Lietuviai rūšiuoti atliekas pradėjo gana seniai ir, remiantis statistiniais duomenimis, tai daro gana noriai bei kruopščiai. Jau senokai miestai pasidabino spalvingais atliekų rūšiavimo konteineriais, savus rūšiavimo konteinerius turi ir individualių namų gyventojai. Tačiau žmonėms vis dar kyla klausimų, kokias atliekas į kurį konteinerį galima mesti, o kokių ne, reikia maisto ar kitų pašalinių produktų likučiais suterštas pakuotes išplauti, ar to daryti nebūtina. Neaiškumų, pasirodo, iškyla ir po to, kai per Ignalinos miestą pravažiavus individualiuose namuose plastikines atliekas surenkančiam automobiliui, konteineris taip ir lieka neištuštintas, o prie jo – tiesiog prilipdytas lapelis su spausdintu tekstu, kuriame išsamiai netgi nepaaiškinta, dėl kokios priežasties tai nebuvo atlikta.

Išrūšiavo netinkamai?

Tuo piktinosi ir į „Ignalinos dienos“ redakciją paskambinusi ignalinietė Stasė (pavardė redakcijai žinoma). Anot moters, kiek jai teko girdėti, tokia pat bėda ištiko ir kelis kitus kaimynus, pavyzdžiui, Geležinkelio akligatvio gyventojus. „Nors jau tame lapelyje būtų išsamiai paaiškinta, ką aš padariau ne taip, – nepatenkinta kalbėjo ignalinietė. – O jei ir kitą kartą vėl nepaims, ką tada reikės daryti?.. Aš noriu, kad nekiltų problemų nei man, nei tiems, kurie surenka šiukšles.“ Pašnekovė patikino, kad bet ko į savo konteinerį nemeta bei aiškino, kad, jos manymu, lapelis turėtų būti informatyvesnis, jame turėtų bent jau būti pažymėta, kas konkrečiame konteineryje surūšiuota netinkamai, tada žmogus galėtų pasitaisyti.

Stasė patikslino, kad nei stiklo, nei kitų netinkamų atliekų jos konteineryje nebuvo – vien plastikas: atitvarai vejai, maišai ir panašiai. „Pavyzdžiui, vieniems buvo pasakyta, kad reikia išplauti visus plastikinius butelius, – tęsė moteris. – Aš nieko tokio negirdėjau, niekas man nesakė. Aš kreipiausi dėl to, kad ne tik man, bet ir kitiems viskas būtų aišku, kad visi ignaliniečiai tiksliai žinotų, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas.“ Pasak pašnekovės, kadangi konteineris dabar bus išvežamas tik po mėnesio, ji priversta ieškoti, kur kitur mesti savo antrines atliekas. Moteris džiaugėsi bent jau tuo, kad šiemet už šiukšlių išvežimą nesumokėjo iš anksto, nors įprastai taip darydavo. „Jei būčiau taip padariusi, mano sumokėti pinigai būtų nuplaukę vėjais – už paslaugą sumokėta, o paslauga neatlikta, – piktinosi ignalinietė. – Paprastai sumokėdavau pusmečiui ar net metams į priekį, tačiau šiemet karantinas sutrukdė.“

Miestas „pasitempė“

Savivaldybės įmonės „Kompata“ vadovas Vytautas Potapovas pirmiausiai nustebo, kodėl gyventojai klausia to, kas jau seniai turėtų būti žinoma. Anot jo, visą informaciją apie tai, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas, galima rasti ne tik įmonės interneto puslapyje, bet ir sužinoti paskambinus telefonu ar užėjus į įmonę, čia, sušvelninus karantino sąlygas, klientai priimami nuo birželio 1 d. Pasak pašnekovo, individualių namų savininkams Ignalinos mieste rūšiavimo konteineriai buvo išdalyti jau prieš kurį laiką, įteikiant juos turėjo būti pateikta ir informacija apie tai, ką galima juose rūšiuoti. Praėjusiais metais, pasak V. Potapovo, tokie pat rūšiavimo konteineriai buvo dalijami šiaurinėje Ignalinos rajono dalyje – Dūkšto, Kazitiškio ir kitose seniūnijose, kartu buvo suteikiama dalijamoji medžiaga, paruošta pakuočių tvarkymo įmonių – lankstinukai, knygelės ir pan. Į šiuos antrinių žaliavų konteinerius, pašnekovo teigimu, galima dėti plastiką, popierių ir metalą arba visa tai, kas yra bet kokio produkto ar prekės pakuotė, išskyrus stiklą. Be to, kaip paaiškino pašnekovas, už antrinių žaliavų išvežimą mokestis neimamas – tai nemokama paslauga.

Anot vadovo be to, kad šiukšles surenkantys darbuotojai patys kartais patikrina išvežamo konteinerio turinį, juos, kaip atliekas tvarkančią įmonę, kontroliuoja atitinkamos institucijos. Tąkart, kai nebuvo išvežtas ignalinietės Stasės antrinių žaliavų konteineris, kartu su „Kompatos“ darbuotojais važiavo ir išvežamus konteinerius tikrino pakuočių perdirbimo organizacijų „Žaliasis taškas“ ir „Gamtos ateitis“ atstovai. „Iš beveik 400 konteinerių buvo nepaimti tik 28, – pabrėžė vadovas. – Jų vertinimu, mūsų mieste atliekos yra rūšiuojamos labai atsakingai ir tvarkingai. Ignalinos mieste antrinių žaliavų konteinerių išstūmimas sudaro beveik 100 proc. – turintys konteinerius juos naudoja ir naudoja tinkamai. Iš vieno žmogaus negalima spręsti apie visumą ir teigti, jog sistema neveikia.“ Pasak V. Potapovo, šio tikrinimo metu buvo tiriama ir antrinių atliekų morfologinė sudėtis, t. y. kaip tinkamai jos rūšiuojamos, ar daug tarp antrinių žaliavų pašalinių produktų. „Mes pasigerinome savo rodiklį ir tikimės, kad už tai gausime daugiau kompensacijų, – džiaugėsi vadovas. – Anksčiau pagal nutylėjimą buvo laikoma, jog pas mus 40 proc. šiukšlių antrinėse žaliavose, tai yra labai daug.“

Plastikas, popierius, metalas

Paklausus, kaip visgi reikėtų rūšiuoti atliekas, kad nekiltų problemų ir konteineriai visada būtų išvežami, V. Potapovas pabrėžė, kad į antrinių atliekų rūšiavimo konteinerį galima mesti pakuotę ir ji turi būti švari, t. y. jei joje yra likę maisto ar kitų medžiagų likučių, prieš dedant į konteinerį, pakuotę – butelius, plėvelę ar kt. – reikia išplauti ir išdžiovinti. „Apibrėžimas pakuotė apima viską, į ką yra įpakuojamos prekės ar produktai – plėvelė, kartonas, storesnis popierius, įvairi plastikinė bei metalinė tara, – aiškino direktorius. – Į šį konteinerį negalima mesti stiklo, tekstilės, buitinių ir žaliųjų atliekų. Jei įmesite kartoną ar popierių, aptrauktą plastikine plėvele, jis vis tiek bus atrinktas kaip netinkamai surūšiuota atlieka ir keliaus į deginimo krosnį.“ Kad nebekiltų problemų dėl konteinerio ištuštinimo, pašnekovas patarė neišvežtų konteinerių savininkams juos išpilti ir atgal sudėti tik tinkamas antrines atliekas.

Anot pašnekovo, jei kartais žmogus ir įmestų į antrinių žaliavų konteinerį, tarkim, pusę keraminės plytelės ar vieną drabužį, prie to niekas nesikabinės ir konteineris vis tiek bus išvežtas. Bet jei nė neišvertus konteinerio matyti, kad jame gausu tokių plytelių ar drabužių, tai jau yra netinkamas rūšiavimas – toks konteineris tuštinamas nebus. Keraminės plytelės ir kitos statybos prekių liekanos (taip pat r plastikinės lentelės, polietileno plėvelė), remonto atliekos ir pan., taipogi tekstilės atliekos, jei jų yra daug turi būti išvežamos į stambiagabaričių atliekų arba kitaip – Ignalinos atliekų priėmimo ir laikino saugojimo – aikštelę, esančią Švenčionių g. 31, Ignalina.

Tekstilė – į bendrą sąvartyną

Paklausus, kaipgi tinkamai rūšiuoti tekstilės atliekas – drabužius, avalynę ir panašiai – V. Potapovas aiškino, jog kol kas Ignalinoje joms specialių konteinerių nėra, o surinkus tiesiog nėra galimybių tinkamai sutvarkyti. „Nėra kitos išeities, kaip tik po truputį, protingai mesti tekstilę į bendrą arba kitaip – buitinių atliekų – konteinerį, – teigė „Kompatos“ vadovas. – Tekstilės surinkimo konteineriai yra įmonės strateginiame plane, tačiau kol kas mes jų neturime.“

V. Potapovo teigimu, atliekų išvežimo automobilyje suspausta tekstilė tampa šiukšlėmis ir surasti norinčių įsigyti tokią žaliavą nėra. Kol kas Ignalinos rajono savivaldybės administracija tokios paslaugos miesto gyventojams nekompensuoja, tačiau artimiausiu metu šis klausimas bus sprendžiamas.

Į plastmasės (metalo) ir popieriaus atliekų surinkimo konteinerius mesti:

• tuščius plastikinius PET butelius nusukant kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko;
• polietileno plėvelę;
• polietileno maišelius;
• kombinuotą pakuotę;
• plastikinę pakuotę, kurioje yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ženklai;
• pakuotės nuo padažų, majonezo, jogurto, indų ploviklio, šampūno (šias pakuotes reikėtų išplauti);
• skardines nuo gėrimų ir konservų dėžutes;
• metalinius dangtelius, dėžutes, aliuminio foliją ir visas kitas buityje susidarančias metalines atliekas;
• neužterštas kartono dėžes, dėžutes ir lakštus;
• laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele);
• popierinę pakuotę ir kitas buityje pasitaikančias popierines atliekas;
• skrajutes, vokus, rašomąjį popierių, knygas.

Nemesti :

• dažų, antifrizo, tepalų, valymo priemonių, kitų cheminių medžiagų taros ir pan.;
• neišplautų aliejaus, margarino, žuvies pakuočių;
• žaislų iš plastiko su elektroniniais įtaisais;
• plastikinių medicinos priemonių;
• videokasečių, foto juostų, CD, DVD, lanksčių diskelių;
• skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ir kitų higienos reikmenų;
• traškučių pakelių;
• automobilių ir buities prietaisų plastikinių detalių;
• visų rūšių aerozolių flakonų;
• cheminėmis medžiagomis, dažais užterštos taros;
• vaškuoto, parafinuoto, tepaluoto popieriaus ir kartono;
• riebalais sutepto popieriaus (picų, sviesto dėžučių ir pan.);
• panaudotų popierinių nosinių, servetėlių, popierinių rankšluosčių;
• pergamentinio (riebalams ir drėgmei nelaidaus) popieriaus ir jo pakaitalo;
• anglinio (kalkinio) popieriaus;
• laminuoto popieriaus (padengto plastiku, celofanu, folija, bitumu);
• panaudotų tapetų.