Gimtajam Vyžuonų miesteliui – neįkainojama dovana

Utenos rajone ties Vyžuonos ir Šventosios upėmis įsikūręs Vyžuonų miestelis, viena didžiausių Radvilų tėvonijų, per Šv. Magdalenos atlaidus atgal į tėviškę sušaukia šimtus kraštiečių. Gyva bendruomenė nuolat kuria ir gražina miestelį, 2021 m. Vyžuonos buvo mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Šiais metais Vyžuonos pagaliau išvys kraštiečio Henriko Orakausko skulptūrą „Saulė“, kurią jis sukūrė gimtajam kraštui. Skulptūra bus atidengta liepos 22 d. 14 val. miestelio centre.

Idėja apsireiškė sapne

Vyžuonose gimęs ir augęs skulptorius H. Orakauskas paskutinius dešimtmečius kuria sodyboje Kernavėje, tačiau dažnai atvažiuoja į Vyžuonas aplankyti artimųjų ir savo kūrinių – skulptūrų miestelio nuošalyje ant Rašytojų kalnelio, skirtų vyžuoniškiams literatūros kritikui Antanui Masioniui ir prozininkui Broniui Radzevičiui.

Liepos 23 d. bus atidengta dar viena H. Orakausko tėviškei dedikuota 3,5 metro aukščio metalo plastikos skulptūra „Saulė“. Skulptūrą inspiravo miestelio centro skurdumas. „Pokariu sudegus žydų kvartalui, nugriovus laisvės kovų dalyviams skirtą paminklą, buvo suformuota nauja infrastruktūra ir čia neliko jokio simbolinio miestelio centrą, jo istoriją išreiškiančio objekto“, – sakė skulptorius. Po ilgų svarstymų, kaip atspindėti Vyžuonų istoriją, skulptūrą „Saulė“ Henrikas susapnavo grįžęs namo po kelionės į gimtinę.

Skulptūros atidaryme – teatralizuotas vyksmas

Liepos 22 d. (šeštadienį) 14 val. miestelio centre vyks teatralizuota muzikinė H. Orakausko skulptūros „Saulė“ atidengimo iškilmė, kurią marimbos garsais pradės Utenos meno mokyklos mušamųjų instrumentų grupės „Bum-drum“ vadovas Saulius Auglys, šiai progai parašęs kūrinį marimbai „Po Vyžuonų saule“.

Išvysime specialiai šiai šventei sukurtą improvizuotą šokio studijos „Ulna“ šiuolaikinio šokio šokėjų Miglės Keblaitytės ir Aleksander Vinik pasirodymą, talkins Santarvės modelių mokykla, vadovaujama direktorės Rasos Kazėnienės.

Atidarymo ceremoniją vainikuos dainos, sukurtos pagal Antano Masionio eiles, premjera. Muziką eilėms sukūrė ir dainą atliks Edita Grudzinskaitė-Gruodis, dainos aranžuotės autorius, išdailintojas – kompozitorius Aras Žvirblys.

Pasveikinti vyžuoniškių ir skulptūros autoriaus į šventę atvyks Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas, savivaldybės atstovai, kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas.

Metalo plastikoje –Vyžuonų istorija

Dar piešdamas žmones iš savo vaikystės, H. Orakauskas juto pasirinktų personažų unikalumą ir egzistencinę prasmę tai akcentuoti plastinėse formose. Skulptūroje „Saulė“ personažai jau apibendrinti ir atsekami istoriniame laiko vyksme, tampa simboliais ar ženklais. „Greičiau tai intuicijos padiktuotas bandymas per vaikystėje patirtus išgyvenimus ir asmeninę gyvenimišką patirtį vizualiai iliustruoti miestelio istoriją“, – sakė kūrėjas.

Skulptūros pagrindinė vertikalė yra moters figūros fragmentas, prie kurio primontuotas tekstas – prakalba į šio krašto žmogų. Judant aplink skulptūrą ratu matyti lengvai banguojanti, reljefinė juosta, sudaryta iš spiralių, driežiukų, žuvyčių, žalčiukų. Upė – visko pradžia, iš žemės gelmių prasiveržusi gyvybės arterija, kuriai tekant aukštyn, prasideda žmogiškosios dramos, tragedijos ir komedijos.

Skulptūros „istorija“ prasideda nuo iškilios LDK didžiojo etmono Kristupo Radvilos figūros visoje savo statuso didybėje ir galioje. Šalia jo sėdinti žmona Kotryna Ostrogiškė laiko vyro ranką, o kita ranka siekia paglamonėti jauną liūtę. Kiek tolėliau – gagenančių žąsų būrys. „Šio dvaro žmonės neabejotinai augino žąsis garsiojo šeimininko stalui. Neatsitiktinai šioje scenoje žąsys tampa svarbia metafora“, – sakė H. Orakauskas.

Turtinga simbolių

Didžioji pušis, stovėjusi šalia kelio į Užpalius, kelioms kartoms tampa pasaulio medžiu ir ta vertikale, kurios šakų tankmėse bei šešėliuose vyksta žmogiškosios dramos. Savo tragišką likimą karo metu išgyvenusi miestelio žydų bendruomenė neabejotinai turi savo vietą medyje. Autoriaus iš geležies iškaltas „žydelis“ skausmingai ritina aukštyn savo „Sizifo“ akmenį – Dovydo žvaigždę. „Dar vaikystėje matyti žydų skausmingi aplankymai savų giminių kapų paliko atmintyje visam gyvenimui. Neatsitiktinai žydo figūroje atsirado ir vilties sparnas“, – pasakojo autorius.

Pušies šakose atsiranda vietos ir sudėtingą vaidmenį pokario metu suvaidinusiam stribo personažui. Tragikomiškai atrodo riedantis ant penkiakampės žvaigždės anonimas su kauke, laikantis rankoje rusišką automatą. Dažnai krašto šeimai pokaris buvo tremčių ir praradimų metas. Šarvuotas raitelis laiko skydą, kuriame iškaltas Vyžuonų herbo žaltys. Tai – šv. Jurgio kovos prieš blogį ir krašto vyrų savanorių, kovojusių už laisvę, paralelė, taip pat ir 1830–1831 m. bei 1863–1864 m. sukilimų prieš carinę okupaciją, Lietuvos Nepriklausomybės kovų, partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią simbolinis įprasminimas.

Autoriaus prakalba į krašto žmones

Visa tai, kas vyksta skulptūros žemiškame pasaulyje, stebi šventikas ir laimina Dievo vardu. Šv. Jurgio bažnyčios kunigai neapsiribojo dvasiniais parapijiečių reikalais – buvo ir tautinės kultūros puoselėtojai, šviečiamosios veiklos iniciatoriai.

Pačioje medžio viršūnėje matomi jaunuolio ir merginos kūnai su gėlių vainikais ant galvų. Jie tarsi kristų į gaivališką Joninių nakties glėbį. Nedangstoma kultūrinių stereotipų jaunystės ir meilės jėga. Vidinėje išlenktos moters figūros pusėje matomi reljefiniai paukščiai, simbolizuojantys paukščių taką.

Pati metalo plastikos technologija leidžia kompozicijai plėstis erdvėje, sąlygiškai kopti į dangų. Jame taip pat vyksta veiksmas. Plokščiakūniai ažūriniai angelai žaidžia savo žaidimus. Viskas čia tik numanoma ar spėtina. Dangus nebus sukultūrintas. Tereikia užversti galvą aukštyn ir nors laikinai užmiršti žemę. „Gamtos dinamizmas prasidėjęs kompozicijos apatinėje dalyje spirališkai kyla aukštyn ir tampa lyg vartais į nežinomybę. Pradinėje skulptūros pusėje esantis tekstas tik primena tiek praktinio-žemiškojo, tiek dvasinio žmogaus gyvenimo persipynimą: „Šviečiu tau / Vyžuonų žemės žmogau / Kad rytą / Savo tarme pasveikintum dieną / Jėgų antplūdyje būtum žinantis / Vakare skaidrėjantis upės vanduo / Taptų tavo bendraminčiu“, – dalijosi mintimis H. Orakauskas.

Vardiniai suoleliai Vyžuonų mohikanams

Vyžuonų seniūnija įgyvendina ir dar vieną kūrybinį-edukacinį projektą „Pasėdėk su…“, kurio rezultatus išvysime kraštiečių šventės metu. Skirtingose miestelio vietose bus galima prisėsti su šiam kraštui ir Lietuvai save atidavusiais žmonėmis ant jų vardo suolelių.

Prie H. Orakausko skulptūros vyžuoniškių ir miestelio svečių lauks suoleliai su QR kodais šiems keturiems nusipelniusiems vyžuoniškiams: poetei Baniutei Stefanijai Baravykienei, skulptoriui H. Orakauskui, menininkui Algirdui Indrašiui, rašytojui Leonardui Grudzinskui.

Prie Laisvės paminklo bus galima pasėdėti su pulkininku Pranu Saladžiumi ir vieninteliu lietuviu, dalyvavusiu Suomijos kare, Augustinu Marganavičiumi. Iš viso šiais metais bus pastatyta dešimt suolelių, ateityje jų daugės.

Bendruomenė taip pat pakviesta jungtis prie šios iniciatyvos ir prie savo namų pastatyti suolelį pakeleiviui prisėsti, akmenėliui iš bato išsipurtyti ar atsikvėpti. Gražiausio ir originaliausio projekto autorius bus apdovanotas kraštiečių šventės metu.

Konferencijos centre – Vyžuonų genealogija

Liepos 22 d. Vyžuonų bibliotekoje vyks ir konferencija „Vyžuonų krašto genealogija“, bus atidaryta Alvydo Malinausko genealogijos paroda „Vyžuonų RKB metrikų išrašai ir genealoginės schemos“.

Susirinkusiems sveikinimo žodį tars Vyžuonų seniūnijos seniūnė Jolita Bučelienė ir Vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ pirmininkė Renata Davniukienė. Konferencijoje dalyvaus doc. Nijolė Bankauskienė, prof. Gabija Bankauskaitė, prof. Algirdas Vyžintas, dr. Zita Migonienė, Rimantas Žvirblis, A. Malinauskas, Liutauras Ulevičius, Regina Šarkuvienė, Ričardas Putrimas, Zita Indriūnienė (Voverytė), Zita Mackevičienė (Eidžiulytė), Edita Grudzinskaitė-Gruodis, Romaldas Zabulionis, Loreta Antanavičiutė, Vilma Šeikienė, Andrejus Zelevas.

Konferencijoje bus pristatomi Vyžuonų krašto genealoginiai tyrinėjimai ir šaltiniai, nukeliausime į Bikuškio dvarą ir išgirsime apie jo žmones, susipažinsime su Vyžuonėlių dvarininko Piotro Veriovkino auklėtinės Marijos Zofijos Levickaitės kilme ir jos gyvenimo pėdsakais, prisiminsime rusų sentikius – neatskiriamą Vyžuonų bendruomenės dalį, o A. Vyžintas skaitys pranešimą tema „Iš Vyžuonų praeities į ateities viziją“.

Atlaiduose dar gyvuoja protėvių tradicijos

Didžiausia maldų ir bendrystės šventė Vyžuonų žmonėms – Šv. Magdalenos atlaidai. Vyžuonos tebegyvena sena tradicija, tad aplink tikėjimo iškilmę čia vis dar sukasi gyvenimas. Dažnai išgirsi žmones sakant, kad reikia nusišienaut iki Magdalenos, „susitiksim Magdalenoj“, „užsuk Magdalenoj“, „reikia išgyvent iki Magdalenos“.

Į Šv. Marijos Magdalietės atlaidus Vyžuonose kadaise žmonės plaukdavo kas pėsčiomis, kas su vežimais. Laikai pasikeitė, tačiau iki pat dabar išsaugotos senosios tradicijos, nuo bažnyčios skliautų nusidriekia vyžuoniškių moterų rankomis pintos augalų girliandos, bažnyčia ir šventorius pakvimpa smilkalais, prieš iškeltą Ostiją iš mergaičių rankų byra gėlių žiedai, o bažnyčią juosia žmonių procesija su senovinėmis vėliavomis ir kaspinais.

Bažnyčios klebono Sigito Sudento kvietimu Šv. Magdalenos atlaiduose šv. Mišiose giedos operos primadona Irena Milkevičiūtė ir jos mokinė Emilija Finagėjevaitė, vargonuos Raminta Gocintienė.

Visą savaitgalį Vyžuonos alsuos šventiniu ritmu, netrūks ir pramoginės programos. Vyžuoniškių ir miestelio svečių laukia Vilijos Radvilės koncertas ant Rašytojų kalnelio, grupių „Skylėta kepurė“ ir „Drovuoliai“ koncertas, vakaro diskoteka.

Dovana tėviškei – akustinis koncertas

Liepos 23 d. (sekmadienį) 16 val. po Šv. Magdalenos atlaidų ant Rašytojų kalnelio visi laukiami Giedriaus Arbačiausko ir E. Grudzinskaitės-Gruodis akustiniame koncerte. Po trisdešimties metų iš Kauno į Vyžuonas sugrįžusi gyventi uteniškė E. Grudzinskaitė-Gruodis miesteliui dovanoja koncertą „Gražiausios pasaulyje gimtinės žvaigždės“. Pavadinimas pasirinktas iš šviesios atminties dėdės rašytojo, gamtos dainiaus Leonardo Grudzinsko tekstų. Šis sakinys iškaltas ir senelio mokytojo Jono Grudzinsko kapo akmenyje.

„Visa, ko pripildyta mano širdis ir ką noriu pasakyti šio krašto žmonėms, taip tobulai telpa vyžuoniškio rašytojo B. Radzevičiaus „Priešaušrio vieškelių“ ištraukoje: „Aš tarsi perėmiau tą šviesą – iš šių laukų, vandens… Sielos šviesą, supranti, iš jų, iš šitų žmonių; tokia jos gausybė, ir aš noriu, kad ji išsiveržtų iš manęs, vėl visa nutviekstų. Tuos akmenis, laukus, žmones… Tai kažkas dieviška, supranti…“ – sakė E. Grudzinskaitė-Gruodis.

Parengė Edita Grudzinskaitė-Gruodis, Vytauto Ridiko vaizdo medžiaga

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Indraja

Įvairenybės

Jaunimas