Tautos savastis talpina savyje įvairius materialius ir nematerialius kultūrinius reiškinius. Pagal juos mūsų tauta dažniausiai ir atpažįstama pasaulyje, o vienas tokių reiškinių yra unikalioji lietuviškoji kryždirbystė, nuo 2001 metų įrašyta į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Lietuviškosios kryždirbystės pradžia siekia XV amžių. Šis reiškinys svarbus kiekvienam, norinčiam giliau pažinti savo tautos istoriją, raidą, meną, tradiciją, išsaugotą ir tęsiamą meistrų, kūrusių ir kuriančių savitą kiekvienam Lietuvos regionui sakraliąją mažąją medinę architektūrą.
Ypatinga, kad kryždirbystės nesugebėjo nuslopinti carinio laikotarpio suvaržymai XIX a. Kryžiai, stogastulpiai, koplytėlės veik kas kilometrą stovėjo kryžkelėse, kaimuose, kiemuose. Nepalaužė šios tradicijos ir sovietmečio ribojimai.
Medis nėra ilgaamžis, dėl natūralaus nyksmo daugybė mažosios sakralinės medinės architektūros negrįžtamai prarasta. Atsiradus vaizdo fiksavimo galimybei, fotografuojant nemenka dalis šio unikalaus paveldo buvo įamžinta nuotraukose. Vienas pirmųjų, supratusių neįkainojamą kryždirbystės vertę, buvo dailininkas Adomas Varnas (1879–1979). Jis važinėjo po Lietuvą ir fotografavo koplytstulpius, kryžius, stogastulpius, koplytėles, tad jie vaizde išsaugoti, tikėkime, visiems laikams. 1926 metais A. Varnas dalį šių fotografijų eksponavo Italijos Monzos mieste vykusioje tarptautinėje dekoratyvinio meno parodoje. Čia jos su didžia nuostaba buvo aptariamos, o profesionalūs menininkai lietuviškąją kryždirbystę pavadino žydinčiais bokštais. Ypač stebėjosi, kad tai savamokslių kaimo amatininkų sukurti drožiniai.
Šiemet giliau pažinti kryždirbystę, ne tik išgirsti ar aplankyti nuotraukų bei drožinių parodą, bet ir gyvai pamatyti, kaip jauno kryždirbio meistro rankose gimsta kryžius, ir taip paminėti ketvirtus metus iš eilės organizuojamus Europos paveldo dienų renginius Anykščių r. nedidelio Svėdasų miestelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje ir pačiame rajono pakraštėlyje esančiame Kunigiškių I kaime pakvietė viešoji įstaiga „Atvertos langinės“.
Minint Europos paveldo dienas, Svėdasuose vyko pažintinis visuomenės susitikimas su Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininke Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureate, keliolikos knygų autore dr. Elvyda Lazauskaite. Buvo surengta A. Varno kryžių, stogastulpių, koplytėlių ir koplytstulpių nuotraukų paroda, eksponuojamos tautodailininko Stepono Kamino medinės ciklo „Jėzaus gyvenimas“ skulptūros iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų. Kunigiškių I kaime buvo atkurtas 14 metų prieš tai stovėjęs, bet metų naštos nugalėtas vietinio meistro Jaroslavo Vitenkio sukurtas kaimo kryžius. Nuostabu, kad kaimo kryžių atkūrė jaunas žmogus, anykštėnas kryždirbys Vytautas Taurelė, finansiškai prisidedant Kunigiškių I kaimo žmonėms ir asociacijos Vaižganto krašto bendruomenė nariams.
Susirinkusiems į Europos paveldo dienų renginį buvo pademonstruota, kaip suneriama kryžma, kaip tvirtinamos puošybos, detalės, ir galiausiai kryžius pastatytas. Kaimo žmonėms tai tapo nekasdieniu, įsimintinu ir labai prasmingu renginiu. Kryžiaus pašventinimo dieną su gausiai dalyvaujančiais susitiko menotyrininkė, knygos „Anykščių krašto kryždirbystė. Mediniai paminklai“ autorė dr. Jolanta Zabulytė. Viešosios įstaigos „Atvertos langinės“ iniciatyva V. Taurelė suremontavo ir gretimo Vaitkūnų kaimo kryžių. Labai džiugu, kad Europos paveldo dienų minėjimo renginiai sudomino nemenką būrį neabejingų paveldui žmonių, kad šiuos renginius organizuojant ir įgyvendinant viešajai įstaigai „Atvertos langinės“ talkino savanoriai, kad susirinkusieji pagilino ir pagausino žinias apie ypatingąją lietuvišką kryždirbystės tradiciją, kuri buvo apžvelgta nuo jos ištakų iki šių dienų.
Viešosios įstaigos „Atvertos langinės“ parengto projekto „Gyvoji kryždirbystės tradicija – pažinkime, supraskime, saugokime“ partneris Lietuvos nacionalinis muziejus. Iš dalies finansuodami, rėmė Anykščių rajono savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
VšĮ „Atvertos langinės“ nuotr.
