Kaimyniniame rajone – vienas moderniausių šalyje žuvies perdirbimo cechų

Pačiame Lietuvos pakraštyje, ryčiausiame jos krašte, Navikų ir Dysnos kaimuose (Didžiasalio sen.), tarp Dysnos ir Birvėtos upių, 888 hektarų plote tyvuliuoja 33 tvenkiniai, pilni karosų, karpių ir lydekų. Šiam tvenkinių žuvininkystės ūkiui vadovauja, kaip pati sakė, tikra žemaitė su visu savo užsispyrimu Edita Brukštuvienė. Ji, pasirodo, spėja ne tik dėlioti tokios stambios žuvininkystės įmonės reikalus – yra ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narė. Praėjusių metų rugsėjį bendrovė atidarė vieną moderniausių šalyje žuvų perdirbimo cechų.

Laikinumas pavirto į 30 metų

Apie gyvenimą „pasaulio pakrašty“, visiškai šalia Baltarusijos sienos, žuvininkystės ūkio „Birvėtos tvenkiniai“ vadovė E. Brukštuvienė yra pasakojusi ne vienam žurnalistui.

„Iš pradžių neplanavome šiame krašte gyventi ilgai. Tada buvo 1989 metai. Pasibaigus mokslams, su vyru Kęstučiu turėjome pasirinkimą – arba į gamybą, arba į mokyklą. Mokytoja būti aš nenorėjau, nors buvau baigusi biologiją tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute. Viską lėmė Kęstutis, gavęs pasiūlymą dirbti čia, dideliame ūkyje, kur vylėmės ir gerų perspektyvų. Tada galvojome, kad jei kas ne taip klostysis, po trejų metų grįšime atgal į Vilnių“, – prisiminė E. Brukštuvienė.

Pasak jos, bendrovė šeimai pažadėjo dar ir namuką. Kadangi iki tol buvo studentai ir gyveno bendrabutyje, daug laiko galvoti neprireikė. „Abu buvome biologai. Pamenu, kaip važiuojant į šį kraštą supratau, ką aš padariau, tačiau kelio atgal jau nebuvo“, – apie savo jaunystės planus pasakojo pašnekovė.

Jau praėjo daugiau nei 30 metų, kai šeima gyvena ir dirba Dysnoje. Čia jau įsikūrę ir jų vaikai su anūkais.

Kaip kompensacija gamtai

Kodėl „Birvėtos tvenkiniai“? Nes, anot E. Brukštuvienės, jie naudoja Dysnos ir Birvėtos upių vandenį. Per metus „Birvėtos tvenkiniai“ užaugina apie 600–700 tonų žuvies.

Kiek žinoma iš istorijos, šie tvenkiniai buvo sukurti kaip kompensacija už žalą gamtai, padarytą statant Ignalinos atominę elektrinę. Jų specifika ta, kad vandens telkiniai ne kasti, o suformuoti pylimais. Ūkis buvo statomas dešimt metų. Kiek žinoma, tada teko iškelti net keletą gyventojų. Ūkis buvo pritaikytas karpiams auginti. Anot kai kurių šaltinių, buvo planuojama auginti ir kitas žuvis, tačiau dėl Baltarusijoje ir ūkio apylinkėse užsiveisusios ir kiekvienais metais gausėjančios didelės kolonijos kormoranų, kurie tebegyvena ir šiuo metu, tuometiniams vadovams teko šios idėjos atsisakyti.

Pasak karpių augintojų, ši žuvis auga trejus metus. Pirmais metais karpiai pasiekia tik 25 gramų svorį, vėliau sugaunami ir vežami žiemoti. Augintojų nuomone, per daug žuvų hektare neužauginsi, nes jos skurs, o auginant per mažai – veikla bus nuostolinga. Anot E. Brukštuvienės, optimalus kiekis – viena tona žuvies hektare, nors teoriškai galima išauginti ir daugiau.

Tvenkiniuose – ir lydekos

Tuose pačiuose tvenkiniuose auga ir lydekos. Jos, pasak bendrovės vadovės, savotiški sanitarai, naikinantys pašalines žuvis. Pavyzdžiui, karosus, kurie nepaprastai vislūs. Lydekos išnaršinamos ir suleidžiamos į tvenkinius, kuriuose gyvena bent metų amžiaus karpiai. Karpiai neršia tik sulaukę penkerių metų. Karosai neršia mažiausiai tris kartus per metus. „Karosus parduodame turguje. Kai kurie žmonės juos mėgsta, kiti perka katinams, – pasakojo direktorė ir prisiminė paniką, kuri apėmė kilus koronaviruso pandemijai. – Baisiausias buvo praėjusių metų kovo vidurys, kai šalyje paskelbė karantiną. Apėmė tikra nežinomybė, galėjo net sustoti visa įmonės veikla.“

Prie netikrumo, kaip pasakojo vadovė, prisidėjo ir gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“, ir situacija, kai prekybos tinkluose buvo panaikinti akvariumai. Prekybos tinklai šio prekybos būdo dėl gyvūnų gynėjų reikalavimų masiškai atsisakė. Be to, išliko ir vartotojų įprotis pirkti šviežią žuvį. Todėl bendrovė buvo priversta intensyviau statyti žuvies apdorojimo cechą, nes suprato, kad rudenį nebebus galimybių realizuoti gyvą žuvį. Taigi, pernai karpius ir kitas žuvis auginantys verslininkai investavo milijonus eurų ir neslepia, kad tai padaryti juos privertė aktyvi gyvūnų gynėjų veikla. Beje, iki šiol didžiuosiuose prekybos centruose vykusi prekyba gyva žuvimi akvariumuose buvo pagrindinis įmonės „Birvėtos tvenkiniai“ produkcijos realizacijos kanalas.

Cechas – per devynis mėnesius

E. Brukštuvienė pasakojo apie svajonės išsipildymu virtusį cechą, kuriame skrodžiama ir į didžiuosius šalies tinklus tiekiama jau paruošta vartoti žuvis. Buvo ryžtasi didelėms investicijoms, kurios siekė per 1,3 mln. eurų, tačiau šiandien, pasak vadovės, matyti, kad tų investicijų nepakaks.

Didesnį nei 660 kvadratinių metrų pastatą, kaip sakė įmonės vadovė, pavyko pastatyti mažiau nei per metus. „Tokį pastatą pastatyti nėra paprasta, nes, pirmiausia, jam keliami aukšti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimai dėl gaminamo produkto saugumo. Laikydamasis tų reikalavimų negali elgtis taip, kaip sugalvojai. Jei norėčiau kažkurią patalpą įrengti kitoje vietoje, tai nebūtų įmanoma, nes pagal reikalavimus to padaryti negalima – turi būti tam tikra tvarka“, – aiškino direktorė.

Šiuo metu naujajame ceche perdirbami tik karpiai. Jame vyksta pirminis, antrinis išdorojimai, žuvis plaunama, tada ji keliauja į išpjaustymo cechą. Ceche, kaip įsitikino „Ignalinos dienos“ žurnalistai, yra atskiros plovyklos, atskiros saugyklos. Kol žuvis atkeliauja iki rūkyklos, ji sūdoma ir merkiama į prieskonius. Rūkoma tik natūraliai. Tam, anot direktorės, naudojamos specifinės malkos. „Pirmiausia cecho patalpose dirbama su šviežiais produktais, kurie yra supakuojami, tada ateina eilė tiems, kurie bus rūkomi. Visi paruošti produktai laikomi šaldytuvuose, iš kurių iškeliauja į rinką. Todėl šiuo metu turime ne tik atšaldytos, šaldytos, bet ir rūkytos žuvies“, – tvirtino pašnekovė ir pridūrė, kad į didesnius prekybos tinklus tiekiama ne tik karštai rūkyta, bet ir atvėsinta žuvis.

Kaip sakė E. Brukštuvienė, daugelis technologinių procesų įmonėje automatizuoti, o tai, anot jos, prieš dešimtį metų buvo sunkiai įsivaizduojama.

„Šiuo metu ceche dirba 17 žmonių. Priimti daugiau darbuotojų kol kas neketiname, nes kol įsitvirtinsime rinkoje, kurioje, kaip žinome, nėra taip paprasta, juolab ir ši pandemija sujaukė situaciją, veiklos neplėsime“, – tvirtino vadovė. Ji pridūrė, kad planuojama, jog šiame ceche dirbs mažiausiai 20 žmonių. Žuvininkystės ūkyje iš viso dirba 49 žmonės.

Šiuo metu didesniuose prekybos tinkluose galima rasti karpio pjausnių, karpio filė, paženklintų „Birvėtos tvenkinių“ prekės ženklu, taip pat galima nusipirkti visą vakuume supakuotą karpį ar jo puselę. Beje, ceche yra ledo gaminimo įranga, todėl dalis skrostos žuvies užpilama ledu ir tiekiama į prekybos tinklus, kita dalis – rūkoma. Pasak direktorės, viskas priklausys nuo paklausos. „Mes galime išrūkyti ir visą karpį, ir pusę jo, ir nedidelį žuvies gabaliuką, – sakė modernaus cecho vadovė. – Yra ir pusgaminių – paruoštų kepsnių, kuriuos parsinešus belieka tik įdėti į orkaitę.“

E. Brukštuvienė vylėsi, kad ateis tas laikas, kai bendrovė plės savo asortimentą ir apdoros ne tik karpius, bet ir kitų rūšių žuvis.

Vytauto Ridiko nuotr.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas