Bažnyčios sukaktį paminėję vosiūniškiai teigia: „Nuo čia prasideda Lietuva!“

Pačiame ryčiausiame Lietuvos kampelyje, visai pasienyje su Baltarusija, įsikūręs Vosiūnų kaimas. Kaip ir daugeliui atokesnių Lietuvos kaimų, Vosiūnams būdingas gyventojų mažėjimas. Šiuo metu čia nuolat gyvena tik septyni gyventojai. Jo išlikimu rūpinasi savo kraštą mylinti Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos parapijos bendruomenė, kurios dėka tęsiamos tradicijos, puoselėjamos dvasinės, kultūrinės vertybės, siekiama tikslo – išsaugoti kaimo istoriją bei perduoti ją ateinančioms kartoms. Bendruomenės atstovė Edita Brukštuvienė įsitikinusi, kad nuo čia prasideda Lietuva!..

Iškilmingos šv. Mišios tikra dovana parapijiečiams

Rugpjūčio 29 dieną Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios parapijos bendruomenė minėjo bažnyčios 100-mečio sukaktį. Gausiai susirinkę šventės dalyviai džiaugėsi bendryste, bičiulyste, susitiko su savo kaimo gyventojais ir draugais. Bažnyčios šventoriuje buvo dalijamasi prisiminimais apie jaunystę ir to meto nutikimus Vosiūnuose bei aplinkiniuose kaimuose.

Šventė prasidėjo iškilminga šv. Mišių procesija, kuriai vadovavo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Darius Trijonis, taip pat aukojęs ir iškilmingas šv. Mišias. Kartu šv. Mišias aukojo Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos parapijos administratorius kun. Antanas Domeikis ir kaimyninės Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos parapijos klebonas Bernardas Augaitis. Parapijiečiai džiaugėsi vyskupo D. Trijonio parodytu dėmesiu bendruomenei bei dalyvavimu bažnyčios šimtmečio paminėjimo šventėje. Jo aukotos šv. Mišios, prasmingas pamokslas bei tiesioginis ir šiltas bendravimas buvo tikra dovana parapijiečiams. Šv. Mišios aukotos ir už bažnyčios statytojus, buvusius ir esamą parapijos kunigą bei parapiją. Po šv. Mišių atidengta 100-mečio jubiliejui prisiminti skirta lentelė, kurioje parašytas tekstas: „Pasitinkant bažnyčios 100 metų jubiliejų, kraštiečių aukomis bei darbu ir verslininkų parama bažnyčia atnaujinta. Mergele Marija, globok geradarius ir mūsų kraštą.“ Ją atidengė kun. A. Domeikis ir bendruomenės atstovė E. Brukštuvienė. Vyskupas D. Trijonis lentelę pašventino. Šv. Mišiose giedojo bažnyčios choristai, kuriems vadovauja Arūnas Sekonas ir operos solistas Liudas Mikalauskas. Po šv. Mišių atlikėjas parapijiečiams dovanojo solinį koncertą. Tą dieną Navikų, Dysnos, Galalaukių ir Vosiūnų seniūnaitijų organizuotoje šventėje, be dvasininkų, dalyvavo ir LR Seimo narys Gintautas Kindurys bei Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas.

Bažnyčia turi savo istoriją

Kaip rašoma surinktoje Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios istorinėje medžiagoje ir pristatoma parengtoje parodoje „Vosiūnų bažnyčiai – 100. Sustabdytos akimirkos“, kurią šventės metu eksponavo Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Dysnos filialo vyresnioji bibliotekininkė Vanda Laurinavičienė, statybos prasidėjo 1919 metais į Vosiūnų apylinkes atvykus kunigui Vaclovui Giedriui. Jam kilo mintis steigti parapiją ir pastatyti bažnyčią prie Kazėnų miestelio. Planus sujaukė bolševikai, sudeginę bažnyčios medžiagą, o kunigui teko slapstytis dėl gresiamo suėmimo. Tik padėčiai nurimus, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio iniciatyva, bažnyčios statybas organizavo kunigas Juozas Erčius. Bažnyčia buvo baigta statyti 1921 metais. Nuo to laiko klebonavo pirmasis kun. J. Erčius, vėliau kunigai Baltazaras Budreckas, Vincentas Miškinis, Alfonsas Merkys, Antanas Dilys, Antanas Simonaitis, Steponas Tunaitis, o šiuo metu šią bažnyčią administruoja Tverečiaus Švč. Trejybės parapijos klebonas A. Domeikis.

Bažnyčia – retos architektūros

Neoklasicizmo stiliaus bažnyčia išsiskiria neįprastomis proporcijomis. Itin plačios navos ir mažo nuolydžio stogai sukuria platų ir žemą bažnyčios siluetą. Bažnyčia pseudobazilikinio tūrio, stačiakampio plano, trijų navų. Prie pagrindinio tūrio priglausta žema ir siaura presbiterija su trisiene apside ir žemomis zakristijomis iš šonų. Bažnyčios stogas dengtas skarda, sudėtinis: centrinės, aukštesnės navos, dvišlaitis, šoninių navų vienšlaičiai, apsidės trišlaitis. Pagrindinį fasadą puošia masyvus keturių stulpų su platesniais cokoliais portikas. Keturkampiai stulpai remia platų antablementą su žemu frontonu. Frontono skyde įkomponuotas apvalus švieslangis. Frontono centrą puošia didelis ornamentuotas kryžius, šonus – mažesni kryželiai. Ant apsidės kraigo iškeltas mažas keturkampis bokštelis su kryžiumi. Pagrindinio fasado durys plačios, dvivėrės. Trapeciniame frontono centre pusapvalis švieslangis, iš šonų kvadratiniai langeliai. Šoninius fasadus skaido mentės, tarp jų įstatyti dekoratyvūs navų langai. Kvadratiniai langai su pusapvalių arkų apvadais ir smulkiu stiklų skaidymu. Bažnyčia iki langų apkalta vertikaliai, toliau – horizontaliai.

Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios viduje taip pat vyrauja neoklasicizmo stilius. Navas skiria pusapvalės arkos su dekoratyviais pilioriais. Arka taip pat skiria centrinę navą nuo presbiterijos.

Šventoriuje ant aukšto pamato pastatyta vieno tarpsnio, į viršų šiek tiek siaurėjanti, kvadratinė varpinė su keturšlaičiu lėkštu stogeliu ir dideliu ornamentuotu kryžiumi. Varpinės viršuje – kvadratinės garsinės angos. Varpinės durys dekoratyviai apkaltos eglutės raštu.

Bažnyčia atnaujinta parapijiečių rankomis

Artėjant bažnyčios 100-mečio jubiliejui, parapijos bendruomenė priėmė didžiulį iššūkį – nutarė savo rankomis ir pastangomis renovuoti bažnyčią bei sutvarkyti jos aplinką. Kaip paaiškėjo šventės metu, pirmiausia reikėjo suburti organizacinę grupę, surinkti lėšas ir pradėti renovacijos darbus. Grupės iniciatorė, bendrovės ,,Birvėtos tvenkiniai“ direktorė E. Brukštuvienė „Ignalinos dienai“ sakė, kad bažnyčia yra šio karšto simbolis ir ašis, apie kurią turime suktis. „Jeigu nerodysime iniciatyvos ir nesirūpinsime parapija, niekas mums ir nepadės, o kaimai parapijoje baigia išnykti. Aplinkui Vosiūnus kaimų išlikę vos keli: Lazinkos, Dysna, Rimaldiškė, Navikai… Tik sėkmingai sutelkę bendruomenę buvome tarsi vieningas kumštis, kuris nemažai nuveikėme parapijos labui. Bet toks gražus pavyzdys greitai ,,užkrėtė“ ir kitus, todėl norinčių dirbti ilgai ieškoti nereikėjo, – įspūdžiais dalijosi direktorė. – Žmonės, negailėdami asmeninio laiko, kibo į darbus: perdažė bažnyčios bei varpinės išorę, atnaujino bažnyčios kolonas, pagamino naujus ir restauravo senus langus, pakeitė šonines duris, išliejo naujus laiptus bei nutiesė naują takelį į zakristiją, nauja tvora apjuosė šventorių, atliko kitus įvairius bažnyčios bei aplinkos tvarkymo darbus, iškirto nereikalingus medžius ir krūmus.“ E. Brukštuvienė džiaugėsi parapijiečių dosnumu. „Aukojo ir tie žmonės, kurie čia nebegyvena, tik atvyksta aplankyti artimųjų kapų. Šis jubiliejus dar labiau suartino bendruomenę ir leido pasijusti vieningiems, stipriems, palaikantiems saitus su gimtine. Juk čia prasideda Lietuva, – akcentavo E. Brukštuvienė. – Iš pradžių galvojome, kad užteks tik bažnytėlės išorę nudažyti, bet pradėjus dirbti pakilo ir apetitas. Kitiems metams turime naujų planų. Atėjo laikas ir bažnyčios vidaus remonto darbams.“ Pasak bažnyčios atnaujinimo organizatorių, šiais metais nueita pusė kelio, todėl iki kitų metų Petrinių užsimota restauruoti bažnyčios vidų.

Ateities darbų sėkme tikėjo ir vienas iš šio sumanymo iniciatorių bei šventės vedėjas Irmantas Mikulėnas. „Tikimės aktyvaus visų palaikymo ir būsimam etapui. Kitais metais Petrinių atlaiduose vėl visi susitiksime, švęsime ir džiaugsimės atliktais jau visais bažnyčios atnaujinimo darbais“, – su viltimi kalbėjo kraštietis I. Mikulėnas, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis sostinėje.

Šventės pabaigoje – padėkos ir dovanos

Bažnyčios 100-mečio proga sveikinimus ir dovanas parapijai įteikė Seimo narys G. Kindurys bei mero pavaduotojas J. Rokas. Kun. A. Domeikis už ilgametę tarnystę Vosiūnų ir Tverečiaus parapijose pasveikino vargonavimo 30-metį švenčiantį vargonininką Arūną Sekoną ir zakristijoną Darių Vitėną.

Baigiantis jubiliejinei šventei, vedėjas I. Mikulėnas padėkojo visiems bendruomenės žmonėms ir svečiams. ,,Po šventės padėka skrieja kiekvienam iš Jūsų, mielieji kraštiečiai, parapijiečiai ir šio krašto draugai. Jūsų entuziazmas išgirdus idėją atnaujinti bažnyčią, Jūsų nuoširdus palaikymas, Jūsų gausus aukojimas buvo tas variklis, kuris vedė į priekį. Be Jūsų kiekvieno indėlio šis produktyvus bažnyčios atnaujinimas bei šventė būtų sunkiai įmanomi“, – tvirtino vedėjas. Pasak jo, kaskart apsilankę bažnyčioje bendruomenės nariai žinos, kad prie bažnyčios sienos pritvirtinta kukli lentelė byloja ne ką kita, kaip apie kiekvieną iš mūsų. „Taigi savo šeimoms, giminėms ir draugams bei svečiams visuomet galėsite su pasididžiavimu ją parodyti ir pasakyti – čia yra ir mano indėlis“, – sakė vienas iš šios iniciatyvos organizatorių I. Mikulėnas,

Vėliau buvo dėkota ne tik visai bendruomenei, bet ir atskiriems asmenims, prisidėjusiems prie šios gražios iniciatyvos – atnaujinti bažnytėlę. Susirinkusieji plojo bažnyčios atnaujinimo idėjos iniciatorei bei atnaujinimo darbų vadovei E. Brukštuvienei, kuri įkvėpė ryžto ir sutelkė bendruomenę šiam iššūkiui, dėl kurio, kaip daugelis tvirtino, galima tik didžiuotis. Taip pat šiltų padėkų sulaukė ir visa bažnyčios atnaujinimo bei jubiliejinės šventės organizavimo grupė. Už itin atsakingą ir rezultatyvų darbą renkant aukas bažnyčios atnaujinimui bei neįkainojamą atsidavimą puoselėjant bažnyčios vidų, jos aplinką dėkota seserims Mildai ir Bangai Laurutėnaitėms. Už nuoširdų rankų darbą restauruojant langus, naujų šoninių durų staktos ir durų pagaminimą bei atliktus kitus svarbius darbus – Alfonsui Krasauskui, už rūpestį koordinuojant bažnyčios atnaujinimo ir tvarkymo procesą – Vitui Pauliukėnui. I. Mikulėnui dėkota už jubiliejaus atminimo lentelės gaminimo iniciatyvą ir jos dovaną, informacijos sklaidą bei visos šventės organizavimą ir jos vedimą. Už nuolatinį rūpestį bažnyčios vidaus ir išorės aplinka padėka nuskambėjo ir Bronei Skrebutėnienei, kuri atsakingai dirbo renkant aukas bažnyčios atnaujinimui.

Dėkota visiems talkininkams, be kurių, anot organizatorių, pagalbos ši šventė nebūtų įmanoma. UAB „Birvėtos tvenkiniai“ darbuotojai nusipelnė ypatingos padėkos už nenuilstantį darbą atnaujinant bažnyčios šventorių ir daugiametį nuolatinį rūpestį jį prižiūrint bei visokeriopą įmanomą paramą. „Esate bendruomeniškos ir socialiai atsakingos įmonės pavyzdys“, – bažnyčioje skambėjo žodžiai. Taip pat be dėmesio neliko Juozo Mikšto ūkio darbuotojai, kurių darbas ir technika pravertė tvarkant šventorių. Atskirų padėkų susilaukė Pranas Juršėnas, Andrejus Jegorovas ir Olegas Rusajevas, Irmantas Jurėnas ir Marius Jestrebovas, Didžiasalio seniūnija ir seniūnas Antanas Pauliukėnas, Dysnos filialo bibliotekininkė V. Laurinavičienė. O už puikiai organizuotas iškilmingas šv. Mišias išskirtinė padėka buvo išreikšta Rasos ir Petro Trubilų šeimai.

Vytauto Ridiko nuotr.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas