Pavydėtinu kūrybiškumu apdovanota Anykščių menų inkubatoriaus rezidentė Nijolė Ida Davainė jau kurį laiką kuria vienetines rankines, kuriomis domisi savitą stilių turinčios moterys. Didmiestį į ramų Anykščių rajono kaimą iškeitusi Nijolė nė kiek nesigaili panirusi į kiek kitokią kasdienybę, kurią diktuoja gerokai ramesnis gyvenimo tempas. Daugiau nei prieš dešimtmetį panirusi į jos širdžiai mielą veiklą (rankinių kūrimą), N. I. Davainė tąkart nė nesusimąstė, kad ši veikla taps ir pragyvenimo šaltiniu.

Kaip prasidėjo Jūsų kuriamų rankinių era?

Prasidėjo su mano trečiojo vaiko gimimu, po kurio jau nebegrįžau į savo buvusį darbą. Vis mąsčiau, kuo gi man užsiimti. Įsikūrėme vienkiemyje, prie miško, kur net interneto nėra. Nuo sovietmečio mane domino rankinės: visuomet ieškodavau kažko išskirtinio, tačiau ne visuomet pavykdavo rasti. Turiu mano močiutės siuvimo mašiną, kuri yra beveik 100 metų. Pirmoji rankinė gimė tuomet, kai sūneliui nebuvo nė metukų. Šis darbas jau tęsiasi kone 11 metų.
Iš pradžių medžiagų neturėjau, o odinių medžiagų ėmiau ieškoti dėvėtų drabužių parduotuvėse. Pirkdavau senas odines striukes, kurias po to ardydavau, siūdavau. Didesnių medžiagos atraižų dovanodavo mano pusseserė, kuri jau siuvo rankines ir turėjo patirties.
Anykščių menų inkubatoriuje dirbu penktus metus. Kai pradėjau, buvau viena iš pirmųjų rezidenčių, besidžiaugiančių, kad čia yra internetas, puikios erdvės, vyksta seminarai ir lankosi daug žmonių. Jei prieš aštuonerius metus su šeima intensyviai važinėdavom po įvairias muges, to šiandien jau esame atsisakę, mat ne tik pabodo, bet ir sunku pasidarė.

Ar moteriai rankinė – svarbus aksesuaras?

Labai svarbus. Antras po batų. Juk moteris visko nesusidės į kišenes, kaip tai daro vyrai. Tai aksesuaras, reprezentuojantis moterį. Labai svarbu, mano nuomone, turėti vienetinį daiktą. Juk nebe sovietmetis, kai moterys vaikščiodavo apsirengusios tokiais pačiais paltais, apsiavusios vienodais batais ar turėdavo po vieną rankinę. Visi dizaineriai vieningi: rankinių nereikia derinti prie aprangos arba batų. Aš patarčiau moterims nebijoti iššūkių ir išdrįsti išbandyti kažką nauja.
Dabar vyrauja ypač populiarios visų atspalvių mėlynos rankinės, taip pat mėlynoms mažai nusileidžia ir raudonos, o šiemet labai išpopuliarėjo žalia spalva. Tai labai sunku nuspėti, kodėl taip yra. Tiesiog vis dažniau moterys to pageidauja.

Kokios moterys turėtų rinktis Jūsų kuriamas rankines?

Visos. Moteris turi būti labai drąsi. Aš rankines kuriu iš ryškios bei intensyvios spalvos odos. Juk anksčiau mūsų moterys paprastai pirkdavo tik juodos, rudos ar pilkos spalvų rankines. Žinoma, anais laikais kitokių ir nebūdavo. Požiūris keičiasi: šiandien moterys pageidauja ryškių, gėlėtų, šviesių, margų rankinių. Perku odas iš tiekėjos, kuri važiuoja į Italiją ir pati išsirenka medžiagas aukcionuose tiesiai iš gamintojų rankų. Tuo labai džiaugiuosi, kad oda nesikartoja ir mano siūtos rankinės taip pat. Esu dariusi rankinių kolekcijas su chameleonais, varlių, žirgų, vabalų nuotraukomis. Tačiau tokias rankines įsigyja drąsios ir humoro jausmą turinčios klientės, kurios kartais pageidauja rankines papuošti net jų augintinio, vaikų ar anūkų nuotraukomis.

Ko norėtumėte pasimokyti iš senųjų amatų meistrų?

Nereiškia, kad aš viską moku, bet nenorėčiau grįžti prie senovinių odos pynimo raštų. Tikriausiai nenorėčiau didele adata siūti grubias siūles, nes man grubumas labai nepatinka. Kai kurie senieji darbo įrankiai manęs išvis nedomina, o senųjų amatų meistrų, siuvusių rankines, darbais nė kiek nesižaviu. Turiu kelias senas „tašytes”, pirktas dėvėtų drabužių parduotuvėse, jas pakabinau ant sienos. Tai tikrai labai įdomūs ir unikalūs darbai, bet tai nereiškia, kad aš imsiu ir juos atkartosiu.

Ar dabinatės savo pačios sukurtais darbais?

Taip. Parduotuvėse tikrai neperku. Mano dukra taip pat jų neperka, o puošiasi mano rankinėmis, delninėmis ir kuprinėmis.

Ar skaičiavote, kiek rankinių jau esate sukūrusi?

Tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti, bet per metus sukuriu maždaug 100 rankinių. Per dieną vieną rankinę pasiūti sunku, tam reikia kokių trijų dienų.

Ar pirkėjos pageidauja rankinių, puoštų įvairiais aksesuarais?

Dabar labai madingi įvairūs kutukai, o jeigu oda marga – nereikia jokios puošybos. Turiu patarimą visoms moteris: ant mano siūtų rankinių rankenėlių netvirtinkite atšvaitų. Tai labai darko įvaizdį.

Ar turite sumanymą, kurį norėtumėte įgyvendinti?

Vienu metu labai norėjau kurti šviestuvus, tačiau to niekad neišbandžiau, mat neradau tinkamų medžiagų. Tam labai tinka ryžių popierius ir kitos organinės medžiagos. Tuo metu turėjau dvi vizijas: odą ir šviestuvus. Tačiau pastarąjį užgožė susidomėjimas odos gaminiais.

Reklama: moteriškos odinės rankinės internetu

N. I. Davainės asmen. archyvo ir Vytauto Ridiko nuotr. bei video

{youtube}RvXwFnDbdzE&feature{/youtube}