Jautriais eilėraščiais pedagogė skinasi kelią į žmonių širdis

Ilgai planuotą uteniškės pedagogės naujausios knygos „Kai praveri langą širdies“ pristatymą pakoregavo Covid-19 pandemija, tačiau uteniškiai kantriai laukė jos pasirodymo, šilto susitikimo su kūrinio autore. Pasidžiaugti jos kūryba, mokėjimu džiaugtis gyvenimu, pamatyti kasdienybėje tai, kas paprasta ir jautru, Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje susirinko neįprastai daug jai artimų žmonių. „Norėčiau, kad žmogus, kuris skaitys mano eilėraščius, rastų bent vieną mintį, kuri nusileistų į jo širdį“, – taip savo naujausią knygą pristatė D. Rimšienė.

Neseniai visuomenei buvo pristatyta Jūsų naujausia knyga „Kai praveri langą širdies“. Kokia tai knyga, ką atras ją skaitydamas skaitytojas?

Mano naujausia knyga yra poezijos knyga. Skaitytojui bus atskleistas mano tikrų ir išgalvotų ar išsvajotų jausmų pasaulis, kuris pilnas ir šviesos spindulių, ir tamsos šešėlių. Skaitytojas, vaikščiodamas meilės labirintais, šypsosis, užmerks akis, gal ašarą nušluostys… Tas, kas skaitys, bus paskatintas susimąstyti apie gyvenimo prasmę, šią akimirką, tikėjimą, viltį ir meilę.

Ar tiesa, kad rašydama šią knygą įdėjote savo vidinius išgyvenimus, potyrius ir viską, kas išplaukia iš žmogaus vidaus?

Tiesa ta, kad tikrai yra daug mano vidinių išgyvenimų, potyrių paverstų eilėmis. Manau, kad negaliu prieštarauti tiesai, kuri užrašyta Šv. Rašte, jog „žmogaus širdis atspindi žmogų“. Tai, kas verda žmogaus širdy, vienokiu ar kitokiu būdu prasiveržia. Juk neįmanoma uždaryti savyje jausmų. Manau, kad ir nesveika tai daryti. Reikia rasti kažką, kas išgirs tavo širdį, išklausys tavo mintis ir priims tave tokį, koks esi. Ar tai būtų popieriaus lapas, ar muzika, ar žmogus, ar Dievas…

Sugrįžkime į Jūsų vaikystę: ar jau būdama vaikas ar jauna mergina jautėtės esanti kūrybiška asmenybė?

Toli toji vaikystė likusi, nes dabar matau jau savo vaikus, išeinančius iš vaikystės. Galiu pasakyti tiek, kad būdama penktokė parašiau pirmus trumpus vaikiškus eilėraščius. Tada labai nesigilinau, tiesiog susidėliojo. Bet tai buvo pradžia. Man visad patiko rašyti rašinius, laiškus. Esu žmogus, kuriam lengviau save atskleisti rašant nei kalbant. Vaikystėje turėjau tokį polinkį mėgdžioti garsus, balsus. Norėjau būti aktore. Manau vaikystėj aktore ir likau…

Esate pedagogė: galbūt ši profesija Jus pastūmėjo kurti?

Dar nebūdama pedagoge pradėjau rašyti eiles. Širdy atsiradę meilės jausmai pastūmėjo kurti. Ir niekas kitas. Žinau, kad mano profesija yra susijusi su kūrybiškumu ir džiaugiuosi galėdama jį panaudoti bendraudama su žmonėmis. Tikiu, kad tai yra vienas iš mano talentų.

Dažnai viešojoje erdvėje tenka matyti meniškas Jūsų fotografijas gamtoje, užfiksuotas mus supančio pasaulio akimirkas. Ar gamta – Jūsų kūrybos įkvėpėja?

Gamtoj matau nepriekaištingus Kūrėjo darbus. Esu širdyje dėkinga už grožį, paslaptį, spalvas, kuriomis kasdien galiu gėrėtis. Mane žavi dangus, o jei dar žvaigždėtas! Tikrai gamta įkvepia kurti, nors kartais žodžiais išreikšti jausmus nėra lengva. Akys mato daugiau ir širdis jaučia labiau nei galima apibūdinti.

Jei neklystu, dienos šviesą išvydo jau antroji Jūsų knyga. Kuo jos abi skiriasi ar yra panašios?

2012 metais išleidau „Širdies melodiją“. Joje buvo aprašyta meilė žmogui, Dievui, Tėvynei bei mokyklos tema. O knyga „Kai praveri langą širdies“ yra odė meilei ir gyvenimui. Nėra mokyklos bei meilės Tėvynei temų.

Kada galutinai subrendo mintis išleisti knygą „Kai praveri langą širdies“?

Sausio mėnesį mane padrąsino vieno žmogaus mintis pokalbio metu. Ir tada jau žinojau, kad kelio atgal nėra. Pradėjau rimtai skaityti, atsirinkti esamus eilėraščius. Žinojau, kad knygoje bus tik tie kūriniai, kurių aš noriu. Per savo gimtadienį vasarį aš užsukau į leidyklą su kompiuteriniu knygos variantu, o kovo 17 dieną knygos jau buvo mano namuose. Tik dar ilgai jas brandinau namuose iki rugsėjo 14 dienos savo naujausios knygos pristatymo.

Kodėl rekomenduotumėte ją perskaityti uteniškiams?

Man pačiai patinka skaityti knygas ir mane žavi tos knygos, kuriose visomis spalvomis, įskaitant ir juodą, atskleidžiamas gyvenimas. Ir supratimas, kad meilė yra tai, ko reikia kiekvienam iš mūsų. Žmogus visada pasikeičia, kai jis yra paliečiamas meilės, ir nesvarbu, kokia ji bebūtų – džiaugsminga ar skausminga. Norėčiau, kad žmogus, kuris skaitys mano eilėraščius, rastų bent vieną mintį, kuri nusileistų į jo širdį. Neabejoju, kad ras…

Kokių knygų galima rasti Jūsų knygų lentynoje?

Neminint su profesija susijusių knygų, žodynų, enciklopedijų, vadovų, man patinka tikrove paremtos istorijos. Žavi dvasią liečiantys skaitiniai. Patinka tai, kas priverčia susimąstyti, sustoti, o vėliau daryti kažką nuostabaus dėl kitų žmonių ir dėl savęs. Yra knyga, kuri ne knygų lentynoje, o nuolat pasiekiama ranka. Knyga, kuri neišsemiama, nors perskaičiau jau daug kartų. Knyga, kurią pasiimčiau visur, kur tik keliaučiau. Tai yra Biblija. Linkiu kiekvienam skaitytojui ją turėti namuose ir neleisti jai apdulkėti.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas