji buvo įvardyta kaip Bortkevičienė-Борткевичева – aut. past.). Prisiminkime, jog tuomet iki baudžiavos panaikinimo manifesto dar buvo likę keletas metų. Jau nuo 1881 m. dvaro savininkas buvo Boleslovas Surinas, vėliau pridėtas ir Julijonas. Abėcėliniuose Kauno gubernijos žemvaldžių žinynuose jie nurodyti kaip katalikai bajorai, greičiausiai tai buvo LDK laikų rusėnų bajorųpalikuonys. Paskutiniai dvaro savininkai Čečergiai atėjus sovietams buvo ištremti į Sibirą ir į Lietuvą nebegrįžo. Tuo metu jie buvo ir kaimyninio Remeikių dvaro savininkai, nors cariniais laikais to pat dvaro reviziniuose sąrašuose dar buvo įrašyti kaip „laisvieji valstiečiai“ (rus. Во́льныекрестьяне).

Prieškaryje ir pokaryje dar ilgai buvo ir Smaltiškio kaimas, kuriame gyveno 20–30 žmonių, o panaikintas ir išregistruotas jis 1986 m. Šiame kaime 1959-1960 m. slapstėsi ir garsusis Antanas Kraujelis-Siaubūnas.

1858 metų revizinis sąrašas

Tad koks gi tas 1858 m. gegužės 26 d. Kauno gubernijos, Vilkmergės (lenk. Wilkomierz, dabar Ukmergė) apskrities, Alantos parapijos dvarininkės Honoratos Bortkevičiūtės, Franco dukters, Smaltiškio dvaro revizinis sąrašas Nr.10, sudarytas ir surašytas rusų kalba, tipografijoje atspausdintuose blankuose. Eilės tvarka pagal ūkius išvardijami vyriškos ir moteriškos lyties valstiečiai-dūšios, nurodant jų vardus, pavardes, tėvo vardus, amžių šioje ir praeitoje, prieš 8 metus sudarytoje, revizijoje. Metai parašyti tokie, kaip dvarininkė arba žmogus sakė, t.y. nebuvo tikrinama su įrašais gimimo metrikose. Naujesniame sąraše nurodomi tiek per šį laikotarpį gimę, tiek ir mirę ar dėl kitų priežasčių dingę ar išvykę žmonės (žr. 2 priedą).

Pastaba: Žemiau pavardės surašomos, netaisant to meto rašybos ar netikslumų: Matulianis – Matulionis, Rymkevičius – Rinkevičius, Staškūnas – Satkūnas, Olševskis – Ališauskas ir pan.. Pavyzdžiui, nors Alantos apylinkėse gyveno ir Staškūnai, bet tiek iš ankstesnių, tiek iš vėlesnių įvairių Žibėčių kaimo dokumentų žinomi būtent Satkūnai (dar Sadkunas ar pan.). Kad būtų patogiau, moteriškos lyties šeimų-ūkių sąraše pabandyta pateikti jų pavardes, nors reviziniame sąraše jos nėra nurodytos, o pateikti tik jų ir jų vyrų ar tėvų vardai. Visi vardai pateikiami sulietuvinti, nes tuo metu įvairiuose dokumentuose, sąrašuose ar metrikuose jie buvo slavinami, pvz. Jonas-Ivan, Jurgis-Jurij, Mykolas-Mihail ir t.t.

Pirmiausia išvardijami dvaro žmonės (rus. Дворовые люди, дворня) – vyrai:

1. Stanislovas Staškūnas, Justino sūnus, 43 metų;
2. Gabrielius Jočis, Mato 30 metų;
3. Pranas Matulianis, Jono 32 metai;
4. Tomas Rimkevičius, Jono 12 metų.

Pastaba: parašyta, jog Nr. 1, 3 ir 4 pervesti į dvarą iš Žibėčių kaimo, turbūt, per praėjusį laikotarpį nuo ankstesnės revizijos.

Toliau vardijami Žibėčių kaimo valstiečiai – vyrai:

5. Jokūbas Kurkis, Mato, 59 metai, jo sūnus Jokymas 32 metai.

• Jokymo sūnūs: Jurgis 9 metai, Simonas 4 metų ir 1 metų Matas, gimę per laikotarpį nuo praėjusios revizijos;
• Simonas Jočis, Mato, 15 metų;
• Jokūbas Rymkevičius, Jono, 26 metų.

6. Simonas Rymkevičius, Mykolo, 54 metų, jo sūnūs: Zigmantas 31 metų, Jokūbas 11 metų, Vincas, 9 metų.

• Simono brolis Jonas, numirė, prieš 8 metus, buvo 61 metų;
• Jono sūnus Vladislovas, 1853 m. atiduotas į rekrutus, prieš 8 metus, buvo 20 metų.

7. Stanislovas Karvelis, Tomo, 54 metų. Jo sūnūs: Martynas 28 metų, Jonas 25 metai, Mykolas 18 metų, Antanas 11 metų.

• Laurynas Karvelis, Andriaus, 49 metai, jo sūnūs: 3 metų Vincas ir 1 metų Adomas, gimę per laikotarpį nuo praėjusios revizijos;
• Simonas Staškūnas, Baltramiejaus sūnus, 53 metų, jo sūnūs: 2 metų Jonas ir 1 metų Laurynas, gimę per laikotarpį nuo praėjusios revizijos.

8. Martynas Matulianis, Kazimiero sūnus, 55 metų, jo sūnūs: Jurgis 29 metų, Jonas 10 metų, Adomas 9 metų, 5 metų Matas, gimęs per laikotarpį nuo praėjusios revizijos.

• Jono (pavardė nenurodyta), Petro sūnaus, sūnus Jurgis 40 metų.

9. Gabrielius Olševskis, Mato, 57 metų, jo sūnūs: Matas 32 metų, Vincas, mirė, prieš 8 metus, buvo 22 metų, Stanislovas 28 metų, Mykolas, 16 metų.

• Kazimiero (pavardė nenurodyta), Mato sūnaus, sūnus Andrius 16 metų.

10. Jokūbas Staškūnas, Jurgio, 36 metų. Jokūbo broliai: Izidorius 32 metų, Jurgis, miręs prieš 8 metus, buvo 22 metų, Simonas 27 metų, Pranciškus 14 metų.

• Jokūbo sūnus Kazimieras, gimęs per laikotarpį nuo praėjusios revizijos, 1 metų.

11. Izidorius Matulianis, Jono 36 metų, jo sūnūs: Adomas 14 metų, Simonas 10 metų.

• Kazimieras Žlobickis, Mato, 55 metai, jo sūnus Benediktas 19 metų;
• Tomas Veršelis, Andriaus, 55 metų, jo sūnus Petras, gimęs per laikotarpį nuo praėjusios revizijos, 6 metų;
• Jurgis Jočis, Mato, 1852 m. atiduotas į rekrutus, prieš 8 metus, buvo 25 metų.

Pastaba: nuo ūkio Nr.12 visiems vyriškos lyties asmenims įrašyta, kad „Kauno Iždo rūmų 1855 m. gruodžio 3 d. dekretu Nr. 17055 jie pervesti į Anykščių žemės bendruomenę“ ir toliau jų duomenys bei amžius įrašyti pagal praeitą 1850 m. reviziją Nr. 9, t.y. buvusią prieš 8 metus.

12. Jonas Karvelis, Kazimiero, 26 metų, jo sūnus Jokūbas 13 metų (?).

• Jurgis Juodnakis, Jokūbo, 35 metų.

13. Stanislovas Matulianis, Kazimiero, 75 metų, jo sūnus Povilas 23 metų.
14. Jokūbas Staškūnas, Antano arba Andriaus sūnus, 23 metų, jo sūnus Jonas, naujagimis.

• Jokūbas Grigas, Juozo, 21 metų.

15. Izidorius Satkūnas, Antano, 13 metų, jo brolis Antanas, naujagimis.

• Izidoriaus patėvis Kazimieras Rimkevičius, Jono, 29 metų;
• Kazimiero Rimkevičiaus sūnūs: Jonas ir Stanislovas, naujagimiai;
• Simonas Staškūnas, Gabrieliaus 33 metų, mirė;
• Jonas Rymkevičius, Mykolo sūnus, 6 metų, mirė.

16. Gabrielius Kurkis, Mato, 51 metų, jo sūnus Matas 8 metų.

• Juozas Grigas, Kazimiero, 48 metų.

Dvaro moterys:

1. Kristoforo Žvėrelio, Mykolo, dukros: Rozalija 28 metų ir Vincenta 23 metų.

• Rozalijos Žvėrelytės duktė Kazimira, naujagimė, 7 metų;
• Simono Staškūno, Bartolomėjaus sūnaus, duktė Viktorija 20 metų;

Žibėčių kaimo valstietės – moterys:

2. Jokymo (Kurkio), Jokūbo sūnaus, žmona Anelė 32 metų, jo dukros: Elžbieta 12 metų ir Ona 5 metų.

• Izidoriaus Kurkio, Jurgio sūnaus, dukros: Marijona 28 metų ir Ieva 23 metų;
• Marijona Kurkytė, Petro duktė 23 metų.

3. Simono (Rinkevičiaus), Mykolo sūnaus, žmona Marijona 41 metų, dukros: Grasilda 14 metų ir Petronelė 10 metų.
4. Stanislovo (Karvelio), Tomo sūnaus, žmona Ona 54 metų, duktė Marijona 12 metų.

• Lauryno (Karvelio), Andriaus sūnaus, žmona Agota 34 metų, dukros: Juozapota 8 metų ir Cicilija 5 metų;
• Petro Juodnakio žmona Terezija 54 metų;
• Simono (Staškūno), Bartolomiejaus sūnaus, žmona Karolina 24 metų, duktė Ieva, 27 metų.

5. Martyno (Matulianio), Kazimiero sūnaus, žmona Viktorija 36 metų, dukros: Uršulė 23 metų, Anelė 12 metų ir Juozapota 2 metai.

• Jurgio (pavardė revizinio sąrašo vyrų dalyje nebuvo nurodyta), Jono sūnaus, dukros Agnieška 13 metų ir Agota 9 metų.

6. Gabrieliaus (Olševskio), sūnaus Motiejaus, žmona Ona 54 metų, duktė Marijona 33 metų.

• Mato (Ališausko), Gabrieliaus sūnaus, žmona Uršulė 28 metų, dukros: Cicilija 7 metai, Ona 5 metai, Juzefa 3 metai, Uršulė 1 metų;
• Stanislovo (Ališausko), Gabrieliaus sūnaus, žmona Marijona 24 metai.

7. Jokūbo (Staškūno), Jurgio sūnaus, žmona Juozapota 35 metų, duktė Ieva 4 metų.

• Izidoriaus (Staškūno), Jurgio sūnaus, žmona Petronėlė 30 metų, duktė Ona 22 metų;
• Simono (Staškūno), Jurgio sūnaus, žmona Barbora 26 metų.

8. Izidoriaus (Matulianio), Jono sūnaus, žmona Terezija 38 metų, dukros: Ieva 12 metų, Uršulė 2 metai.

• Kazimiero (Žlobickio), Mato sūnaus, žmona Ona 35 metai, dukros: Ieva 25 metai, Barbora 9 metai;
• Tomo (Veršelio), Andriaus sūnaus, žmona Cicilija 32 metai, duktė Elžbieta naujagimė 1 metų

Pastaba: nuo moteriškosios lyties sąrašo Nr. 9, t.y. moterų irgi pervestų į Anykščių žemės bendruomenę amžius nebenurodytas.

9. Jono Karvelio žmona Uršulė, duktė Barbora
10. Stanislovo Matulionio žmona Kristina.
11. Jokūbo Staškūno žmona Kristina, duktė Uršulė.

• Našlė Dorota Bružanienė, duktė Marijona.

12. Izidoriaus (Satkūno), sūnaus Antano, žmona Terezija.

• Izidoriaus seserys: Ieva, Ona, Barbora.
• Kazimiero Rymkevičiaus žmona Agnieška, jo duktė Elžbieta.
• Jono (gal Rymkevičiaus?, tik, kad vyrų sąraše parašyta, jog mirė, o praeitoj revizijoj buvo 6 metų), Mykolo sūnaus, žmona Barbora, duktė Dorota.

13. Gabrieliaus Kurkio žmona Anelė, dukros: Juozapota, Kristina.

• Juozo Grigo duktė Barbora.

Revizinio sąrašo pabaiga

Pažymėta, kad Žibėčių kaime surašytos 49 vyriškos ir 48 moteriškos lyties dūšios, visi asmenys, priklausantys Smaltiškio dvarui, surašymo metu buvo matomi gyvai. Sąrašą pasirašė (revizijos tekste: pridėjo ranką) pati dvarininkė Honorata Bortkevičiūtė, nors, žinoma, ji pati jo nerašė (žr. 3 priedą).

Jau vėliau, 1859 m. birželio 22 d., šį revizinį sąrašą, vykdant Kauno Gubernijos Valdybos 1858 m. rugpjūčio 14 d. dekretą dėl visaliaudinio 10-ojo surašymo, patikrino vyresnysis ypatingų pavedimų pareigūnas, Teismo Patarėjas (rus. Надво́рный сове́тник), parašas neįskaitomas.

O dvarvietė po visų istorinių įvykių, kataklizmų ir kitokių peripetijų dabar atrodo tik taip – apsamanoję laiptai ir viskas užaugę krūmais ar mišku. (žr. nuotrauką)