Sako, kad vėlyvą rudenį ūkininkai visą derlių bai­gia sukrauti į aruodus ir gali skirti laiko atokvėpiui. Vieną darganotą dieną „Utenos diena“ apsilankė Ir­mos ir Egidijaus Kučinskų ūkyje Šeimyniškių kai­me, Sudeikių seniūnijoje. Šeimos galva papasakojo apie gyvenimą emigracijoje, širdyje kirbėjusį norą grįžti į Lietuvą bei neplanuotai pradėtą ūkinę veiklą nederlingose Aukštaitijos žemėse.

Emigranto dalia pabodo

Pora su trimis vaikais 17 metų gyveno Anglijoje. Ten turėjo nuo­savus namus, nedidelę statybų verslo įmonę ir finansiškai ver­tėsi gana gerai. Vyras tikino, kad gyvenant Anglijoje laikas ėjo ne­pastebimai greitai, jis net nematė, kaip greitai augo vaikai, mat no­rint kažką turėti teko daug dirb­ti ir pamiršti laisvus savaitgalius. „Nenoriu užgauti ten gyvenančių lietuvių, bet dauguma jų gyvena čigonišką gyvenimą – turi darbą, gerą lizinginį automobilį ir kelios šeimos glaudžiasi viename name besinuomodamos po kambariu­ką. Gyvenimas Anglijoje yra tik darbas darbas darbas. Žinoma, uždirbama gerai, galima leisti sau paatostogauti, pakeliauti. Bet aš su kelione į darbą ir į namus su­gaišdavau 14 valandų per dieną. Išvažiuodamas vaikus palikdavau dar miegančius, o grįžęs rasdavau jau miegančius. Grįžęs po darbo dar sėsdavau tvarkyti dokumen­tų. Darboholiko gyvenimas atsi­bodo“, – patirtimi dalijosi vyras. Jis tikino, kad Lietuvoje gyventi geriau, nes čia yra tikrieji namai.

Visą straipsnį skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.