Daug metų gyvavusią tradiciją Lietuvos regionų žurnalistus sukviesti po vienu stogu ir aptarti svar­biausius užsienio politikos klausimus buvo nutrau­kusi COVID-19 pandemija. Šiemet ši iniciatyva buvo atgaivinta – kovo 24−25 dienomis Užsienio reikalų ministerija (URM) subūrė regionų žiniasklaidos at­stovus į kasmetinį suvažiavimą, skirtą aktualiems už­sienio politikos klausimams aptarti. Jau daug metų UAB „Utenos diena“ priklauso Nacionalinei rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijai, jos valdybai ir į tokius bei panašius susitikimus yra kviečiama ne tik išklausyti pranešėjų, bet ir aktyviai pristatyti savo po­zicijos iš Utenos regiono perspektyvos.

Lietuva ir darbas su regionais

URM ambasadorė ypatin­giems pavedimams darbui su Lietuvos regionais Gitana Gri­gaitytė dėkojo visiems regio­nams, suteikusiems pagalbą pa­bėgėliams iš Ukrainos. Ne tik Vilnius, bet praktiškai visi di­dieji Lietuvos miestai organi­zavo Ukrainos palaikymo akci­jas, rinko pinigus labdaringiems tikslams. Be didelio raginimo daugelis Lietuvos miestų patys kreipėsi į savo miestus partne­rius Ukrainoje ir pasiūlė jiems pagalbą. Utena draugauja su Kovelio miestu. Ne viena de­šimtis koveliečių jau apsigyve­no Utenos rajone. Vidaus reika­lų ministerija įpareigojo visus miestus nutraukti bet kokius bendradarbiavimo saitus su Ru­sijos ir Baltarusijos buvusiais miestais-draugais. Taip nese­niai nutiko su Gluboko miestu Baltarusijoje, su kuriuo Utena draugavo nuo 2008 metų.

Lietuva–Kinija

Lietuvos Respublikos amba­sadorė Kinijos Liaudies Respu­blikoje Diana Mickevičiūtė pasi­dalijo savo patirtimi, kas iš tiesų vyksta Kinijoje. Įdomu buvo su­žinoti, kad Taivano ambasados klausimas Kinijai yra tik pre­tekstas nutraukti ryšius su Lie­tuva. Pasak jos, viskas prasidė­jo nuo to, kad Lietuva neįsileido kiniško kapitalo į Klaipėdos jūrų uostą. Priminsiu, kad Kinija in­vestuoja milijardus dolerių ir eurų į Afrikos, Pietų Amerikos, Europos infrastruktūros objek­tus – visur, kur tik jai suteikia­ma galimybė. Ir per šias savo in­vesticijas stengiasi daryti įtaką ir visai tos šalies politikai bei eko­nomikai. Įdomu ir tai, kad antras didelis susikirtimas tarp Lietu­vos ir Kinijos įvyko tuomet, kai Lietuva pasakė griežtą ne Kini­jos siūlomai 5G technologijai. Vėlgi siekdama plėsti savo įtaką Kinija siūlo mažesnėmis kaino­mis diegtis jos siūlomus sprendi­mus, kad vėliau tuo galėtų pasi­naudoti. Anot ambasadorės, būta ir kitų klausimų, kur Kinija sten­gėsi primesti Lietuvai savo po­ziciją. Ir paskutinis lašas dviejų suverenių valstybių konfronta­cijoje – Taivano ambasados ati­darymas Vilniuje. Tokie dalykai visuomet yra sprendžiami kon­sensuso principu ir Kinija buvo informuota apie tokį pavadini­mą, bet jokio nepasitenkinimo nepareiškė, kol viskas nebuvo pristatyta oficialiai.

Kaip žinome, Kinija savo ruožtu vienašališkai pareikala­vo pakeisti Lietuvos ambasados pavadinimą Kinijoje. Lietuvai to daryti nesutikus, visų Lietu­vos ambasados darbuotojų buvo pareikalauta per labai trumpą laiką palikti Kiniją. Šiuo metu darbas vykdomas iš Vilniaus, o ambasada Kinijoje stovi už­daryta. Kaip paaiškėjo susitiki­me, su tokiomis ar panašiomis sankcijomis šiuo metu susiduria ir Australija, buvo susidūrusios ir kitos šešios šalys.

„Kinijoje šiuo metu vykdo­mas totalus sekimas – sekami visi ir visur, – pasakojo ambasa­dorė. – Pavyzdžiui, vos tik man atsikrausčius į butą Kinijoje, prie durų buvo sumontuota ka­mera.“ Kinijoje galima atsisėsti į kalėjimą vien už tai, kad disku­tuosi su kuo nors, iš kur atsidaro COVID-19 virusas. „Jeigu teig­si, kaip yra patvirtinta ir visiems žinoma, jog virusas kilo iš Uha­no Kinijoje, belangė beveik ga­rantuota, – sakė ambasadorė. – Būtent dėl to šiuo metu Kinijos rūstybę užsitraukė ir Australija. Oficialiai Kinija sako, kad čia amerikiečiai kalti – jie pasklei­dė tą virusą.“

Mums, jaunajai kartai, kuri nepriklausomoje Lietuvoje gy­vena jau 32 metus, nesupranta­mi tokie dalykai, kad savo nuo­monės turėjimas gali užtraukti bausmę ne tik pačiam, bet ir šeimos nariams. Sunku būtų suvokti, jeigu dėl svarstytinų spendimų negalėtume pasisa­kyti apie merą, prezidentą ar kurį nors Seimo narį. O ten taip yra. Kadangi Kinijoje absoliu­čiai visa žiniasklaida valdo­ma komunistų partijos, išjung­ti visi vakarietiški socialiniai tinklai, neveikia nei feisbukas, nei instagramas, nei „YouTu­be“. Apskritai kinams Vakarų pasaulis pristatomas, kaip apo­kaliptinis. Sakoma ir kartoja­ma, kad supuvę Vakarai baigia išmirti nuo COVID-19 viruso. Ir tie kinai, kurie po ilgo lai­ko atkeliauja į Vakarus, negali atsistebėti, kaip mes Europoje ar Amerikoje laisvai gyvena­me. Nes Kinijoje patikrinimai vykdomi prie namų, prie au­tobusų, prie traukinių, prie įė­jimų į darbą ir t. t. Įdomu, jog COVID-19 komunistų partijai pasitarnavo, kaip puiki galimy­bė, prisidengus pandemijos už­sikrėtusiųjų atsekamumu, įves­ti totalų visų piliečių stebėjimą. Viso to tikslas vienas – kad va­dinamoji jų tiesa būtų pateikia­ma tik viena ir būtų suformu­luota jų komunistų partijoje. Kinijoje už šiame skyrelyje iš­dėstytas mintis straipsnio au­torius veikiausiai taip pat būtų uždarytas į belangę.

Lietuva–Baltarusija

Ypač emocingas susitikimas buvo su Baltarusijos disiden­tais, kuriam vadovavo Lietu­vos Respublikos ambasadorė ypatingiems pavedimams Bal­tarusijos Respublikoje Asta Andrijauskienė. Visi pašneko­vai pristatė savo patirtis, kaip ir kodėl jiems teko palikti Bal­tarusiją, ir visi kaip vienas kar­tojo, kad jų kovoje dar niekas nebaigta, nes baltarusių tauta ir toliau siekia nepriklausomos demokratinės valstybės statu­so. Buvo prisiminta ir mūsų is­torija, kai Romas Kalanta 1972 metais susidegino protestuoda­mas prieš Sovietų Sąjungą. Pri­reikė net 18 metų, kol Lietuva atgavo nepriklausomybę. Bal­tarusiai, esantys Lietuvoje, pa­prašė tikėti jais ir jų tauta bei visais įmanomais būdais pa­dėti siekti jų teisėtų tikslų. Jie pasakojo ir kaip patys padeda šiuo metu su agresore Rusija kariaujančiai Ukrainai. Jų tei­gimu, Ukrainoje sprendžiasi ir Baltarusijos likimas.

Baltarusių solistė Margarita Levčuk dėkojo Lietuvos naci­onaliniam operos ir baleto tea­trui, kad ją išgelbėjo ne tik nuo kalėjimo, bet galimai ir nuo bai­sesnių pasekmių.

M. Levčuk, kilusi iš kaimo Baltarusijoje, sunkiai besiver­čiančios šeimos, pasiekė stulbi­namas aukštumas ir tapo viena geidžiamiausių solisčių Balta­rusijoje. Jauna mergina baigu­si muzikos konservatoriją no­rėjo tik vieno – dainuoti. Kaip pati pasakojo, ji visai nesido­mėjo politikais ar politika. Ta­čiau Baltarusijoje taip jau vis­kas yra – jeigu turi išskirtinį talentą, privalai koncertuoti val­džios viršūnėms, dažnai ir pa­čiam Aliaksandrui Lukašenkai. Pasak jos, disidentinis kelias prasidėjo 2019 metų vėlų ru­denį, likus dar keliems mėne­siams iki tų suklastotų rinki­mų, kuriuos pasiskelbė laimėjęs A. Lukašenka. Visi prisime­name, kaip didžioji dalis tau­tos išėjo į gatves. Todėl supra­tusi, kad aplink ją vien valdžios banditai ir veidmainiai, ji, glež­na operos solistė, nutarė pradėti partizaninį karą, pasinaudoda­ma savo didžiausiu ginklu – balsu. 2019 metų pabaigoje ji buvo pakviesta į didžiulio res­torano, kuris galimai nelegaliai buvo pastatytas A. Lukašenkos nurodymu, atidarymą. Papras­tai prieš tokius koncertus, kur dalyvaudavo valdžios elitas, iš darbuotojų būdavo surenkami mobilieji telefonai. Bet šį kartą telefono iš Margaritos nepaėmė ir ji užfiksavo daugelį pikantiš­kų detalių iš to restorano atida­rymo, kuriame, nors niekas ne­turėjo žinoti, dalyvavo ir pats A. Lukašenka. Šį vaizdo įrašą ji paskelbė internete. Tuomet, anot operos solistės, prasidėjo bai­mės ir nerimo dienos – gatvėje eidama ji bijojo kiekvieno mi­kroautobuso, krūpčiojo nuo kie­kvieno pasibeldimo į duris. Pa­radoksas, tačiau ją nuo kalėjimo išgelbėjo kvietimas koncertuo­ti Lietuvoje. Įdomus sutapimas, kad vos tik jai kirtus Baltarusi­jos–Lietuvos sieną, paskambino mama ir pasakė, kad nebegrįž­tų namo, nes baltarusių milici­ja įsiveržė į namus ir dabar jos visur ieško. Beje, Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija yra išdavusi Europos arešto orde­rį ir ieško Margaritos, kaip di­džiausios nusikaltėlės. Dėl kaž­kokio nelemto vaizdo įrašo. Ar kas nors iš skaitančių galite pa­tikėti, kad už tai galima sėsti į kalėjimą, arba dar blogiau, kaip jau nutiko tūkstančiams baltaru­sių, dingti be žinios!..

Šiuo metu M. Levčuk gyve­na Vilniuje, nuolat koncertuoja ir džiaugiasi gyvenimu bei tiki, kad vieną dieną galės sugrįžti į savo gimtinę. Ji ir mums, susirinku­siems žurnalistams, atliko balta­rusių liaudies dainą, kurios pasi­klausyti galite www.udiena.lt.

Margaritos istorija išskirtinė dar ir tuo, kad ji turi brolį, ku­ris tarnauja Baltarusijos speci­aliajame riaušių malšinimo pa­dalinyje. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, Margaritos mama parašė, kad ji susisiektų su bro­liu ir paprašytų jo nevykti ka­riauti į Ukrainą, nes jie turi ten giminių, paaiškinti, kad šis ka­ras neteisingas. Margarita įra­šė emocingą vaizdo įrašą, ku­riame verkdama maldavo brolio atsipeikėti ir paprašė visų, kurie pamatys šį vaizdo įrašą ir pažįs­ta jos brolį, parodyti jį jam. Po dviejų dienų ji pamatė jau bro­lio įrašytą vaizdo medžiagą, kur jis kaip zombis skaitė iš lapelio ir sakė darysiantys viską, ką Lu­kašenka įsakys. Ir tokių istorijų Baltarusijoje daug, kai net vie­nos šeimos nariai, kurie buvo auklėti tų pačių tėvų, pasirenka absoliučiai skirtingas puses.

Lietuva ir Europos Sąjunga

Ukraina nori įstoti į Europos Sąjungą, šiuo metu siekia gau­ti kandidatės statusą, o mūsų ša­lis netrukus sulauks aštuonioli­kos metų – pilnametystės – kai esame 27 narių ekonominėje sąjungoje. Šio mūsų strateginio pasiekimo nauda be jokių pa­lyginimų matoma ne tik skai­čiais. URM Europos Sąjungos departamento Bendrųjų reikalų ir investicijų klausimų skyriaus vedėjas Andrius Grikienis pasa­kojo apie mūsų jau nueitą ke­lią ir tai, kas dar laukia ateityje. Kasdieniame gyvenime nuolat bėgame, tad kartais sveika prisi­minti ir susimąstyti ir apie mūsų pasiekimus. Jis akcentavo, jog mūsų šalis iš tiesų gali pagrįstai didžiuotis nueitu keliu ir savo pasiekimais.

URM Sankcijų grupės vado­vė Renata Jasilionytė papasako­jo apie sankcijas Rusijai ir Bal­tarusijai bei jų taikymą. Kaip teigė specialistė, jie šiuo metu dirba ir dienomis, ir naktimis, ir savaitgaliais – niekas neskai­čiuoja darbo valandų. Specia­listė labai emocingai pasakojo, kaip sudėtinga 27 ES šalims na­rėms susitarti dėl bendrų sank­cijų paketų ir kokią diplomati­ją reikia pasitelkti norint įtikinti tolimesnes kaimynes, kad būti­na dar ir dar sankcijas griežtinti. O jas įvedus nedelsiant taikyti.

Neįtikėtinas NATO šalių viršūnių susitikimas

Kitais metais Vilniuje įvyks didžiausias renginys Lietuvos istorijoje – NATO šalių ir par­tnerių viršūnių susitikimas. Ambasadorius ypatingiems pavedimams Darius Semaš­ka, kuris kartu yra ir atsakin­gasis sekretorius už NATO susitikimą, pasakojo kokie pa­rengiamieji darbai vyksta jau dabar ir kokio masto rengi­nys tai bus. Laukiama apie 3 tūkst. užsienio šalių delegaci­jų narių, vien apie 1 tūkst. bus amerikiečių, taip pat laukiama ir apie 1 tūkst. užsienio šalių žurnalistų. Kad suprastume, ką tai reiškia, pateikiami to­kie skaičiai – Vilniuje iš viso yra tik apie 3 tūkst. viešbučių kambarių, taigi ne visi svečiai ir žurnalistai tilps. Reikės apie 540 reprezentacinių automo­bilių. Vėlgi tiek nėra visose Baltijos šalyse kartu sudėjus. Lietuvos laukia išties gran­diozinis renginys, kurio metu mūsų šalis porą dienų bus viso pasaulio dėmesio centre. Pa­sak ambasadoriaus, tai unikali galimybė Lietuvai pasirodyti kaip vakarietiškai, gilią isto­riją turinčiai šaliai ir jau ge­bančiai organizuoti net tokius renginius. Žinoma, toks ren­ginys Lietuvai atitinkamai ir kainuos.

Rusijos propaganda

Dezinformacijos, propagan­dos ir atvirų šaltinių analizės ekspertas, JAV analitinio cen­tro Atlantic Council analiti­kas Lukas Andriukaitis prista­tė, kokią informaciją Rusija skleidė prieš karą ir jau prasi­dėjus karui Ukrainoje. Kokie skirtumai yra tarp to, ką Rusija pateikia Vakarų šalims, ir ko­kias žinias transliuoja savo pi­liečiams. Pasak jo, įdomu tai, kad daugelis Rusijos naratyvų absoliučiai prieštarauja vie­ni kitiems, o rusai taip suzom­binti, kad jiems nekyla jokių klausimų. Štai keletas tokių būdų: Rusija vaduoja rusakal­bius Ukrainoje nuo naciona­listų, bet ji visiškai subombar­duoja Charkivo miestą, kuris yra išskirtinai rusakalbis; eina gelbėti rusų, bet patys subom­barduoja taikius rusų tauty­bės ukrainiečius; arba tai, kad Rusija eina laisvinti Ukrainos nuo fašizmo ir supuvusių va­karų iškrypėlių. Visi, manau, iš istorijos dar prisimena, kad fašistai visas seksualines ma­žumas tiesiog naikino. Taigi negali būti ir fašistai, ir sek­sualinės mažumos. Bet, pasi­rodo, rusams tokie teiginiai viename sakinyje tinka ir jie viską priima už gryną pinigą.

Susitikime su ministru – dėmesys Ukrainai

Su žurnalistais susitikęs Lie­tuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė regio­nų žiniasklaidos svarbą, infor­muojant Lietuvos žmones apie tarptautinę politiką bei didi­nant visuomenės atsparumą hi­bridinėms grėsmėms. Susitiki­mo metu buvo aptarti Rusijos karo Ukrainoje aspektai, ga­limos karinės agresijos pase­kmės regiono saugumui bei pa­saulio tvarkai. Trumpai buvo papasakoti užkulisiai, kaip vyksta sunkios derybos tarp visų 27 ES narių. Įdomu tai, kad Lietuva nuolat kartojo apie Rusijos keliamą grėsmę ir bū­tinybę kurti ne tik karinį, bet ir energetinį bei ekonominį at­sparumą. Dabar ES šalys narės, ypač tolimesnės, pripažįsta, kad Lietuva buvo teisi. Minis­tras informavo, kad nuolat yra sekama situacija Ukrainoje ir dėliojami visi galimi scenari­jai, kaip gali pakrypti karas ir ko dar Putinas gali imtis atsi­dūręs ant vis didėjančios prara­jos tarp Rusijos ir Vakarų pa­saulio krašto.

Susitikime su premjere išsakytos bėdos

Susitikime su premjere Ingri­da Šimonyte buvo apžvelgta jos kadencijos pradžia. Ji pristatė, kaip buvo valdoma COVID-19 pandemija. Taip pat pasakojo, kokia situacija su nelegaliais imigrantais iš Artimųjų Rytų. Pasak jos, vis dar per 1 tūkst. jų yra Baltarusijoje – tik iš žie­mojimo vietų jie buvo išvaryti, o atšilus orams, yra tikimybė, kad vėl turbūt bandys patekti į Vakarų Europą per Lietuvos ir Lenkijos sieną. Kaip informa­vo premjerė, didelė dalis tvoros nuo Baltarusijos jau yra pasta­tyta. Ji užtikrino, kad bus baig­ta statyti pagal numatytus ter­minus. Premjerė nepamiršo ir Ukrainos. Ji papasakojo, kaip Lietuva bendradarbiauja su Ukraina, kaip jai maksimaliai padedama, paaiškino, kodėl ir kam buvo padidintas šalies biu­džetas gynybai.

Likusį laiką premjerė atsaki­nėjo į regiono žiniasklaidos at­stovų klausimus ir išklausė jų pozicijos dėl augančių kainų bei prastėjančios regioninės žinias­klaidos padėties.